Skandinavijos bankai nuo šių metų pradžios iš savo valdomų Lietuvos bankų susigrąžino apie 3-4 mlrd. litų kreditinių išteklių. Tai pranešęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia, kad itin didelės paskolų litais palūkanos yra nepasitikėjimo lito stabilumu išraiška.
Ką čia ir bepridursi? Nebent tai, kad vis dar dalis Skandinavijos bankų teigia, jog Baltijos šalyse jie turi kažkokių mistinių ilgalaikių tikslų. Jie tvirtnia, kad trumpalaikis pelnas jų nedomina. Manau, kad galiu atsakyti, kodėl nedomina. Todėl kad dabar jiems ir taip to greito pelno pasiekti neįmanoma. Tiesiog nėra iš ko uždirbti. Todėl jei jie nuoširdžiai tikėtų ir patys, kad turi kažkokių mistinių ilagailkių tikslų ir Lietuvą laikytų savo namų teritorija, tuomet elgtųsi kiek kitaip.
Skandinavijos bankai turėtų turėti bent kiek pasitikėjimo Lietuvos valstybe. Ir su maišais pinigų negražu bėgti anapus Baltijos jūros. O jei turite planų Lietuvoje, tai dirbkime kartu.
🙂
Kaip kad sakiau – makaronai siutina. Tik norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, jog reikia būti „out of your mind”, kad LT valdžia pasitikėtum (ką jie bežadėtų)
Hadrian,
čia būtent kalbama apie tuos triukus, kurie net juokingi ir šiek tiek piktinantys. Juk ne durniam kalba. Tai jei nebenori taip kišti pinigų ir rizikuoti kaip anskčiau, gali ir valdžiai aiškiau pasakyti. O dabar elgiasi kaip su mergina, su kuria permiegojo, bet vesti neketina. Ir pasakyti galutinio ne nenori, nes gal dar reikės vėl kažkaip susieiti. Tai ir žaidžia.
Sutinku, kad tai „Yra tik biznis. Tik pinigai”. Sutinku, kad „tai tegul taip ir kalba, o ne suokia apie norą kažkuo padėti”
Tačiau jei būčiau bankininkas, daryčiau taip pat (t.y. rūpinčiausi pinigais), nes: (1) nes manau, jog tai teisinga; (2) nes būčiau įpareigotas tai daryti akcininkų.
Jei piktiniesi, kad jie į akis meluoja – pilnai palaikau- mane siutina bet koks įžūlus melas, kai meluojantis įsivaizduoja, kad esu debilas. Tik gal nereikia vaikiškai naivių „jei linkę padėti, tegul ir šiek tiek rizikuodami”…
Ne apie bandeles juk kalba. Pats supranti. Klausimas, ar jie linkę padėti, tegul ir šiek tiek rizikuodami. Bet… jų kalbos apie tai, kad jie jaučia atskomybę, man atrodo melas. Yra tik biznis. Tik pinigai. Tai tegul taip ir kalba, o ne suokia apie norą kažkuo padėti, kažkokių tikslų ir pan.
Na, tik vienas „bet” – atsakykite patys sau, kam tuos pinigus marinuot Baltijos šalyse, jei iš jų čia dabar jokios naudos? Ar jūs manote, kad kažkas (šiuo atveju bankai) turėtų mums nupirkti „bandelių” už 3 mlrd. Lt, bet kas pasikeis kai tos „bandelės” bus suvalgytos?