Atpažinti paslėptą reklamą jau galime. O kaip kovoti?

Prieš savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė “Baltijos TV” vadovui 3000 Lt dydžio baudą už laidoje “Geras laikas” transliuotą paslėptą reklamą. Viešai sugėdinau kolegas. Kas iš to?

Kol kas dar sunku pasakyti, kas iš to. Tačiau šiandien gavau laišką, kuriame radau prisegtą labai „įdomų” (gal net nusikalstamą?) komercinį pasiūlymą, siųstą vienos žiniasklaidos įmonės kai kurioms Lietuvos įmonėms elektroniniu paštu. Kuo šis pasiūlymas užkliuvo? Štai tik vienas pasiūlymo sakinys:

„Taip pat laidoje Užsakovui pageidaujant, talpiname ir paslėptą reklamą, vienas iš būdų, skelbiamas konkursas, kurio prizo steigėju gali būti pats Užsakovas.”

Štai tokio pasiūlymo autorius, kurio kol kas nenoriu viešai įvardinti, arba neskaito Lietuvos įstatymų, arba jam nusispjauti į juos. Galiu priminti tik Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą:

LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSAS2 straipsnis
Viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį, jeigu skelbiant tokią informaciją nėra aiškiai nurodoma, kad tai yra reklama.

Verta priminti ne tik etikos normas. Štai ką apie paslėptą reklamą rašo Reklamos įstatymas:

„Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją sumokama ar kitaip atsilyginama.

8 straipsnis. Reklamos atpažįstamumas
Reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Paslėpta reklama draudžiama.”

Mano minėtu BTV atveju LRTK monitoringo skyrius nustatė, jog 2009 m. lapkričio 7 d. transliuotos ”BTV” laidos “Geras laikas” reklaminiame siužete apie “Medea SPA centrą” Druskininkuose ir jo teikiamas paslaugas nebuvo, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, išskirta reklama nuo kito laidos turinio. Be to, minėtas siužetas, kuriame buvo skleidžiama informacija apie paslaugos teikėją “Medea SPA centrą” ir nurodomas jo pavadinimas, adresas, veikos ypatumai, prekės ženklas bei siūloma naudotis teikiamomis paslaugomis taip, kad reklamos vartotojas galėjo nesuprasti, kad tai yra reklama, atitinka paslėptos reklamos sąvoką, o pagal Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalį paslėpta reklama yra draudžiama.

Paprastai kalbant, BTV laidoje „geras laikas” buvo rodoma paslėpta reklama.

O mano minimas naujas atvejis išskirtinis tuo, kad net nebandoma slėptis ir paslėptą reklamą siūloma labai atvirai komerciniame pasiūlyme:

„Laidos formatas skirtas visai šeimai, laidoje rodomi įvairūs kultūriniai, socialiniai ir kiti užsakomieji reportažai. Taip pat laidoje Užsakovui pageidaujant, talpiname ir paslėptą reklamą, vienas iš būdų, skelbiamas konkursas, kurio prizo steigėju gali būti pats Užsakovas. Laidos formatas yra gan originalus, laidos vedėja – moksleivė. Laidos vedėja, ragina domėtis ir sužinoti daug naujo, kūrybinė laidos grupė važiuoja pas Užsakovą, Užsakovo pageidavimu rašomas scenarijus, Jo pasirinktai ar norimai temai parodyti laidoje. Laidos turinys – tik pozityvios temos.”

Kai visa tai perskaičiau, norėjosi apsivožti ir sau garsiai pasakyti – kur eina tokia žiniasklada ir tempia paskui save visus kitus? Na jie patys daro blogai. Patys sau kasa duobę. Bet juk pagal juos vertina ir visus kitus. Todėl kai šiandien Lietuvos radijo laidoje pas Gintarą Aleknonį kritiškai apie žiniakslaidą ir jos veiklą kalbėjo Arūnas Valinskas, klausydamas jo galėjau tik palinksėti galva. Ir padėkoti – už tai, kad savo veikla žiniasklaidoje ir politikoje jis apnuogino daugybę dalykų. Vien už tai jam galiu pasakyti AČIŪ.

Todėl šiuo metu Seime esantis užregistruotas naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo projektas turi kelti gerokai didesnius uždavinius nei vien tik viešo asmens apibrėžimas ar skaitmeninės televizijos ateitis. Reikia įstatymų leidėjams kelti rimtą klausimą ir galvoti apie rimtą reguliavimą turinio, už kurį sumokami pinigai ir kuris kaip paslėpta reklama brukamas vartotojui. Turime kovoti su tokiu brukalu. Ir bent jau finansinė atsakomybė už tokią veiklą turi būti tokia, jog tai kainuotų bent 10 kartų brangiau nei gautos pajamos iš tokios veiklos. Mano nuomone, dabar LRTK pagal įstatymą skiriamos 3000 litų ar panašios baudos yra tiesiog pasityčiojimas iš įstatymų ir vartotojo.