Zaman redacijoje Dainius Radzevičius, ZAMAN redaktorius Ekrem Dumanli, „Lietuvos žinių” vadovas Ramūnas Terleckas
Turkijos teismo sprendimu valstybė nuo šiol kontroliuos atvirai Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą kritikuojantį „Zaman“ laikraštį. Apie tai kovo 4 dieną pranešė Lietuvos naujienų agentūros ir naujienų portalai. Kritiškai sureagavo ir ESBO atstovo žodžio laisvei biuras.
Dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių šią naujieną pasiėmė iš BBC, kuri jau skelbia ir daugiau žinių apie neramumus prie ZAMAN pastato ginant spaudos laisvę nuo naujų valdžios varžymų.
Man pasisekė beveik prieš metus (2015 metų vasarį) lankytis ZAMAN redakcijoje ir kalbėtis su tuo metu neseniai iš kalėjimo paleistu tuometiniu redaktoriumi Ekremu Dumanli. Jau tada almanachui „Žurnalistika” rašiau, kad daugeliui lietuvių, ko gero, Turkija labiausiai asocijuojasi su kebabais, patogiomis atostogomis ir net krepšiniu. Šios šalies politiniai ir ekonominiai ryšiai su Europos Sąjunga kurį laiką net buvo ypatingai glaudūs ir vyko labai rimti derybiniai procesai dėl galimos Turkijos narystės didelėje Europos bendruomenėje. Tačiau procesas sustojo ir net pakrypo kita linkme. O štai pabėgėlių krizė, konfliktas su Rusija dar kartą perbraižo šios šalies politines veiklos kryptis.
2015 metų birželį Turkijoje vyko parlamento rinkimai ir ketvirtą kartą iš eilės juos laimėjo valdančioji prezidento Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partija. Tiesa, pirmą kartą ji prarado daugumą, kuri leisdavo jai vienai formuoti vyriausybę. Net ir nelabai besidomintys politika lietuviai greičiausiai bus girdėję apie Turkijoje vykstančius žmogaus teisių pažeidimus ir dabartinio šalies vadovo „kietą ranką“ prieš savo oponentus. Kažkada garsėjęs kaip demokratinių reformų iniciatorius R. T. Erdoganas prezidentu tapo 2014 metų rugpjūtį po rinkimų, o iki jų daugiau kaip dešimtmetį dirbo premjeru. Jo kelias į valdžios Olimpą buvo paženklintas ir naujų suvaržymų žmogaus teisių srityje.
Todėl 2015 metų vasarį mane ir dienraščio „Lietuvos žinios“ vadovą Ramūną Terlecką susitikti su žiniasklaidos koncerno „Zaman“ vyriausiuoju redaktoriumi Ekrem Dumanli pakvietė asociacija Balturka (Baltijos Turkijos kultūros akademija). Šis susitikimas buvo suorganizuotas pokalbiui apie žurnalistikos ir žiniasklaidos leidybos verslo ypatumus Turkijoje, kurioje redaktorius Ekrem Dumanli dirbo siekdamas demokratinių permainų, bet jam tai kainavo labai daug – jau teko pabuvoti areštinėje, o 2014 metų gruodžio pabaigoje jam teko patirti ir labai rimtus kaltinimus, susijusius su terorizmu. Tada Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas netgi su pasitenkinimu gyrė „skaidrų ir teisėtą“ procesą, nukreiptą prieš jo oponentą. „Šį procesą atidžiai stebiu kaip šalies prezidentas. Viskas yra teisėta, o šiuo metu vyksta stropus ir skaidrus procesas“, – Stambule 2014 metų gruodį kalbėjo prezidentas R. T. Erdoganas. Jis tvirtino, kad žurnalistų sulaikymai yra tyrimo dalis, kadangi vieni žiniasklaidos atstovai naudojosi savo profesija, kad pridengtų kitą veiklą. Pasak jo, žurnalistų areštas yra įprastas dalykas. Net užsiminė apie Didžiojoje Britanijoje įvykusius areštus dėl telefoninių skambučių pasiklausymo skandalo.
Stambulo teismas 2014 metų gruodį išdavė arešto orderį ir JAV remiamam imamui Fetulai Gulenui (Fethullah Gulen), kuris yra didžiausias prezidento R.T. Erdogano priešininkas. Jis vadovauja musulmonų judėjimui „Hizmet“ ir oficialios Turkijos valdžios yra kaltinamas vadovavimu teroristinei organizacijai. Tiesa, minėtas Fetula Gulenas labai aiškiai yra pasisakęs pri
eš bet kokį terorizmą ir ypač siejamą su islamo religija dar tuomet, kai įvyko tragiškas rugsėjo 11-osios išpuolis Jungtinėse Valstijose. Minėtasis Fetula Gulenas yra ir laikraščio “Zaman” rėmėjas bei globėjas.
Reikia priminti, kad Stambulo teismas 2014 metų gruodį net ir po protestų bei teisinių ginčų nesutiko paleisti terorizmu kaltinamų „Samanyolu“ televizijos vadovo Hidajeto Karakos (Hidayet Karaca) ir dar trijų asmenų. Tačiau teismas išlaisvino „Zaman“ laikraščio vyriausiąjį redaktorių Ekremą Dumanlį (Ekrem Dumanli). ES pasmerkė turkų policijos praėjusį sekmadienį surengtus reidus prieš žurnalistus, tvirtindama, kad reidai „nesuderinami su žiniasklaidos laisve, kuri yra esminis demokratijos principas“.
Kai 2001 metais E. Dumanli tapo laikraščio “Zaman” vyriausiuoju redaktoriumi, jam tebuvo 36 metai. O šis leidinys dabar turi įspūdingą milijono tiražą ir yra pats didžiausias ir įtakingiausias laikraštis visoje Turkijoje. E. Dumanli vadovauja ir anglų kalba leidžiamam “Zaman” laikraščio broliui – “Zaman Today”. E. Dumanli baigė mokslus Stambulo universitete ir ten jis mokėsi turkų kalbą ir literatūrą. Kurį laiką jam teko dirbti literatūros mokytoju. Jo karjera Zaman koncerne prasidėjo dar 1993 metais, kuomet jis tapo kultūros ir meno temomis rašančiu reporteriu. Vėliau jis tapo kultūros ir meno redakcijos vadovu, o 1997 metais išvyko į JAV mokytis komunikacijos ir medijų srityje, kur įgijo magistro laipsnį Bostone. Kai 2001 metais grįžo į Turkiją iš karto tapo dienraščio Zaman vyriausiuoju redaktoriumi.
Štai tokia priešistorė kėlė prieštaringus jausmus susitinkant su Ekremu Dumanli. Nors ir labai užimtas, eilinį šeštadienio rytą E. Dumanli mielai susitiko su dviem žurnalistais iš Lietuvos. Energingas ir žvalus redaktorius, atrodė, visai nesijautė prislėgtas savaitės darbų ir nesiguodė, jog šeštadienį tenka būti savo kabinete. Tokia jau ta laikraščio leidybos kasdienybė. Juolab, kad pasaulyje vėl išgarsėjus karikatūros žanrui „Zaman“ nusprendė leisti būtent karikatūrų spalvotą laikraštį „Poof“. Vienu iš herojų, suprantama, tapo dabartinis Turkijos prezidentas. Paklaustas, ar nebijo ir vėl patekti už grotų, E. Dumanli tik nusišypsojo ir lyg kokią linksmą istoriją papasakojo savo pirmojo arešto patirtį. Apie tai, jog jis gali būti areštuotas jam informacija buvo žinoma. Tačiau pretekstu tai padaryti tapo tragikomiška situacija – prieš keletą metų laikraštis „Zaman“ spausdino kritišką publikaciją apie vieną teroristinę organizaciją. Tai buvo paprasta publikacija, kokią spausdinto ir skelbė daugelis leidinių. Beje, joje niekaip nebuvo remiamas terorizmas. Priešingai. Tačiau dabartiniai Turkijos įstatymai leidžia teisėsaugai labai lengvai areštuoti bent keturioms dienoms bet kurį asmenį, kuris nors ir neįtariamas terorizmu ar parama jam, bet galėtų potencialiai būti toks. Tad vien tuo pagrindu galima uždaryti net ir niekuo dėtą žmogų. Tad E. Dumanli sužinojęs, jog jį gali areštuoti tokiu pagrindu laukė, kol jį ateis išsivesti iš redakcijos. Tačiau pasklidus šiai informacijai susirinko būriai žmonių prie koncerno Zaman palaikyti redaktorių. Milžiniškos policijos pajėgos nedrįso šturmuoti redakcijos, o policijos atstovas bandė telefonu įkalbėti redaktorių patį atvykti į policiją. Galiausiai visgi areštas įvyko, tačiau E. Dumanli šią patirtį laiko labai vertinga ir drąsiai sako, kad žodžio laisvės kaina už drąsą visada būna susijusi su rizika nukentėti ir fiziškai. Todėl nenustebtų, jei ir vėl teks patirti dabartinės Turkijos valdžios persekiojimą.
Tačiau pats sunkiausias yra 
ne tiesioginis persekiojimas kai areštuojami žurnalistai ir redaktorius. Šimtai dirbančių žurnalistų gali ir savarankiškai skleisti svarbią informaciją, nes „Zaman“ taikomi šiuolaikiniai vadybos metodai iš esmės sukūrė labai efektyvią ir sėkmingai veikiančią bendrovę. Beje, dirbančią pelningai. Mat, be milijoninio tiražo „Zaman“ koncernas turi ir savo naujienų agentūrą, ir regioninių televizijų tinklą. Siekdami išlikti nepriklausomi nuo valdžios ir jos spaudimo, „Zaman“ pasistatė ir savo spaustuvę bei milžinišką platinimo tarnybą. Iš beveik 4000 darbuotojų didžioji dauguma dirba leidinių platinime. Koncerne dirba tik keli šimtai žurnalistų. Didelė dalis pajamų yra iš reklamos, tačiau dėl abiems susipykti su dabartine Turkijos valdžia dalis bendrovių nesiryžta reklamuotis. Todėl ekonominis ir teisinis spaudimas nors ir labai apsunkina žurnalistų ir 
redaktorių darbą, tačiau tai labiausiai ir motyvuoja juos toliau tirti valdžios veiklos metodus, korupcijos atvejus, žmogaus teisių pažeidimus. Tiesos sakymas ir žurnalistiniai tyrimai yra stipriausia „Zaman“ veiklos dalis ir tai vienintelė priežastis, kodėl leidinys yra toks populiarus net ir technologijų amžiuje. Kaip žinia, Turkijoje labai populiarus ir internetas, ir televizijos programos (apie turkiškus serialus neblogai išmano ir lietuviškų komercinių televizijų žiūrovai), tačiau laikraštis „Zaman“ lieka išskirtinai kokybiškos žurnalistikos saugotoju. Nusprendę, kad dabartinė valdžia verta ir pasišaipymų, redakcija nusprendė nepainioti humoro ir žurnalistikos, tad humoristinio komiškų leidinio „Poof“ atsiradimas tapo logišku sprendimu.
Ramūnas Terleckas (iš kairės) prie ZAMAN redakcijos 2015 metų vasarį
Po šio vizito paprašiau savo įspūdžiais apie vizitą ZAMAN papasakoti dienraščio „Lietuvos žinios” generalinį direktorių-vyriausiąjį redaktorių Ramūną Terlecką:
„Teko lankytis keliose didžiausių pasaulio žiniasklaidos grupių redakcijose. Gal todėl “Zaman” namai nenustebino savo dydžiu, nors architektūriniai sprendimai tikrai užima kvapą. Redaktoriaus priimamajame tilptų daugelio Lietuvos laikraščių redakcijos, o kino teatro salė gali drąsiai konkuruoti su “Forum cinemas” salėmis. Pavydu buvo klausytis, kaip “Zaman” valdo visus procesus: nuo laikraščio temų generavimo iki spaustuvės ir savo platinimo tarnybos visoje Turkijoje darbo grafiko sustygavimo. Organiškai į tai įsilieja televizija ir interneto portalai. Visgi didžiausią įspūdį paliko darbo atmosfera. Galbūt pašalietis negali pamatyti visų niuansų, bet pasirodė, kad kiekvienas darbuotojas jaučia pasididžiavimą čia dirbdamas. Todėl ne tik milijoninis tiražas kuria šio laikraščio jėgą ir daro įtaką Turkijos visuomenei.”
Daugiau informacijos apie „Zaman“ veiklą galima rasti internete www.zaman.com.tr