Akivaizdu, kad nepasant Lietuvos demokratijos lygmens, valdžios žmonės (nesvarbu, pozicija ar opozicija) visuomet norės dalyvauti reguliuojant žiniasklaidos veiklą. Tą dar kartą patvirtino Seimo narė Ona Valiukevičiūtė registruodama naują Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo pataisą.
Tie, kas labiau domisi Lietuvos žiniasklaidos veikla pastaraisiais metais mato bent keletą tendencijų. Ilgą laiką didžiavęsi viena laisviausių žiniasklaida Europoje, palaipsniui mes matome, kaip valdžios žmonės ir politikai arba patys perka dalį žiniasklaidos, arba ją įsigyja vieną ar kitą politinę jėga remiantis verslas.
Tačiau neretai ir patys politikai nevengia tiesiogiai dalyvauti formuodami Lietuvos žiniasklaidos žemėlapį. Daugelį metų LRT buvo valdoma žmonių, kuriuos į LRT Tarybą deleguodavo politikai. Ir dabar iš 12 narių net 8 yra delegavusi valdžia – po 4 Prezidentas ir Seimas. Ir nesvarbu, kad dauguma tų žmonių nėra jokie politikai. Tai principas. Deja, toks yra LRT veiklą reguliuojantis įstatymas.
Tačiau rugsėjo 22 dieną Seimo duomenų bazėje atsirado nauja užregistruota Visuomėnės informavimo įstatymo pataisa, kuria į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją būtų įtrauktas ir Seimo opozicijos deleguojamas atstovas.
Jeigu toks sprendimas būtų patvirtintas, komisiją sudarytų 13 narių: vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu (1 narys skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.
Galima įvairiai vertinti tokią naują nuostatą. Gal ir gerai, kad iš trijų Seimo atstovų bent vienas bus ir opozicijos delegatas. Ką tai duos? Galime galvoti įvairiai, bet pačios O. Valiukevičiūtės iniciatyva rėmėsi tik tuo, jog „parengtu projektu siekiama užtikrinti, kad Seimo opozicinės frakcijos galėtų dalyvauti sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, t.y. kad jos galėtų siūlyti savo kandidatus į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją”. Tik tiek? Jokių kitų tikslų? Tik posto gavimas? O kur nauda visuomenei? Kuo bus geriau radijo ir televizijų transliacijoms? Deja.
Tiesa, Seimo narė O. Valiukevičiūtė užsimena ir apie vieną svarbų niuansą – valdžios žmonių politinį korektiškumą. Įstatymas imperatyviai nenustato, jog Seimui skiriant 3 narius, bent vienas jų turėtų būti iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių skyrimo praktika parodė, jog toks teisinis reguliavimas dažnai interpretuojamas skirtingai – vienu atveju laikomasi (neformalaus) politinio korektiškumo principo ir bent vienas narys skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų, kitu atveju teigiama, jog įstatymas imperatyviai nenumato opozicinių frakcijų dalyvavimo sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją.
Todėl, anot Seimo narės, „siekiant aiškesnio (ir politiškai korektiškesnio) teisinio reguliavimo siekiama įstatyme nustatyti Seimo opozicinių frakcijų teisę siūlyti savo kandidatus į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius”.
Na ką gi, galime ir nediskutuoti. Tačiau gaila, kai reformos vyksta ne dėl esmės, o tik dėl postų.
Nori vieno iš trijų 🙂 Tiesiog nori ir opozicija. Mintis gal ir nieko, bet jokiso idėjos, kas bus geriau.
Taip ir nesupratau: ar ji nori dar vieno atstovo nuo seimo (tada būtų 4 iš viso), ar ji nori tikslinti, kad vienas iš tų trijų būtų iš opozicijos?