Prezidentės ir buvusio liberalo politiko Eligijaus Masiulio bendravimas elektroniniu paštu atskleidė liūdną reiškinį – valdžia žiniasklaidą ir joje dirbančius žurnalistus norėtų stumdyti kaip mažareikšmes figūrėles savo politiniuose žaidimuose. Ir žiniasklaidos verslas tame kontekste ne kažkaip atrodo.
Daugžodžiauti nesinori. Susimovė viešai mūsų valdžia ir net ne dabar. Iš tiesų tai susimovė jau tada, kai slaptais sandoriais su žiniasklaidą valdančiu verslu neskaidriai ir gėdingai ieškojo sau paramos viešoje erdveje. Stipriai susimovė visi šių santykių dalyviai.
Ir jei E. Masiulis susimovė dar ir su korupcijos skandalu, tai kitiems šios istorijos ar panašių istorijų dalyviams net ir be teisinio proceso reputacija nepataisomai sugadinta. Galime prisiminti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, WikiLeaks medziaga apie nedorą leidėjų elgesi santykiuose su politikais ir verslais. To jau nebeištrinsi.
Bet galgal konkre D. Grybauskaitės ir E. Masiulio bendravimo apie Tomą Dapkų atveju padėti viešas politikų atsiprašymas ir atgaila? Galbūt. Bet kol kas nesigirdi nei vieno, nei kito. O E. Masiulio gynybinė taktika apskritai kritikos neatlaiko. Jo elgesys akivaizdžiai parodo, kokio (ne)lygio politiku jis buvo. Geriau jau jo nebūtų buvę visaip politikoje.