„Lietuvos žinių” publikacija apie žarstomus milijonus atrodytų tik kaip politinių debatų laukas – kritika bankui už jo veiklą. Taip leidžia teigti banko vadovo nuotrauką papildanti paantraštė: „R. Šarkino vadovaujamas Lietuvos bankas pateko į politikų nemalonę”.
Tačiau viena įdomi detalė buvo susijusi su šio banko vien pernai saviems darbuotojams išdalintais 17 milijonų litų paskolų būstui įsigyti. Kadangi Lietuvos bankas yra ne komercinis bankas, kyla paprastas ir pagrįstas klausimas – kokiomis sąlygomis ir kodėl jie gali tai daryti? galima būtų tikėtis, kad bent palūkanos kaip ir kituose bankuose. Bet net jei ir taip yra, tai ar kitos valdžios institucijos gali savo darbuotojams dalinti kreditus butams ar namams prikti? Vargu. Negirdėjau, kad eiliniai policininkai, ugniagesiai ar bibliotekininkai gautų tokias paskolas. O gal jiems nereikia? Gal jei nenori?
Todėl dar vienas papildomas klausimas auditoriams – ar šiemet irgi buvo ir dabar dar tebedalinami tokie kreditai?
beje, verta bus stebėti tolimesnę šios informacijos sklaidą ir reakcijas. Ypač politikų. Ypač dėl R. Šarkino karjeros.
Atgalinis pranešimas: Dainius Radzevičius
Dogenai, bet klausimai visgi lieka – kokiomis sąlygomis ir kas nutinka, jei darbuotojas palieka LB?
Na nei vyriausybė, nei finansų ministerija nėra tiesiogiai atsakingi už bankų reguliavimą.
Šitą aš suprantu. ir žinau. ir įstatymą mačiau. bet ką tada kalbėti apie kai kurių kitų institucijų atstovus, kurie taip pat gali būti priklausomi nuo bankų? Kalbu apie Finansų ministeriją, Seimo narius, Premjerą. galų gale, kalsuimas yra ne apskritai pakola, bet sąlygos.
Ta įdomi detalė nėra jau tokia įdomi.
Priešingai nei kitų įstaigų darbuotojai, Lietuvos banke dirbantieji, dėl poreikio išlikti nešališki, negali skolintis iš komercinių bankų (žr Lietuvos banko įstatymą). Dėl to jie turi šią išskirtinę teisę pasiskolinti iš Lietuvos banko.