Liepos 27 diena rašiau, kad Jurbarke gyvena žurnalistė, kuri yra Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja. Tai – Daiva Bartkienė. Liepos 13 dieną Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pasakė, kad D. Bartkienė, dirbdama žurnalistės darbą ir Jurbarko rajono savivaldybės Taryboje, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas.
Tada kėliau klausimą, kaip po tokio sprendimo pasielgs kolegė D. Bartkienė, jei, anot komisijos, dirbdama žurnalistės darbą ir Jurbarko rajono savivaldybės Taryboje, ji taip pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas? Man atrodė, kad atsakymas paprastas – kolegė turi atsisakyti arba vienų, arba kitų pareigų. Kurių? Spręsti tik jai pačiai.
Taip pat užsiminiau, kad savo išvadas apie minėtą situaciją turėtų pasidaryti ir politikai, ir redakcijos. Ir ne tik Jurbarko rajone. Juk tokių atvejų yra ir kitur.
Jau beveik maniau, kad jokių išvadų nesulauksiu. Bet gavau D. Bartkienės elektroninę žinutę ir radau jos komentarą prie publikacijos. Kadangi dalis žmonių galėjo ir nepastebėti komentaro, o jis vertas platesnės diskusijos, todėl pateikiu kolegės poziciją.
Gerbiamas Žurnalistų sąjungos pirmininke,
gal prieš rašant tokias nesąmones reikėtų laikytis Visuomenės informavimo įstatymo ir suteikti teisę savo nuomonę pasakyti antrajai konflikto pusei.Nesu girdėjusi, kad Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, draudžiantis žurnalistams naudotis konstituucine teise rinkti ir būti išrinktam. Dalyvaudama 2007 m. savivaldybių rinkimuose kaip pamatinį savo principą rinkėjams deklaravau viešumą: “Rajono valdžia turi atstovauti žmonių interesams, nemeluoti ir nevogti. Visada rašiau tai, kas rūpi mūsų rajono žmonėms . Viešumas – geriausia užkarda korupcijai.”
Už mane balsavęs 481 rajono gyventojas gerai žinojo, kad esu žurnalistė ir būtent dėl to, kad visada ginu jų interesus, buvau išrinkta į savivaldybės tarybą. Drįstu teigti, kad ir dabar esu viena iš tų tarybos narių, kur gauna daugiausiai skundų, nes kaip gyniau taip ir tebegimu juos nuo valdininkų savivalės.
Gal prieš rašant tokį komentarą reikėjo pasidomėti konkrečia situacija – tada būtumėte žinojęs, kad Bartkienė kaip tarybos narė negauna atlyginimo už darbą, nes pareigos taryboje yra visuomeninės. Antras dalykas, kurį būtų pravartu Jums žinoti, kad Bartkienė nepriklauso jokiai politinei partijai ir gina – ir dirbdama taryboje, ir viešindama žmonių problemas – tik viešąjį interesą.
Tapęs politiku žmogus nsavaimje netampa blogu. Jei Žurnalistų sąjunga pastebi, kad teisės aktai nėra tobuli, niekas jai nedraudžia teikti pasiūlymus seimui ir tobulinti įstatymus. Tik vargu ar kas Lietuvoje ryžtųsi uždrausti žurnalistiką kaip profesiją ir iš žurnalistų atimti konstitucines teises.
Pagarbiai –
Lietuvos demokratijai didžiausią pavojų kelianti Daiva Bartkienė
Džiugu, kad LŽS pirmininkas neabejingas panašioms situacijoms. Drįstu pastebėti, jog Jurbarko r. savivaldybės tarybos etikos komisija šiais metais Daivos Bartkienės elgesį svarsto jau ne pirmą kartą. 2009 m. vasario 19 d. priimtas sprendimas Nr. T24-1. Štai jo citata: “Į Etikos komisiją 2009 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vardu tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus, nurodydamas, kad 2009 m. sausio 15 d. 15 val. jis, kaip rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, dalyvavo VšĮ Jurbarko verslo informacijos centro susirinkime, kuriame buvo svarstoma centro strateginės veiklos plėtros 2009–2011 metų planas. Susirinkime dalyvavo ir savivaldybės Tarybos narė, „Šviesos“ laikraščio korespondentė Daiva Bartkienė. Ji fotografavo, rašėsi pastabas. Nepabuvusi iki susirinkimo pabaigos, susiruošė išeiti ir į Gintario Stoškaus klausimą, kodėl išeina neišklausiusi Verslininkų organizacijos pasiūlymų dėl svarstomo plano, atsakė, kad laikraščio „Šviesa“ redakcija nepripažįsta Jurbarko rajono verslininkų organizacijos. Tą girdėjo susirinkime dalyvavęs meras, jo pavaduotojai. Tas teiginys įžeidė Verslininkų organizaciją, kuri mano, kad Daiva Bartkienė, būdama savivaldybės Tarybos narė ir rajoninio laikraščio „Šviesa“ darbuotoja, formuoja visuomenės viešąją nuomonę, todėl sausio 15 d. redakcijos vardu pateikdama pašaliniams girdint tikrovės neatitinkančią žinią, pasielgė neetiškai.
UAB „Jurbarko „Šviesa“ atsakė į Etikos komisijos užklausimą, kad jos pozicija neturi nieko bendro su laikraščio darbuotojos pasakytais žodžiais, atsikertant į Gintario Stoškaus pašaipiai pasakytą frazę.
Etikos komisijos nariai savo pasisakymuose savivaldybės Tarybos narės Daivos Bartkienės pasakytus žodžius vertino atlaidžiai, kaip neapgalvotą nuomonės pareiškimą, ambicijų proveržį, tarpusavio apsižodžiavimą ir nelaikė tai Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimu.
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija n u s p r e n d ė:
1. Apsiriboti Jurbarko rajono verslininkų organizacijos prašymo svarstymu komisijoje.
2. Komisijos sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir savivaldybės interneto tinklapyje http://www.jurbarkas.lt/“.
TAIGI IŠ TIESŲ STEBINA JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NERYŽTINGUMAS IMTIS RIMTESNIŲ PRIEMONIŲ. PER PUSMETĮ DAIVOS BARTKIENĖS ELGESYS SVARSTOMAS DU KARTUS, TAČIAU ABU KARTUS APSIRIBOJAMA VIEN TIK POKALBIAIS KOMISIJOJE.
Beje, Daiva Bartkienė teigia: “Dalyvaudama 2007 m. savivaldybių rinkimuose kaip pamatinį savo principą rinkėjams deklaravau viešumą: “Rajono valdžia turi atstovauti žmonių interesams, nemeluoti ir nevogti. Visada rašiau tai, kas rūpi mūsų rajono žmonėms . Viešumas – geriausia užkarda korupcijai.”
Už mane balsavęs 481 rajono gyventojas gerai žinojo, kad esu žurnalistė ir būtent dėl to, kad visada ginu jų interesus, buvau išrinkta į savivaldybės tarybą”. TAIGI NORIU INFORMUOTI, KAD ŠIOS TARYBOS NARĖS RINKĖJAI, PASTARĄJĄ Į TARYBĄ RINKĘ BŪTENT TODĖL, JOG JI YRA LAIKRAŠČIO KORESPONDENTĖ, TURĖTŲ DABAR JAUSTI NERIMĄ – NETRUKUS JURBARKO KABELINĖS TELEVIZIJOS INFORMACINĖJE LAIDOJE “JURBARKO ŽINIOS” BUS GALIMA IŠVYSTI, KAIP TA PATI DAIVA BARTKIENĖ ETIKOS KOMISIJOS POSĖDYJE IŠRĖŽIA, JOG JEIGU JAI BŪTŲ MOKAMA UŽ DARBĄ SAVIVALDYBĖS TARYBOJE, TAI KORESPONDENTĖS DARBO JI MIELAI ATSISAKYTŲ… TAD KIENO GI INTERESUS IŠ TIESŲ ATSTOVAUJA NET KOMENTARO NESUGEBANTI PARAŠYTI BE KLAIDŲ DAIVA BARTKIENĖ? RAGINU PAMĄSTYTI. 😉
Pasvarstymui: tai jei ponia Bartkienė negauna atlygio Taryboje, tuomet ji gauna jį kitur, t.y. už žurnalistinį darbą. Kas jos darbdavys? Tuomet įdomu ar visuomenės informavimo priemonės savininkas (nesvarbu ar laikraštis, ar radijo stotis, tv), kaip darbdavys, nuo kurio p.Bartkienė realiai priklausoma, neturi kokių nors savų interesų politikoje? Juk nesipriešinsi darbdaviui 😉 kiek supratau, turbūt dėl to jokių konfliktų su darbdaviu ir nėra kilę. Dar įdomiau kam jos darbdavys palankus pagal politinę liniją. Čia šios žurnalistės atžvilgiu būtų įdomu ir žurnalistinį tyrimą atlikti, aišku ne lokalaus lygio.
Formaliai žiūrint, visi savivaldybių Tarybų nariai Lietuvoje gauna tik kompensacijas už išlaidas Tarybos veikloje. Kiekviena Svivaldybė nustato savo dydžius. Bet juk diskuisjo esmė net ne atlygis. Tai klausimas dėl dveijų veiklų suderinamumo – politika ir žurnalistika. Prisiminkime, kad Leonidas Donskis kai nukeliavo į Europos parlamentą, dar iki išrinkimo pasitraukė iš Lietuvos televijos.
Sutinku. Bet ju kai kalbame apie reiškionio įdingumą ati labai pavojinga sakyti, kad yra baisesnių dalykų, o tuo skurie negeri, dėl t lyg ir kažkaip teisiname. Manau, kad nei atvirų nei paslėptų PRų neturėtų būti.
Mano nuomone dirbdama laikraštyje p. Bartkienė turi didelę įtaką darant sprendimus Jurbarko taryboje. Daugelis tarybos narių nusileidžia ponios Daivos nuomonei bijodami viešumo, nes ji dirba laikraštyje ir savo straipsniais yra suinteresuota formuoti jai palankų visuomenės požiūrį.
Antrame Jurbarko tarybos etikos komisijos posėdyje, kuris vyko rugpjūčio 12 d. taip ir nesulaukėme atsakymų į klausimus:
Kas yra p. Daiva Jurbarko rajono tarybos posėdžių metu – žurnalistė ar politikė?
Ji pati teigė, kad yra ir žurnalistė, ir politikė.
Ar gali TARYBOS POSĖDŽIŲ METU tarybos nariai dirbti savo tiesioginį darbą? Pvz. : gydytojai – matuoti kolegoms kraujospūdį, advokatai – priimti savo klientus, darbdaviai – savivaldybės kiemelyje rengti savo darbuotojų susirinkimus, žurnalistai – fotografuoti, imti interviu, išvykti į ekstra įvykio vietą.
Į šį klausimą etikos komisiją nesugebėjo atsakyti, net pačiai p. Daivai.
Lietuvoje yra didesniu problemu su zurnalistais. Tie, kurie nesislepia ir atvirai, kaip D. Bartkiene, dirba politini darba, tai dar nera taip baisu, nes galime pamatyti jos darbuose. Bet yra tokiu, kurie dirba politinems grupuotems pasislepe… Ir juos sunkiausia demaskuoti. Ir tokie zurnalistai prisideda prie ypatingai galingu viesuju rysiu akciju. Tuomet belieka stebetis ir galvoti: ir kas uz tokio PR stovi??
Mielas Simai,
man kolegės reakcija suprantama. Ypač, jei ji stengėsi visą laiką sąžiningai vykdyti abejas pareigas. Bėda tik viena, kad kartais sunku suprasti, jog sudėtinga išlikti objektyviu žurnalistu, jei esi pernelyg arti politikos. Beje, daugelyje Vakarų šalių sunkiai būtų apskritai įsivaizduojama diskuija, ar gali žurnalistas vienu metu būti poliitku ir žurnalistu. Tai lyg ir profesijos pagrindas – išlikti nepriklausomu, ypač nuo valdžios.
Kas ka nori, tas ta iskaito…
LIETUVOS RESPUBLIKOS
visuomenės informavimo
Į S T A T Y M A S
41 straipsnis. Žurnalistų pareigos
4) vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų
o LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ
ETIKOS KODEKSAS sako:
25 straipsnis.
Vykdydamas savo veiklą žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.
Bet kokiu atveju tokio tipo gan piktoki laiskai atrodo kvailokai… Galejo nors kazkaip politiskiau parasyti. O dabar skele net ne kaip zurnaliste, nei kaip politike…