Vakar buvau balsuoti. Nesutrukdė nei lietus, nei išvyka į užmiestį. Su vaikais nuvažiavome apie 18 valandą ir spėjome atiduoti savo balsus už politikus, kuriais pasitikėjome daugiausiai. Bet vakaras prie televizoriaus ir rezultatai, sakyčiau, sukėlė keistus jausmus…
Renkiesi tu! Toks šūkis puošia EP rūmus Strasbūre
APIE ŽINIASKLAIDOS DARBĄ
Visų pirma, maloniai nustebino Lietuvos ryto televizija. Net vidurnaktį sužinojau ir apie Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos problemas, ir Vytauto Landsbergio požiūrį apie preliminarius rinkimų rezultatus. Net apie būsimą bendradarbiavimą su savo kolegomis Briuselyje. Ačiū Edmundui Jakilaičiui.
LRT buvo kaip visada – nei priekyje, nei gale. Norėjosi, kad būtų geresni už Lietuvos ryto televiziją, bet…
O štai LNK ir TV3 – žemiau kritikos ribų. Jie gyveno su savo blykstėmis ir kitomis programomis, kurios akivaizdžiai daro gėdą dviems didžiausiems televizijos kanalams. Tokios žiniasklaidos priemonės ne tik nenusipelno jokių mokesčių lengvatų. Jos žurnalistikai apskritai turi būti tokia gėda, kad reikia slėptis kur nors toliau.
O štai vartydamas rytinius leidinius, pamaniau, kad bent jau „Lietuvos rytas” šiandien pataikė į dešimtuką. Pagrindinė dienraščio tema net ne rinkimai. Kalbama apie knygas ir skaitymą, todėl sutinku – ši tema ir yra svarbiausia šiomis dienomis. Juk visi nuo pat ryto kalba, kad mažai buvo informacijos apie Europos Parlamentą, mažai buvo diskusijų ir tos dar buvo prastos. Bet juk informacijos pilna internete. Skaitykite, kiek norite. Kodėl neskaito žmonės? Kodėl jiems neįdomu? Čia jau rimtos ir labai diskusijos tema. Bet kuriuo atveju, valdžia turi labai rimtai galvoti, ar ji dar vis rūpinasi tautos švietimu ir pilietiniu ugdymu, ar palieka viską savieigai.
RINKOME KAIP IR VISI, BET…
Rinkimai ir rinkėjai manęs beveik nenustebino. Kaip ir buvo galima įtarti, lietuviai rinkėjai buvo vangūs. Tik Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai buvo aktyvūs. Gal ir dėl to, kad seniūnai juos ragino. Gal dar kažkaip jie buvo mobilizuoti. Gal net ir neteisėtai. Bet… Šis pavyzdys tik įrodo, kad jei labi labai norima, administraciniais ar kitais metodais galima žmones prie balsavimo urnų atvesti. O kodėl kitos savivaldybės nebuvo tokios pat aktyvios? Kodėl tik Vilniaus ir Šalčininkų rajono? Todėl kad lenkų bendruomenės politikai ir dalis rinkėjų labai jau norėjo savo atstovą EP turėti. Nors vieną.
Beje, apie tai dar gegužės 27 dieną savo bloge rašė ir vienas kandidatų į EP narius, Seimo narys Saulius Stoma.
Rinkėjų ateis, ko gero, dvigubai mažiau, ir tai užtikrins pergalę konservatoriams, socdemams ir vienam, o gal ir dviems, lenkams. Greičiausiai barjerą peržengs dar ir Paksas su Uspaskichu.
O kitiems rinkėjams net ir 12 atrodo mažai. Vis verkiam, ką mes galime, ko pasieksime, kas bus išgirs ir t.t.
Dar geresnis pavyzdys lietuvaičiams galėtų būti maža ES valstybė Malta. Jie apskritai turi tik vieną Europos Parlamento narį. Bet pažiūrėkite, kiek ten žmonių balsavo! Maža ir drąsi šalis. Ir dar pilietiška.
Kita vertus, net jei būtų atėję 95 procentai Lietuvos rinkėjų, ar būtų labai stipriai pasikeitę balsavimo rezultatai? manau, kad nelabai. Juk bendra tendencija parodė, kad didžiosios konkuruojančios partijos gavo daugumą balsų. Tokie politikos prašalaičiai kaip Tautos prisikėlimo partja atsidūrė užribyje. Ir aišku kodėl. Kitaip net būti negalėjo. Valstiečiai-liaudininkai taip pat iš dugno dar negali pakilti, nes K.D. Prunskienės veikla ir sukurtos partijos „vertybės” dar ilgai gali neleisti šiai partijai surasti rinkėjų simpatijų.
O štai bendra tendencija, kad Lietuvoje nugalėjo konservatyvios jėgos, o antrieji liko socialistai – tai visiškai europietiškas rezultatas. Juk ES būtent šios dvi jėgos panašiai ir gavo pasitikėjimo iš daugelio valstybių gyventojų. Todėl esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus.
Tačiau man tenka nuoširdžiai pavydėti Lenkų rinkimų akcijos įkūrėjams ir jų rinkėjams. Nei lietus, nei informacijos trūkumas jų nesulaikė. O gal kada nors tokias pat ambicijas turės ir kitų Lietuvos partijų rinkėjai?
Įdomu būtų sužinoti, ar kitose tautinės mažumos taip pat aktyviai palaikė savo kandidatus..
Beje, mano subjektyvia nuomone, teiginys „esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus” yra šiek tiek pritemptas. Negi būti europiečiu užtenka tik balsuoti taip kaip jie? Europietiška kultūra ir mastymas didžiai daliai lietuvaičių, deja, yra siekiamybė, o ne realybė.
Nustebino dešiniųjų partijų pergalė. Maniau, kad krizės laikotarpiu dauguma balsuos už soc. lygybę propaguojančius kairiousius.