Suprantu, kad jums tai gal per smulki problemėlė, bet jau trūko kantrybė.
Turėtų būti kažkokia žurnalistų pagarba žiūrovui. Kreipiuosi dėl įsivyravusios tendencijos nesvarbu kokiomis priemonėmis pritraukti žmones žiūrėti laidą, taip keliant reitingus. Tai ypač nemaloniai kartojasi, anonsuojant dabar TV3 žurnalisto Kristupo Krivicko laidą „Akistata”.
Tiesą sakant, tai seniai paties Krivicko išsakytas principas pateikti vartotojui bet kokią nesąmonę, išgalvotą dalyką, jei tik jis jį „valgo”. Tačiau atvirkščiai – tai tik atstumia ir nesinori net žiūrėti to kanalo, nors manau kad tikslas yra kaip tik priešingas. Lietuvoje juk priimti įstatymai, draudžiantys klaidingai reklamuoti bet kokį produktą. Šiuo atveju tai lygiai toks pat pažeidimas – „Akistata” niekada neduoda tokio rezultato kokį reklamuoja.
Turbūt suprantate, kad vieno žmogaus nuomonė reiškia, jog dar daugiau taip galvojančių ir vertinančių tik aptaria tarpusavyje, jau nekalbant apie nepažįstamus, kurie raštu dar neišreiškė pozicijos. Todėl labai prašome imtis atitinkamų priemonių prieš tokį žiūrovų mulkinimą ir pranešti apie padarytus žingsnius.
Pagarbiai,
Vilniaus universiteto dėstytoja Aušra Beržanskytė
P.S. Nusiunčiau šį laišką Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijai. Lauksime pozicijos.
Aš tai kvalifikuočiau tokius Krivicko veiksmus kaip apgaulę ir manyčiau, kad reikėtų dažniau žurnalistus traukti atsakomybėn. Todėl pritariu tam, kad ir jie buvo sekami – jie nėra šventos karvės. Nežinau ar ten buvo koks pagrindas sekti, bet, jei nieko blogo nedarai, tai ir sekimo nėra ko bijoti.
Mielieji, ar tikrai visi atkreipėte dėmesį į problemą, kurią kelia A. Beržanskytė. Man atrodo, kad esmė ten yra tokia;
„Turėtų būti kažkokia žurnalistų pagarba žiūrovui?”
Visa kita – tik detalės, kurios kalba apie formas ir būdus, kuriais žurnalistai tą pagarbą žudo.
mariau, melynakuprine@gmail.com, jei nori ką dar asmenškai pasakyti ar pareikšti.
Aušra, Intelektui emocijos nepriklauso. Kaip klausa skiriasi nuo regos, kvėpavimas nuo uoslės, taip skiriasi ir intelektas nuo emocijų. Tad kaip teigia pirmas žmogaus uždarumo dėsnis: Kiekvienas žmogus yra pasmerktas emocijas ir psichikos būsenas išgyventi tik asmeniškai.
Intelektas gali jus suprasti bet išgyventi dabar tas emocijas, kurias jūs išgyvenote koncerte – tikimybė lygi beveik nuliui. Tad jei norite pasidalinti čia savo emocijomis reiškiu užuojautą…
Mariau, va ką tk grįžau iš LVSO koncerto, ir ką tau galiu pasakyti, tuščybių tuštybė yra tai- kas su kokiom klaidom parašė, ir koks kvailys yra kas nors. Koncerte solitas buvo, smuikininkas- jam vos 22 metai. Net neįsvaizduoju kiek visko reikia viduj turėti rekia jau dabar, kad taip kalbėtis su instrumenti, orkestru ir publika. Salėj klausėm jotaip, tarsi būtumėm bijoję garsiau kvėptelti- taip nevykusiai tada būtumėm pasirodę. Va čia, va tokiose vietose yra tikri, gyvi dalykai- siela tapus kūnu, jei nori. Žmonės žengiantys toliau negu daugelis iš mūsų.
Gerb. Aušra Juškaityte jus viešai vadinate Krivicką “kvailiu su iniciatyva“ nors teigiate, kad jo visiškai nepažįstate ir jo neanalizuojate o tik jo laidą…
Jums atrodo, kad Marius pravedinėja grupinius psichoterapijos seansus bet jus jais nepasitikite ir manote, kad tie seansai aplamai neįmanomi virtualioje erdvėje. Jums atrodo, kad Marius nori jus nustebinti savo protu ir tai jus erzina. Išsakote kaip Mariui reiktų elgtis, kad įtiktų jūsų proto supratimui…
Kitame komentare kreipiatės į D. Rudzevičių: “Dainiau jei aš pasirodysiu savais komentarais visai bjauri , nu įkyri ir visai jau nusišnekėsiu- nugis pasakyk, aš nesupyksiu- tikrai.“
Jeigu rašote pati sau tuomet atleistina už elementarias gramatines klaidas, bet daugelį jūsų postų tiesiog sudėtinga perskaityti dėl gramatinių klaidų – būčiau dėkingas nors už tai.
mariau, būk geras, nepravednėk grpinų pschoanalitinių seansų viešoje, virtualioje erdvėje. Jie čia nei dera, nei patikimi nei įmanomi net uždaroje ervėje(grupiniai).Ką nors į temą pasakyk. Mes gi ne Krivicką analizuojam, o laidą tai yra skirtingi dalykai. Krivickas ir jo laidos, ir kaip asmenybė jis pats. Asmenybniam lygmenyje aš o visiškai nepažįstu, nesu mačius, kalbėjus. Laidas mačiau, jos lėkštos. Tai priklaus nuo labai daug daykų- nuo dalyvaujančių laidose, nuo operatoriaus profesionalumo nuo visko, kas būtina, kad ta laida būtų sukurta.
Tu, kažkaip bandai, stengiesi pasakyti protingai. O tu nesistenk, tu tiesiog sakyk ką galvoji ir jau bus kaip tu nori- bus protinga, nes tik nesistengdamas kažką nustebinti gali išreikšti savo mintis, pasakyti nuomonę.
Viskas kas jus erzina Krivicke būdinga jums patiems ir viskas kas patinka kitame būdinga taip pat jums. Tad kritikuodami kitą iš esmės mes badome pirštu patys į save. Laikas suvokti elementarius dalykus, kad egzistuoja “žmogaus uždarumo dėsniai“. Tiems, kurie apie juos nieko nežino siūlau trumpai susipažinti.
Kiekvienas turi didžiulį asmeninį patyrimą.
Kritikuojantis visada vertina „iš savo varpinės” ir tiesos kriterijus yra jo asmeninė pasaulėžiūra.
Tenka priprasti prie šio absurdo, net bendraujant su profesoriais.
Jie taip pat kalba tarsi ne savo vardu, o visų.
O iš tiesų, kiekviena išorėje sukaupto „retransliacija” visada lieka asmeninė.
Ji priklauso: nuo išorinės informacijos iš vienos pusės ir vidaus „filtro” iš kitos, priklausomai nuo individo asmeninių savybių (polinkių). Štai ir viskas.
Ir jokio savikritiškumo šių „mąstytojų” tarpe aš nepastebėjau.
Kiekvienas visada kalba apibendrintu visų vardu.
Ir kuo primityvesnis žmogus, tuo labiau jis pretenduoja į teisėjo vaidmenį.
Tokių pastebėjimų pagrindu Žmogui išvesti keli uždarumo dėsniai:
1) Kiekvienas žmogus yra pasmerktas emocijas ir psichikos būsenas išgyventi tik asmeniškai.
Negalima perduoti, padovanoti ar parduoti savo emocijos kitam žmogui.
2) Mąstydamas ir bendraudamas žmogus negali suprasti daugiau, negu išlavintas jo paties protas.
Kitais žodžiais, intelektualus žmogus bendrauja pats su savimi net pokalbių metu.
Geriausiu atveju jis kitame ras tik priartėjimą prie savo proto lygio.
3) Žmogus pasmerktas asmeniškai bręsti. Negalima žmogui perduoti to, prie ko jis pats nepriėjo.
Pašnekovas, mokytojas arba kitas informacijos šaltinis yra tik instrumentas savo turiniui pervesti į įsisąmoninimą.
Todėl save gerbia kitame…
tai gerai- reiškia auga žmogus, ir prfesine prasme taip pat. Aš nesakau kad čia jau idealas- aš nežinau kas ideaas- bet paskutinė aida man tikrai patiko. Susirinko gan tokiu klausimu įdomiu, įdomiai taip suformuluotu, bet ji pavyko, viskas ten baigėsi gerai.
Musnickas man visai patinka, nors seniau patiko labiau ir Kudabinė patinka. O tolau tai nežinau, ar aš čia tokia bjauri ir išranki ir man vidinio poreikio kažkas nepatenkina ar kaip. Bet va to nebėra, kaip seniau- kad tik nepražiopsot.
O jei grįžti prie Krivicko, tai kol mums tokios laidos patiks, kol mes net gi skųsimės jog jos ir turi rodyti baisybes, kaip pasižadėję- tol jos ir bus užpildžiusios visą eterį. Valstbinę TV aš pasižiūriu, ten būna ir pažintinų laidų – man įdomu, vaikams įdomu, kitas lietuvškas TV kaip kada, nu kaip triukšmo šaltinis ir tiek. A, rinevičiūtės laidas žiūriu ir labai jomis piktinuosi- man jos atrodo neretai netgi pavojingm ir sąmoningai eskaluojančiom problemas kurių š esmės ir nėra. Pavojinga todėl-kad ji nėra besmegenė, šita moteris ir yra pajėgi atsakyt už savo veiksmus, ne taip kaip Krivickas. Jis kvailys su iniciatyva ir tiek.
Gaivenis, sako dabar jau kelias laidas ta pačia tematika susikūrė tam pačiam kanale. Tokiu atveju- siaubas, šiois tokis tiriamosios žurnalistikos krachas. Ir vėl grįžtant prie Kudabienės- manau ji iš pabandytos krivistiškos piguvos vėl grįžta į senas sav buvusias vėžes. Tik ar jai pavyks išlikti tkia, išgyventi to trioškėj- nežinia. O valstybinė TV tokie kaip i, paspalvintų ryškiau.
Šitą, ir dar, Dainiau, jei jau aš pasirodysiu savais komentarais vsai bjauri , nu įkyri ir visai jau nusinekėsiu- nugis pasakyk, aš nesupyksiu- tikrai.
Aušra, Savukyno laidas nenorėčiau kažkaip ypatingai vertinti ar nuvertinti, bet jei palyginsi su buvusia laida „Paskutinis klausimas”, tai ši yra žymiai geresnė. Beje, pokalbių laidų žurnalisto darbas – prakalbinti žmones ir leisti jiems išsisakyti, atskleisti jų pozicijas ir asmenybę. Lietuvoje dažnai bandoma daryti priešingai – žurnalistas bando išsisakyti ir parodyti svao žvaigždiškumą.
ariau, nor jūs su manim nebendraujat, bet aš jums pasakysiu kur aš mačiau ryšį su tauta.
Pirmadienį pet LTV uvūna tkia aida Savaitės atgarsiai. Man ji labai patiko. Žurnalistas Savukynas, jaunas dar vaikinas susikvietė įdomą publiką- o kkius skirtingus vism pasmėm. alėjo ir š vis laidos nebūti, bet kadangi pagrindinis veikėjas buvo ir yra visškai nesusireikšminęs žmogus, ai laida pavyko. Kas yra kas ryškiai pasimatė ir buvo duoti visi rūpimi atsakymai.
Be dramos, be kaulų narstymo, be šiukšlių ieškojimo. Kas norėjo- tas išgirdo. Kas norėjo suprast- tas ir suprato.
Dainiau, r mano subjektyviu požiūriu Savukyno visos laidos , kiek mačiau- nedaug buvo yra kokybiškesnės negu Miliūtės „Teisė žinoti”.
Tos pačios mintys, kaip ir laiško autorės, jau seniausiai sukosi ir mano galvoje. Užkniso juodai SENSACIJŲ anonsai, kurie NIEKADA nepasitvirtina. Pigūs, neprofesionalūs, nevykę ir pasenę triukai, atbaidantys žiūrovus. Dėl to išsilavinę žmones ir nežiūri lietuviškų primityvių laidų. Net žinių – kokia prasmė, kai jau vakar žinojai, ką parodys šįvakar? Renkuosi užsienio angliškas ar kitokias žinias
Krivickas yra prodiuseris. Jei kas dar nežinojo. Ir jau nebe žurnalsitas. Prodiuseris – verslininkas. Žurnalistika – ne verslas.
Mariau, nei vienas tavo nurodtas žurnalisto tipas nėra idealus. Todėl Krivicko teisinti toku būdu man atrodo neverta.
Stimuliuojantis melas pateisinamas. Buvo vėl pažadintas ir pritrauktas tautos dėmesys ties “pūliuojančia“ problema. O tie, kurie negavo paragauti “pažadėto pyragėlio“ liko teisūs.
Jūs visi teisūs bet ne kontaktiški! Kam reikalinga jūsų “tiesa“ jei jus nesugebate atrasti kontakto su – dauguma!? Kritikuojate Krivicką nes “netraukiate“ iki jo, jus esate teisūs bet nesugebate atrasti kontakto su paprastu kaimiečiu. Atrasti kontaktą su tauta irgi yra talentas.
Kam gi reikalingi eiliniam žmogeliui tie jūsų sausi, be jokio skonio pateikinėjami faktai?
Jus tarsi susibūrėte į kažkokį “teisiųjų būrelį“ ir atskyrėte save nuo paprasto eilinio piliečio.
Gerb. “žurnalistai teisuoliai“ jeigu norite, kad jūsų tiesa būtų išgirsta – įvyniokite ją pirmiausia į “patrauklų tautai saldainiuką“… Manote, kad tai paprasta? Kritikuoti moka kiekvienas o…
Talentingas žurnalistas yra ne tas, kuris jaučiasi teisus, tokių žurnalistų nėra kur dėti.
Talentingas žurnalistas yra tas, kuris sugeba pateikti faktus taip, kad juos išgirstų visi socialiniai sluoksniai.
Faktas, kad K.Krivickas – ne žurnalistas, tačiau laidą kuria ir tikri žurnalistai, anksčiau dirbę įvairiose laidose. Man keista ir smalsu: nejaugi jiems patinka tai, ką daro? Nejaugi taip pat, kaip ir K.Krivickas, jaučiasi darantys visuomenei paslaugą – viešai narstantys šiukšlių maišus ir ten rastus griauštukus pristatantys kaip didžiausią SENSACIJĄ. Nežinau, ar jie meluoja (anonsus dažnai matau, bet laidos nesugedu pažiūrėti nuo pradžios iki galo). Tačiau tas nuolatinis viso ko draminimas erzina.
Dainiau, nei kada trys nei tv3 nei lavonbalsis krivickas nera zurnalistika. Ir jie nera zurnalistai. Tai tik sou. Pradekim nuo to. Ir mes patys ju niekada negalime vadinti zurnalistais.
negalima meluoti? Na negalima- bet iš kitos pusės tai toks melas- nu toks tokį apgavo ir viskas. Aš norėjau pamatyt kažką baisau- nepamačiau. Tragedija. Tragedija. Bet kitoj vietoj ta tragedija, arčiau savęs toiems pergyvenantiems reikia žiūrėt.
o šiaip, tai jei jis ir iš tiesų dabar ketina parsukti tuos visus rolikus su ta mergaite, tai yra dvi išvados- arba jis vaidins kaip jį „uždarė”, arba trioškei ir iš tiesų jis reitingus muša ir jie juo nutarė atsikratyti. O jei kažkas pergyvena,kad dar kartą negalės pasigėrti reginiu tai ką dabar. Gii užuojauta, kaip asmenybėms, apgedusiom pakankamai.
Aušra ir Dainiau,
esmė šio laiško paprasta – negalima meluoti.
o kam žūrėt kas nepatinka? Ir šiaip tai nu nesuprantu Krivickas visada gi žada parodyti kažkokų baisybių ir neparodo. Tai yra gerai, kad tų baisybių nėra. Pats tas noras pamatyt baisybes yra keistas.
Nelabai žinau bendros situacijos, nes „dėžės” praktiškai nežiūriu, praslydo tik anonsas, bet kažkurios kaka du ar kaka trys laidos anonse kai pamačiau Jonaičio vestuves ir išgirdau komentarus vedėjų (aišku, galit sakyt, neva jie ne žurnalistai), kilo viena vienintelė mintis: „maitėdos”.
P.S. o kodėl profesijos pavadinimas nelietuviškas?