Savaitgalį per šimta kolegų žurnalistų iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Baltarusijos susirinko į tradicinį sąskrydį „Žurnalistai už taiką!”. Šį kartą – Biržuose.
Maloniai nudžiugino galimybė žurnalistams švęsti Lietuvos žurnalistų sąjungos 80 metų sukaktį mieste, kuris šiomis dienomis taip pat šventė. Ir ne bet ką – Magdeburgo teisių suteikimo Biržams 420 metų Jubiliejų. Sutapimas, tačiau abi sukaktis susumavus gaunasi net 500 metų.
Dar vakar išlydint iš Lietuvos užsienio kolegas teko visiems (eilinį kartą) konstatuoti, kad tos trys kartu praleistos dienos pralekia kaip kokia šeimyninė šventė, pvz., vestuvės. Čia tik ruošeisi šventei, kažkuo rūpinaisi ir staiga viskas baigiasi.
Bet kai supranti, kad gerą nuotaiką ir smagų bendravimą net trims dienoms galėjome susikurti patys, vien dėl to jokios mintys apie ekonominį sunkmetį neatrodo tokios baisios. Ypač žinant, kad žurnalistai turi draugų ir pagalbininkų (Ūkio bankas, Lietuvos futbolo federacija, Biržų savivaldybė), kurie padeda susitikti bendrame būryje. Juk koks būtų sąskrydis, jei nebūtų švaraus ir gražaus Jaunimo parko ir šalia dar tyvuliuojančio vandens telkinio. Biržų jaunimo parkas – ideali vieta poilsiui. Greta esantis vienas ilgiausių Lietuvoje pėsčiųjų tiltų, kuris veda į Tiškevičių rūmus, suteikia unikalią galimybę ir romantiškiems pasivaikčiojimams, ir kolegiškiems pokalbiams. Po tokio pasivaikčiojimo pats tas yra paragauti nacionalinių lietuviškų gėrimų (už tai ačiū ir Rinkuškių alaus darykla,i ir bendrovei „Stumbras”). Bendra daina ir naujos pažintys padeda spręsti netikėčiausias problemas. Štai paryčiais į sąskrydį vykstantys du Latvijos žurnalistai netikėtai užstrigo Bauskės mieste. Bet greitai reagvę jo tautiečiai su vairuotoju iš Ukrainos „išgelbėjo” kolegas.
Žinoma, sąskrydžio nuotaiką kiek apkartino netyčia išnirusi Baltarusijos žurnalisto ranka (anksčiau yra buvę ir blogiau, bet visada gelbsti šaunūs Lietuvos medikai) ir vilniečio Mindaugo prarastas motociklas. Belieka tikėtis, kad ilgapirščiai bus sučiupti ir Biržų policija parodys savo sugebėjimus. O ranka iki vestuvių sugis 🙂
Vakar grįžus į Vilnių vienas pažįstamas klausė, ką veikia žurnalistai sąskrydyje? Iš ryto bendrai valgome sriubą. Ji ypač padeda atgauti jėgas po įtemptos bendravimo nakties (kai kas pradeda ilsėtis tik apie 5 val. ryto). Dar mes sportuojame. Žaidėme krepšinį ir futbolą, o Marato vadovaujamos žurnalistės paplūdymio tinklinyje iškovojo trečią vietą. Vėliau atgauti jėgas padėjo Rinkuškių alaus darykla, kuri ne tik supažindino su alaus istorija ir gamybos subtilybėmis, bet ir leido paragauti tikro alaus. Vėliau – bendra pietų pertrauka (burokėlių sriuba plius kotletas) ir išvyka į Biržų miesto šventę.
O čia – vienas esminių sąskrydžio akcentų. Jau antrą kartą įteikta Antano Macijausko vardo premija. Šį kartą ji atiteko šiaulietei žurnalistei Vitalijai Morkūnienei. Už tris straipsnių ciklus. Apie kultūrą. Apie kalbą. Paskaityti galima „Vilniaus dienoje”. Už visa tai ačiū Vitalijai. Ir premijos teikimą remiančiai Biržų savivaldybei.
O kolegės sėkmė negali neįkvėpti ir kitų žurnalistų. Todėl linksmintis mokantys žurnalistai gali puikai surasti pramogų greta šaunios Biržų pilies ar Jaunimo parke. Kiekvienas sau. Pagal poreikius. O tuomet jau ateina vakaras. Ir kol vieni draugiškai susėdę į autobusą skuba į Vilnių, kiti dar linksminasi miesto šurmulyje. Dar kiti susėda prie pačių sukurto laužo, kalbasi ir dainuoja. Ir groja. Iki paryčių. Kol yra galimybė. Kol visi dar neišsilakstė namo.
O tada jau sekmadienio rytas. Palapinės kraunamos į krepšius. Skubama pasikeisti kontaktais. Kai kam dar pasiseka pakilti į orą su mažu lėktuvėliu ir nufotografuoti vaizdingus Biržus iš oro. Dar maudynės gaiviame Širvėnos ežere. Tuomet pakeliui namo aplankoma Karvės ola ir kitos Biržų įžymybės. Netoli Panevėžio dar aplankomas ir žymus kolekcininkas Klemensas Sakalauskas. Jo unikalūs eksponatai priverčia nuolat kartoti žodelius „vau” ir „oho”. Tada dar puodelis kavos, apsikabinimai, pažadai greitai vėl susibėgti ir … Jau pirmadienis. Ir daugumai tenka skubėti į darbus. Į kūrybines dirbtuves redakcijose. Kad kitąmet vėl galėtume taip pat susibėgti. Kur nors Lietuvos pakraštyje. Bet ir vėl kartu.
P.S. Kolega Stasys Paškevičius užfiksavo laaaabaaaai daug akimirkų. Jis leido paskelbti keletą. Norintieji rasti save ar daugiau akimirkų, kreipkitės į Stasį. Beveik 500 fotografijų „bagažą” turi ir kolega Algis Padora iš Pakruojo.
Linksmi ir gerai nusiteikę... Nors jau sekmadienio rytas.
Iš sąskrydžio grįžtant namo pas kolekcininką Klemensą Sakalauską
Rinkuškių alaus darykloje žurnalistus gaivino ne vien alus...
Užsienio žurnalistus aplankė ir Biržų meras Regimantas Ramonas
Gera nuotaika visuomet spinduliuoja ukrainiečiai. Ypač moterys...
Kaip gali nepatikti 🙂 Biržai – nuostabus miestas. Nors anskčiau jame esu buvęs vos keletą kartų, o pats esu kilęs iš vilkaviškio krašto, dabar jau galiu drąsiai saktyi, kad Biržai – vienas mėgstamiausių mano miestų 🙂 o kitąmet trauksime ten, kur… sugalvosime kartu su kitais. O gal siūlo kokį variantą?
Tai jau tikrai – smagu ir tiek! “Savaitgalį per šimta kolegų žurnalistų” – skamba kaip koks “Simtas zuikiu susirinko, net zalia girele linko…” Zodziu, puikiai pazistamas ten tas krastas ir Rinkuskiu alucio skonis, apie kuri tikrai negaleciau pasakyti nieko blogo:) Aciu uz ispudzius! Kur trauksit kitamet?:)
Džiaugiuosi, jog patiko mano gimtasis miestas 😉
Tiškevičių 🙂 jau pataisiau.
Dainiau, ar esi tikras, kad rūmai Chodkevičiaus?:-)))