Šiandien vakarop jau antra Vilniaus mokyklų moksleivių grupė gaus Jaunojo žurnalisto mokyklos pažymėjimus ir atminimo dovanas. Suvalgę pyragą, išgėrę kavą vėliau bendrausime Facebook tinkle. O man su kolega, šiuo metu Seime dirbančiu Roku Žilinsku tai yra geras patvirtinimas, kad iš esmės pasikeitusi situacija žiniasklaidos rinkoje visgi gali turėti ir naujas stiprios žurnalistikos pozicijas. Žinoma, jei mūsų jaunieji absolventai ateityje pasuks į žurnalistiką.
Dar pernai vasarą su Roku aptarę galimybę organizuoti tokią žurnalistikos mokyklėlę šiemet pavasarį jau startavome su šios idėjos įgyvendinimu. Seime įsikūrusiame Europos informacijos biure žurnalistikos mokyklėlė kas savaitę priima iki dešimties mokinių. Susitikimai su žinomais ir mažiau žinomais profesionaliais žurnalistais, diskusijos, praktinės užduotys – tiek spėjame kasdien dirbdami po kelias valandas vos per vieną savaitę. Mūsų darbo rezultatus galite pamatyti ir Jūs Facebook esančioje Jauno žurnalisto mokyklos paskyroje.
Jei yra norinčių ir galinčių prisidėti prie šios iniciatyvos stiprinimo ir plėtros, lauktume bet kokios paramos. Štai jau vakar gavau patvirtinimą, jog šią iniciatyvą parems žurnalas „IQ”. Jei turėsime ir daugiau partnerių, galėsime nuveikti žymiai daugiau. Pvz., šiuo metu yra idėja ir poreikis tokią pat mokyklą organizuoti Klaipėdoje. Tikiu, kad kartus su Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus kolegų pagalba ir naujais partneriais rasime būdą tokią pat mokyklą organizuoti pajūryje.
Tačiau tikroji priežastis, kodėl šiandien mane ypač džiugina ši nauja Jaunojo žurnalisto mokyklos iniciatyva, ra susijusi su labai paprasta ir malonia smulkmena. Vis ši idėja paremta vien savanorišku darbu, bendru entuziazmu, gerais norais ir dar kažkuo, kas tik patvirtina vieno man artimo žmogaus gyvenimo credo – jeigu nori, tai ir gali. Tai patvirtino ir viena mūsų kolegė, kurios netekome prieš savaitę, Aušra Radzevičiūtė. Šiuo metu ji dirbo kaip laisvoji žurnalistė su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Tačiau net ir neturėdama stabilios darbo vietos, jau nuo pirmosios Jaunojo žurnalisto mokyklos starto dienos labai energingai ėmėsi sunkios ir labai atsakingos veiklos – mokyti jaunus žmones to, ką patys vis dar mokomės daryti gerai. Todėl tikrai žinau, kad netikėtai mus palikusi Aušra ir man, ir kitiems mūsų kolegoms tapo gyvu pavyzdžiu, kad visada yra smagu ir gera daryti bent šiek tiek daugiau nei, atrodytų, iš tavęs reikalauja kasdieninė tavo veikla.