Šiandien išskirtinė rutininė diena – ryte važiuodamas į darbą Vilniuje mačiau mažesnius kamščius nei įprastai. Matyt, daug kas šiandien „dirba” lengvesniu tempu, nes rytoj – šventinė nedarbo diena. Ir gerai, kad šventinė, ir dar nedarbo diena 🙂 Bus apie ką ir be darbo pagalvoti.
„Žinių radijo” eteryje šiuo metu Aurimas Perednis rengia diskusiją apie dalies atgimimo laikotarpio visuomenės veikėjų viešą pareiškimą su siūlymu ignoruoti mūsų valdžios rytoj rengiamus kovo 11-osios šventinius/minėtinus renginius.
Prisipažinsiu, kad toks siūlymas mane labai liūdina. Ir darosi šiek tiek gėda. Aš asmeniškai kasmet švenčiu šią dieną. Tiesa, paprastai tyliai ignoruoju tuos oficiozinius valdiškus renginius. Ne dėl to, kad esu piktas ant valdžios. Gal ir esu. Nes jaučiu, kad yra dėl ko. Bet tokius kasdieninius dalykus, kaip nemeilę politikams ir valdžiai, galime reikšti kasdien. Ir tą darome. Taip sakant, rutina jau tapo. Na o šventinę dieną, kuri man yra mūsų šalies žmonių stiprybės diena, nesirengiu beviltiškai tauzyti niekus apie tai, kad viskas blogai ir visa valdžia bloga. Jei valdžia yra bloga, ją reikia keisti. Demokratiniu būdu. Ir tai galėsime padaryti jau gegužės mėnesį rinkdami šalies vadovą ir europarlamentarus. O aš kovo 11-ąją švenčiu su draugais, giminėmis, šeimos nariais.