Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai nusprendė išvadą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Man labai patiko, kad Konstitucinis teismas kaip pirmokams Seimo nariams paaiškino jų darbo esmę. Teismas pabrėžė, kad Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus.
Keista, kad nors priesaika Parlamente garsiai skaito visi Seimo nariai, tačiau tik teismas priminė politikams, jog prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei – duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
Todėl su keistu jausmu vis prisimenu kaip A. Sacharukas net Konstituciniame teisme viešai kalbėjo:
Dėl man mestų kaltinimų pripažįstu, iš tiesų esu balsavęs už Seimo narį L.Karalių, Seime buvo paplitę vienasmeniškumo pažeidimai, kai kiekvieną dieną matai, kaip balsuoja už kitus Seimo narius , (…) ir aukščiausi vadovai, Seimo pirmininkė, premjeras.”
Toks pasiteisinimas primena pasiteisinimą tų, kurie sako, jog jų nereikia sodinti už mažas blogybes, nes kiti ir didesnių padaro. Arba primena penkiametį vaiką, kuris pagautas už rankos teisinasi bet kaip.
Todėl šiame kontekste noriu priminti dar vieno Seimo nario „kritišką” požiūrį į savo asmeninę veiklą. Tai – Saulius Stoma. Jis net dabar oficialiame Seimo puslapyje rašo apie savo teistumą keistus dalykus:
„Konkurentams sufabrikavus bylą, 1997 m. buvo nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą „Lietuvos aide“.
Galima tik priminti, kad S. Stoma buvo nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą „Lietuvos aide“, kalėjo daugiau kaip 7 mėnesius.
Panašu, jog neigti akivaizdžius faktus ir teisinti save – kai kurių mūsų politikų patologija. Deja, bet kitų atžvilgiu tokie politikai būna ne tokie jau tolerantiški. Štai šių metų rugsėjo 20 d. buvo parodyta Rūtos Janutienės vedama TV3 laida „Kodėl?“. Joje dalyvavo ir keletas Seimo narių, kitų valstybės tarnų. Tuomet S. Stoma savo aštrią kritiką, labiau panašią į nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, skyrė Seimo nariams Arminui Lydekai, Vyteniui Andriukaičiui ir teisėjai Laimai Garnelienei bei buvusiai vaiko teisių kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei:
„Aš jus kaltinu visus keturis, kurie sėdite čia. Jūs esate tam tikra prasme nusikaltėliai. Mano požiūriu… Noriu konkretizuoti… esate sistemos sraigteliai, kurie viską stabdo…”
Liaudis tokiais atvejais sako, kad svetimo akyje ir krislą pastebi, o savoje net rasto nepastebi.
Įdomu, ar šią A. Sacharuko ir L. Karaliaus pamoką išmoks ir visi kiti seimūnai? Nuoširdžiai to tikiuosi.
Kiekviename iš mūsų yra protas stebėtojas. Pasitelkę protą stebėtoją mąstome:
Kodėl teisingas žmogus kovojantis už teisingumą gimdo prievartą?
Kodėl kovojantis su neteisybe yra pats neteisingas?
Kodėl blogio naikinimas gimdo blogį?
Kodėl melas yra melo neigimo pasekmė?
Kodėl tikras teroristas atsiskleidžia kovoje su terorizmu?
Kodėl nėra išminties tame kai neigiama kvailystė?
Kodėl tikras piktadarys privalo neigti blogį?
Kodėl kilnus yra tas, kuris kilnus niekšų atžvilgiu?
Kodėl ne bailys tas, kuris narsiai bijo?
Kodėl teisingas tas, kuris teisingas negandose?
Kodėl didvyris atnešęs pergalę yra prievartautojas?
Kodėl tas, kuris sužino, kad daro gerus darbus tą pačią akimirką pavirsta prievartautoju?
Kodėl didi valstybė, kuri rūpinasi savo šlove sugrius?
Kodėl gražus žmogus, kuris rūpinasi savo grožiu atstumia?
Kodėl teisingumas įrodinėjantis savo teisingumą priklauso neteisingumui?
Kodėl gerbusis atveda stiprųjį prie ištvirkimo?
Kodėl pagyrimai teisingąjį padaro žiauriu?
Kodėl galybė skendinti prabangoje sugrius?
Kodėl kalbantis apie laimę išsiduoda, kad yra nelaimingas?
Kodėl tas, kuris išaukština gėrį gimdo blogį?
Kodėl švarus viduje žmogus apipiltas purvu išlieka švariu?
Kodėl auksas šūde blizga?
Šie pastebėjimų pavyzdžiai yra iš kitos intelekto rūšies, kuriame nėra linijiškumo principo.
Galite pastebėti ir daugiau. Primenu, kad žvelgiant iš to intelekto, kuriame yra linijiškumas šie pastebėjimai sukels susierzinimą ir neigimą. Reikia iš karto suvokti ir tai, kad ši intelekto rūšis yra ne geresnė už intelektą, kuriame yra linijiškumas. Šios dvi intelekto priešingos rūšys yra skirtingos bet abi tolygiai svarbios.
maraiu, o tai kur siūlai to reikalo ieškoti? Ar gal kas gali padėti suformuoti?
Prie visko reikia pribręsti. Jei pribrendimo nėra tuomet pasiūlymų nebus su kuo priimti.
Žinoma yra potencija. Potencijos niekas žinoti negali. Todėl informuoju.
Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Priėjęs ribą intelektas tampa patologiniu.
Patologinis intelektas persmelkė beveik visas gyvybiškai svarbias sritis. Ekologija, medicina, sportas, menas, politika, biologija, religija ir t.t. Patologinis intelektas tapo kančių priežastimi ir asmeniniuose gyvenimuose.
Neišmintinga kai yra ieškoma išeities iš krizės su tuo pačiu intelektu, kuris ir privedė prie kritiškos padėties. Išeitis yra nauja intelekto rūšis. Tai intelektas su visiškai kitomis savybėmis.
Tas intelektas, kuriuo naudojasi praktiškai visi yra ne vienintelė rūšis.
Kaip minėjau anksčiau, užtenka intelekte atsisakyti linijiškumo principo ir automatiškai iš esmės keičiasi visi žmogaus stimulai, reakcijos į tuos pačius įvykius, santykiai ir problemų sprendimo būdai. Tokiame intelekte, kuriame nebėra linijiškumo – nebėra hierarchijos ją keičia lygybės išmintis, nebėra pirmenybės atidavimo laimei, sėkmei, pergalei, nebėra reikšmingiausių, svarbiausių, privilegijuotų. Tokiame intelekte visiškai keičiasi stimulai. Todėl automatiškai keičiasi požiūris į meną, sportą, politiką, gamtą ir t.t.
Visi bandymai surasti išeitį iš kritiškos padėties su tuo pačiu intelektu, kuris ir atvedė prie krizės yra pasmerkti. Tai uždarumo dėsnis. Reikalingas visiškai naujas instrumentas. Kaip orientyras tai galėtų būti naujas intelektas, kuriame nebėra linijiškumo principo.
mariau, ką siūlai?
Prieš įstatymą niekados nebūsime lygus kol intelekte yra linijiškumas. Toks intelektas viską skirsto į du polius: tiesa-melas, žemiausias-aukščiausias, reikšmingas-nereikšminga, laimė-nelaimė, pergalė-pralaimėjimas, neigimas-teigiamas ir t.t. Ir pirmenybė yra atiduodama teigiamam – aukščiausiam, reikšmingiausiam, teisingam, gėriui, tiesai, pergalei, sėkmei ir t.t. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tokiame intelekte tegali būti hierarchija o ne lygybės išmintis. Pavyzdžiui.; senovės Kinijos išminčius Laozi sako: gėda ne blogiau už pergalę! O tai jau visiškai priešingas intelektas jame nebėra linijiškumo principo ir hierarchiją keičia lygybės išmintis.
Ten kur yra hierarchija lygybė tėra spekuliacija. Ir jokio lygybės prieš įstatymą nėra o vyksta spekuliacija lygybe. Yra hierarchija prieš įstatymą o ne lygybė. Tam, kuris randasi aukštesnėje hierarchijos skalėje galioja vieni įstatymai o tas, kuris žemesnėje kiti. Turi privilegijų, pažinčių, daug pinigų tau tie patys įstatymai galios kitaip. Netgi dėmesys visai kitoks esantiems aukščiau hierarchijos skalėje. Jei nukenčia eilinis ir nukenčia esantis viršūnėje dėmesys skirtingas.
Esantis žemiau hierarchijos skalėje visuomet turi tapti atpirkimo ožiu esančio aukščiau hierarchijos skalėje.
hadrian, galiu sutikti, kad reikia visus kaltus bausti vienodai. Šiuo atveju, manau, matome dar vieną problemą: selektyvų teisingumą. Kitų poliitkų nesiūloma už praeities nusikaltimus bausti ir jiems kaip ir suteikiama tam tikra indulgencija. Kitaip tariant, panašu, norime senaties buvusiems pažeidėjams.
Bet kuriuo atveju, ateityje viskas bus aišku – balsavai, esi tikrai kaltas.
Dainiau, tu TEISUS, jog panašūs pasiteisinimai juokingi (ir teisine prasme niekiniai). Karaliai yra kalti ir turi būti baudžiami pagal įstatymą.
TAČIAU tu ignoravai kitą svarbią tiesą: teisinė logika teigia, jog prieš įstatymą visi esame lygūs; pasekoje, bausdami už kažkokį nusikaltimą karalius, turėtume bausti (už tą patį nusikaltimą) ir visus kitus (jį atlikusius). Karalių baudimas, nebaudžiant kitų analogiškų nusikaltėlių, yra de facto RAGANŲ medžioklė (i.e. akivaizdus teisinių pagrindų nepaisymas)
Kaip ten sako: aborto aukos?