Sociologai ir žiniasklaida dažnai žmonių klausia, ką žmonės galvoja apie vieną ar kitą dalyką. Ir pateikia atsakymų variantus. Man visada labai įtartini atrodo atsakymų variantai, kurių yra mažiau nei trys.
Pvz., vienos laidos žurnalistas/ė klausia pašnekovų:
„Pasakykite, kas labiau kalti dėl krizės Lietuvoje – valdžia ar patys paprasti žmones?”
Kažkokia logikos klaida, bet nė vienas pašnekovas nesiima jos taisyti.
Juk jei žmonės renka valdžią iš tų pačių žmonių, o valdžioje irgi dirba žmonės, tai bet kuriuo atveju kalti žmonės? O gal kaltas kas nors kitas? Gal net ne žmogus?
Vaiva, kuo aukštesnis hierarchijos laiptelis tuo daugiau įtakos ir privilegijų. Bet kadangi, kuo aukščiau lipi tuo hierarchinė piramidė siaurėja todėl vietų neužtenka, kam neužteko tas neturi tų privilegijų, įtakos – tai ir yra paprasti.
Iš čia ir dvigubi standartai įsivaizduojamoje demokratijoje.
vaiva, dar kai kas buvo runkelius atradę.
o man ypač patinka žodžių junginys ,,paprasti žmonės”:-) Ar tai yra atitikmuo žinomo rusiško posakio ,,ostal’naja svoloč’?
Dainiau, o iš kur tuomet demokratijoje dvigubi standartai? Stipresnis turi privilegijas toje pačioje teritorijoje. Tad skiriasi turinčių privilegijas ir neturinčių veikimo būdai ir galimybės.
Mariau, bet veikia tai jie kartu vienoje teritorijoje? ir jei toje teritorijoje yera demokratija, tai kaip?
Dainiau bet gi valdžia suteikia žmogui įtaką,valdžią ir jėgą. Tad žmogus tampa nelygus žmogui pagal įtaką, valdžią ir jėgą. Todėl klausimo esmė labai logiška: kas kaltas dėl krizės: turintys daugiau jėgos,įtakos ar silpnesni.