Dienraštis „Lietuvos žinios” ir jam vadovaujantis Valdas Vasiliauskas daužo bet kokią viltį, kad šis dienraštis dar turi už turinį atsakingą asmenį. Pats V. Vasiliauskas, matyt, nebenori būti redaktoriumi, nes jam pačiam jau sunku jausti atsakomybę net už savo žodžius.
Tik vakar perskaičiau V. Vasiliausko „komentarą” (jei tai dar galima vadinti komentaru) vasario 9 dienos dienraštyje „Lietuvos žinios”
Nesinorėtų tokio komentaro sureikšminti. Bet visgi atkreipiau dėmesį tik į paties V. Vasiliausko žodžius, kurie labai gerai atspindi jo vidinę būseną. Štai tik viena citata:
„Negalima tyčiotis iš žmogaus išvaizdos, ne visi mes gimstame gražuoliai. Kiek daug pavyzdžių, kai luošame kūne įkalinta tauri siela. Tačiau šiuo atveju apšepusio pagiringo stribo išvaizda visiškai atitiko to pagrindinio laidos herojaus vidų ir laibu, šiek tiek moterišku balseliu skelbiamas mintis. Tulžingas, alsuojančias neapykanta „vienam laikraščiui”. Tam laikraščiui ir jo redaktoriui būtų nei šilta, nei šalta dėl besikėtrojančio, paroksizmo ištikto diskusijos solisto.”
Jei žmogus sako, kad negalima tyčiotis iš kito žmogaus išvaizdos ir čia pat tai daro, ką tai reiškia?
Man tai primena labai paprastą situaciją, kai gatvės prostitutė moralizuoja vienuolei už šios nuodėmingas mintis apie kokį nors gražų jaunuolį. Gaila, bet būtent taip dažniausiai gyvenime ir vyksta.
Pažiūrėkime ne tik į spaudą, bet ir į dabartinį Seimą. Kuri partija garsiausiai kalbėjo apie Dievo įsakymus? Tautos prisikėlimo partija. Be Arūno Valinsko dar ir Seimo narys Saulius Stoma buvo prie jos vairo. Partiją, kurią jis pats kartu su kitais ir vedė į Seimą, labai greitai pats ir pradėjo kritikuoti. Ir ne bet kaip. Su labai skambiais ir gražiais žodžiais apie atsakomybę:
„Manau, atėjo tinkamiausias laikas visiems su TPP vėliava ėjusiems veikėjams (ir man asmeniškai) prisiimti atsakomybę ir didesnę ar mažesnę kaltę dėl to kas įvyko. Tai mes sukūrėme šią nenormalią situaciją, kai dvi valdančios frakcijos iš esmės yra politiniai fantomai, neturintys jokios atramos visuomenėje, taigi – ir tikro politinio legitimumo.”
Po tokių žodžių norisi paklausti S. Stomos, kokiu būdu jis planuoja prisiimti atsakomybę? Kiek supratau, ta atsakomybė buvo tokia, kad paliko tą partiją ir prisiglaudė prie kitų valdančiųjų. Bet gal vertėjo palikti ne tik partiją, bet ir Seimą? Jei jau apgavo žmones, rinkusius į Seimą?
Kodėl pradėjau kalbėti apie V. Vasiliausko komentarą ir staiga prisiminiau S. Stomos komentarą? Todėl, kad labai jau panašus stilius – pats žmogus kalba apie vienas vertybes, o daro priešingai. Juolab, kad V. Vasiliausko komentare minimas ir ginamas Saulius Stoma. Tačiau būtent dėl to gynimo ir nutariau dienraščio redaktoriui priminti vieną žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatą:
Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.
Ar tai buvo įvertinta prieš rašant ir ypač skelbiant tokį komentarą?
Karoli, sutinku, kad labai tinka ir tavo pavyzdžiai. bet… Kokia tavo nuomonė apie tokią kultūrą redaktoriaus tekste ir komentare?
Dainiau, siuvi baltais siūlais. Sugretinai tyčiojimąsi ir politines rokiruotes. Čia kur kas geriau būtų tikęs Tomkaus užvažiavimas ant Andriaus Navicko. O Stomos atvejis yra lengvai paaiškinamas: Valinskas visada buvo respublikonas ir jo partija yra dešinioji, tačiau jis nesugebėjo būti lyderiu ir kompromitavosi nuo pirmųjų dienų, pradėdamas kariauti su tais, su kuriais turėtų draugauti, žurnalistais, ir visą politiką suvesdamas į spekuliacijas, su kuo susidės. Aš taip pat buvau susižavėjęs Valinsku, tačiau prisiekus šios kadencijos Seimui, labai greitai atsižavėjau.
Skaitytojau 🙂 Iš esmės ip kam, norisi priminti mano bloge pasakytas mintis apie tai, kad čia rašau tai, kas mano subjektyviu požiūriu man įdomu ir svarbu. Ir laukiami visi kiti, kuriems tos temos aktualios. Kam atrodo skysta, neįdomu ar visai neverta dėmesio, gali visada ieškoti kitų, įdomesnių erdvių. Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje šalyje 🙂
čia „stt” kliūva, kad esą nekeliamos rimtos problemos, bet nenurodo, kokios jos. Jis piktinasi, kad „komjaunimo tiesa” esą pila srutas, kokią esą propagandą varo „Delfi.lt. Ponas „Stt” užmiršo, kad „Komjaunimo tiesos” seniai nebėra, o „Lietuvos ryte” aš nematau jokių srutų, jokios propagandos „Delfyje”. Kai kurie žmonės nori, kad masinės informacijos priemonės palaikytų jų pažiūras, o kitokią ar net neutralią nuomonę vadina srutomis ir(ar) propaganda. Nelaimingi žmonės, pasiklydę tarp savo pažiūrų ir objektyvios informacijos…
Pritariu šio straipsnio autoriui.
STT,
ką tu turi omenyje kalbėdamas apie delfi propagandą? Konkrečiai.
koks skystas komentaras, net jei jis ir kažkiek teisingas. kada gi Tu pagaliau pradėsi kelti rimtas žurnalistikos problemas, o nekabinėsies prie mažmožių??? kada gi tu netikėtai praregėsi, kokias tonas srutų ant visų aplinkui kasdien išpila komjaunimotiesa.lt, kokią propagandą varo delfinis portalas ir t.t. oi Dainiau, kaip tau sunku būt objektyviu ir kaip juokingai tu atrodai, mėgindamas tokiu būti…
Manau todėl, kad…. Jaučiu tą priežastį.
Sigitai, dar yra posakis, kad pats muša, pats rėkia 🙂 Liaudis visada buvo teisi 🙂
Man tai geda, kad vasiliausko paranojiskos rasliavos suzlugde laikrasti. Is tikruju, jis net plysta is pykcio, o gal bando sau irodyti, koks talentingas, bet taip nera, man tai labiau primena sunkios ligos pozymius.
Dainiau, primink dar ta istorija, kai Anusauskas isvadino vasiliauska kgb’istu, ir vasiliauskas ji zadejo paduoti teisma uz smeizta. Bet nepadave. Kodel?
sutinku Dainiau, bet žurnalistas ir skiriasi nuo „žurnalisto” , kad nepasiduoda tiems reikalavimams traiškyti. Juk ir be žurnalistikos yra daug profesijų. Ar pastebėjai, kad viešojoj erdvėj daugiausia moralizuoja tie kurie daugiausia traiško. Logiška.
Žinai, kai pagalvoji, tai kartais iš tieųs panašu, jog kiekvienam tokiam ledlaužiui tenka sunkus uždavinys – norisi būti aštriu žurnklaistu, bet iš tavęs, matyt, reikalauja ir traiškyti. Kartais visai nekaltus.
Sigitai, manau, kad mūsų žmonės labai keistai elgiasi per rinkimus. Juk žmonės tiek nervų ląstelių eikvoja tarp rinkimų keikdami valdžią, o rinkimų metu karatsi ne tik iki urnų nenueina, bet net į jokius susitikimus su kandidatais nevaikščioja. Aš pats ne akrtą buvau įvairių kandidatų į Seimo narius susitikimus su gyventojais. tai gaila žiūrėti, kiek mažai žmonių. O patys po to keičia tuos, kurių neišsirinko. Juokingiausia ir graud, kad Lietuvoje keikia tie, kas nieko nerinko. ir keikia tuos, kurie rinko.
mariau, aš tai balsuočiau už tokį kanditą į seimūnus, kuris rinkimų kampanijos metu sakyti „ponai, dabar , blogai, bet bus dar blogiau, ir nieko iš manęs nesitikėkit, jokių pensijų ar stipendijų padidinimų, jokių mokesčių mažinimų. Kol patys nesiimsit atsakomybės už savo ir šeimos (ir valstybės) ateitį , gerų laikų nelaukite” O dabar spėk (iš trijų kartų) , ar toks kandidatas atsiras? Teisingai atspėjai ;-)))
Pritariu Sigitui visu šimtu.
Bet kaip rinkėjui sužinoti apie tuos, kurie tyliai ir kokybiškai dirba savo darbą?
Mariau, paprastai tiems , kurie gražiai kalba apie darbą, nebelieka nei laiko, nei jėgų tą darbą daryti. Kaip sako rusai – весь пар на гудок вышел. Taip ir stomais+vasiliauskai ir pan
Džiugina tai, kad pradedama atskirti. Jeigu žmogus kalba apie dievo įsakymus, moralę, sąžinę tai nereiškia, kad jis pats taip gyvena kaip kalba.
Nerinkim tokių į seimą, kurie garsiai šaukią apie sąžinę, dievo įsakymus, moralę ir t.t. Tai ir yra vilkai avelės kailyje.
Perskaitęs ilgai juokiausi, kad, anot V.Vasiliausko, E.Kūris – „apšepęs, pagiringo stribo išvaizda”. Nes kiek esu matęs V.Vasiliauską – jis pats vaikšto nuolat apšepęs, akimis – lyg užtinusiomis dėl pagirių, o balselis, dėl tulžingumo kartais net sumikčiojantis, – irgi tikrai ne Šaliapino bosas… Perfrazavus – šaiposi Alen Delon, kad katilas juodas 🙂
labai gerai pamenu , kaip Saulius Stoma „Lietuvos aido” puslapiuose visus jam , ar jo patronui neįtikusius kandžiojo, po apsivogė, po to sėdo, po to atsiprašė visų apkandžiotų o po to tapo šventesniu už Romos Popiežių. Paprastai tokios metamorfozės ištinka pačius didžiausius menkystas. O apskritai , tai kiekviena Lietuvos žiniasklaidos priemonė turi savo valatką – LŽ vasilauską, LNK grinevičiūtę, TV3 turėjo butkevičienę, LTV miliūtę, Respublika patį tomkų . Visus juos vienija savotiškas (?) žurnalistikos supratimas.