Šiandien labai liūdna diena sportininkams, žurnalistams, atlikėjams ir visiems kitiems žmonėms, kurie gauna pajamas iš kūrybinės veiklos. Tiems, kas gauna atlygį už autorinius kūrinius. Seimas nusprendė, kad šie žmonės neverti normalių pensijų, ligos ir motinystės išmokų, kitų socialinių garantijų. Tokias turi visi kiti dirbantieji. Ir seimūnai.
Labiausiai šokiruoja pats sprendimo priėmimas ir su tuo susiję aplinkybės. Tai atsitiko iš tiesų labai keistomis aplinkybėmis. Labai skubiai ir labai negražiai. Oficiali Seimo interneto svetainė ir ten nurodyta jo darbotvarkė dar šios dienos ryte skelbė, kad tas klausimas bus svarstomas ir galbūt priimamas sprendimas tik rytoj, t.y. ketvirtadienį. Todėl šiandien nusiunčiau visiems Seimo nariams raštą apie grėsmes, kurios atsiranda priėmus tokias nuostatas. Toks raštas jau buvo įteiktas ir atsakingiems komitetams dar anksčiau. Kai kurie jų žadėjo grįžti prie svarstymų tik rudenį. Tarp jų – ir naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Politikai apgavo.
Šiandien Seimo valdybos sprendimu pakoregavus darbotvarkę buvo skubiai primtas sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad ir toliau socialinio draudimo įmokos bus priskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis.
Tačiau nurodytu atveju socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą ir (ar) pagal autorinę sutartį sumos. Paprastai kalbant, Seimas lyg ir leido mokėti mažesnius mokesčius minėtiems autorinių atlyginimų gavėjams. Bet tuo pačiu ir perpus sumažino jų socialines garantijas.
Išvada paprasta. Ateityje, tarkime, po 2000 litų per mėnesį uždirbatys autoriai ir pvz., dirbantieji prie staklių, gaus skirtingas pensijas – vienam priklausys pensija apskaičiavus jos dydį nuo 2000 litų, o autoriui – tik nuo 1000 litų. Žodžiu, bet kuris kūrybinį darbą dirbantis žmogus vertinamas du kartus prasčiau nei bet kuris kitas dirbantysis. Tai oficiali Seimo pozicija. Netgi dar blogiau. Valdžia pasigyrė, kad taip lengvinama šių žmonių padėtis krizės metu. Ar tikrai? Jei iš žmogaus atimama galimybė auginti vaikus ir gauti motinos ar tėvo išmoką kaip kitiems, tai yra palengvinimas? Jei žmogus susirgo sunkia liga ir jam priklausys tik pusė kitiems mokamos nedarbingumo išmokos, ar tai yra palengvinimas?
Nuoširdžiai tikiu, kad tokie sprendimai negali ir nebus amžini. Juk dar pernai situacija buvo žymiai blogesnė už šios dienos sukurtą. Tuomet autorinius atlyginimus gaunantys žmonės neturėjo apskritai jokių socialinių garantijų. Bet priimti sprendimai buvo suteikę viltį minėtiems žmonėms, nes pagal anksčiau priimtus įstatymus jau 2011 metais šie žmonės būtų tokie pat mokesčių mokėtojai kaip ir kiti dirbantieji. Ir būtų taip pat socialiai apdrausti kaip ir kiti dirbantieji.
Galima tikėtis, kad neva dėl sunkmečio, o ne dėl lobizmo priimti pakeitimai yra tik laikina gyvenimą „lengvinanti” priemonė. Jei jau kalbama apie krizės įveikimą, reikia kūrybos sektoriaus žmonėms nepamiršti valdžiai priminti grąžinti atimtas socialines garantijas iš karto vos tik krizė baigsis. Tik ar valdžia ir darbdaviai norės tai padaryti? Priklauso vien tik nuo mūsų pačių, nuo dirbančių žmonių.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad priimtus įstatymus dar turi pasirašyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gal ji vis dėl to nuspręs vetuoti tokius nesąžiningus sprendimus? Sprendimas tik jos rankose.
O štai tokie balsavimo Seime rezultatai:
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-787(2). Balsavo: už – už 81, prieš 2, susilaikė 23.
Tikiuosi, kad žurnalistai ir kiti kūrybinį darbą dirbantys žmonės balsavusiųjų už socialinių garantijų atėmimą Seimo narių pavardžių nepamirš.
Atgalinis pranešimas: Kaetana Leontjeva. Kas kalba autorinius atlyginimus gaunančiųjų vardu?
Siūlau žiūrėti realiai. Autoriai nenori to. Jie neturi pajamų. tai yra problema. O mokesčius maži9nti labiausiai norėjo verslininkai, sporto funkcionieriai, kai kurie menininiai, kurie jau gauna pensijas. paklausk bet kurio normalaus žmogaus, ar jis nenori būti kaip visi? O žurnalistai dar 2006 metais Vilniuje, Ritušėje suvažiavime nutarė siekti tokių patag socialinių garantijų kaip ir kiti dirbantieji.
Sutinku su dalimi, kad abu turi moketi nuo 2000 ir gauti vienoda pensiją. Tačiau juk mokėjimą nuo 1000 padarė dėl „autorių” verkšlenimo – jie juk nenorėjo mokėti nuo 2000?
Todėl siūlyčiau patiems „autoriams” apsispręsti, o (šiuo konkrečiu atveju) valdžia juk tik bandė padėti – jie su malonumu skaičiuos daugiau mokesčių, nei mažiau.
Įrašas leidžia suprasti, jog autoriai kažkaip išnaudojami ar diskriminuojami – tokia interpretacija neatitinka tiesos (ką ir paaiškinau aukščiau)
Mokėti turi abu nuo 2000 ir gauti nuo dvieju. Bet dabar autorius negali moketi nuo 2000, nes jam neva palengvino dalia – liepe moketi sodra tik nuo 1000. O finalas aiškus. Todėl turime ir mokėti ir gauti po lygiai.
Tavo pavyzdyje apie 2000Lt uždirbantį šaltkalvį ir rašytoją: turi galvoj yra teisinga, jog šaltkalvis moka mokesčius nuo 2000Lt, o rašytojas nuo 1000Lt? Neteisinga tik tai, kad socialinės išmokos pirmajam dvigybai didesnės, nei antrajam (nesvarbu, kad pirmasis ir sumokėjo dvigubai daugiau mokesčių)?
Ar teisingai supratau?
Nes – kalbant apie teisingumą ir lygybę – socialinės išmokos turėtų būti proporcingos sumokėtiems mokesčiams ar ne?