Kas atsako už bendrautorių tekstą laikraštyje? Manau, kad abu

pagal | 2009/09/24

Rugsėjo 22 dienos LRT Tarybos posėdyje buvo paviešinta istorija, kaip dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalisto Mariaus Širvinsko pavardė atsidūrė prie teksto, kuris jam pačiam nepatiko, bet tame tekste buvo ir dalis jo surinktos informacijos. Tekstas buvo apie LRT direktorių Audrių Siaurusevičių ir jos pasibendravimą su kolegomis ir politikais bare.

Prasidėjo diskusija kolegos Artūro Račo bloge apie šį įvykį ir reiškinį, kai žurnalisto pavardė prirašoma redakcijoje prie teksto, kurio žurnalistas nei pats rašė, nei pritaria jo koncepcijai.

Tačiau šiandien perskaičiau paties Mariaus atsakymą į situaciją. Įspūdis toks, kad jam dabar labai sunku. Ir tai suprantama. Bet problema lieka.

Visų pirma, užuojauta Mariui ir kitiems kolegoms, kurių pavardės prirašomos prie kolektyvinių darbų. Man taip buvo nutikę prieš dvylika metų dirbant kitame Lietuvos dienraštyje.

Marių galiu suprasti, bet pateisinti – sunku. Jei jau dviejų žmonių pavardės prie bendro kūrinio, tai jis ir yra visas jų bendras. Žmonės neskiria ir neskirs, kurias eilutes rašė vienas ar kitas žurnalistas. Bendrautoriai prisiima ir bendrą atsakomybę.

Todėl jei publikacija Mariui iš principo nepriimtina, tuomet reikia atsisakyti dėti savo pavardę. Arba savo žinutę spausdinti atskirai, o kolegės – atskirai. Nes kitaip gaunasi, kad vos vieną sakinį parašęs žmogus gali bet kada teisintis, kad jis neatsako už viską. Bet juk tai tas pat, kaip suspardyti žmogų dviese gatvėje ir pasakyti, kad aš spyriau tik du kartus, o kitus kartus spyrė kitas. Ir net jei vienas kuris nespardė, bet buvo kartu ir nesustabdė blogo darbo bei nepranešė apie jį, tai irgi prisiima dalį atsakomybės. Teiisnės ir juo labiau moralinės. Deja, panašu, kad tik ne Lietuvoje.

Mes (net ir žurnalistai) taip įpratome reikalauti kitų žmonių (ypač politikų, teisėjų, medikų, kitų valstybės tarnautojų) konkrečios atsakomybės ir neleidžiame jiems dangstytis kolektyvine, kad net nepastebėjome, kaip šalia pamazgų atsiranda kuklus “dienraščio informacija”. Elgiamės kaip vaikai, kurie nuo stogo užylė žmogui ant galvos pamazgas ir mano, kad kalti ne jie, o pats namas. Gal net pats praeivis. Bet kodėl pamirštame savo konkrečia atsakomybę? Už žodį, už tekstą, už vaizdą. Net už įspūdį, kurį bandome sukelti ar sukeliame žmonėms.

Todėl atidžiai skaičiau Mariaus paaiškinimą. Žinau, kaip jam turi būti sudėtinga dabar dirbti ir gerai jaustis ir kolektyve, ir santykiuose su LRT žmonėmis. Nežinau, kaip jam toliau objektyviai pavyks rašyti apie LRT. Rimvydas Paleckis gal ir galėjo asmeninio pokalbio su Mariumi ir situaciją su ta publikacija neviešinti. Juk kolega buvo įspraustas į kampą.

Bet idealiu atveju joks žurnalistas neleis savo pavardės lipinti ant pamazgų kibiro. Ir nesidangstys kolektyvine atsakomybe.

Todėl ir šiuo atveju sakau paprastai – jaučiuosi kaltas, kad tokios žurnalistikos yra Lietuvoje.

12 komentarų

  1. AvatarSaulė

    O man šitoje situacijoje keisčiausia, kad niekas net nepasivargino išklausyti kitų LŽ atstovų – redaktoriaus ir M.Širvinsko kolegės. Gal jie atskleistų detalių, kurios M.Širvinskui nepatogios?

    Atsakyti
  2. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    gle, pataikei kaip reikiant. Slapyvardžio dėti prie blogo savo teksto tik nenorėčiau ir aš. Nesutikčiau rašyti bjaurastį slapyvardžiu

    Atsakyti
  3. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    To Iš šalies:
    yra visgi dvi problemos. LŽ – akivaizdi. O Rimvydo atvejis, tai sukelia diskuiją, kaip turėjo jis elgtis su kolega, kuris išdavė jam virtuvės pasalptis ir pabandė save reabilituoti jo akyse. Ar už tokią „išpažintį“ reikia tik atleisti nuodėmes ar dar jas ir paviešinti?

    Atsakyti
  4. Avatareglė

    normalu, kad prie kolektyvinių darbų prirašomos pavardės. tiesa, dideli žurnalai laikosi kiek kitokios praktikos: būna vienas-du autoriai, o apačioje nurodomi, kas padėjo parengti publikaciją. tai yra surinko kažkokios informacijos ar pan. supranti, kad pagrindiniai autoriai yra tie, kurie nurodyti viršuje. ir, tiesą sakant, gražu, kai prirašomos pavardės, nes jei autoriai slepiasi…
    kitas dalykas, kai žmogus prisideda prie teksto, kurio idėjos visai nežino, rašymo. protinga visų pirma išsiaiškinti, kurlink bus sukama. nes jei kažkas liepia paskambinti ir ko nors paklausti, o žurnalistas, surašęs vieną sakinį, vakare iškeliauja namo, atrodo keista.
    tame dienraštyje, apie kurį kalba Dainius, prie nelabai patinkančių tekstų buvo galima parašyti slapyvardį. o aš ne kartą esu atsisakiusi rašyti kokį nors kreivą rašinį. ir nieko..

    Atsakyti
  5. AvatarIš šalies

    Labai juokinga situacija, jog kaltina R. Paleckį, kad jis atskleidė negerumus „LŽ“. Visi dėl to sutinka, kad negerai tai, kas vyksta „LŽ“. O štai Paleckis, kuris išprovokavo pasakyti teisybę, yra blogas. Tai negi galima žinoti blogybes ir tylėti?

    Atsakyti
  6. Avatarxerksas

    Šiaip jau iš LRT tarybos nario buvo galima tikėtis daug konkretesnio būtent Rimvydo Paleckio elgesio įvertinimo. Nes susipažinus su paties M.Širvinsko išdėstytomis įvykio LRT Tarybos posėdžio metu aplinkybėmis akivaizdu, jog ponas LTV direktorius, siekdamas savanaudiškų tikslų, kolegos ir draugo atžvilgiu pasielgė tiesiog niekšiškai.

    Atsakyti
    1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Rimvydo Paleckio veiklą vertinti kol kas man sunku. Jo poklabis su Mariumi nebuvo žurnalistika. Tai tarpasmeninis ryšys. Manau, kad jie patys įvertins vienas kitą. Bet kuriuo atveju, svarbiausia tema – žurnalistikos ypatumai šioje stuacijoje.
      Kita vertus, kaip reikia vertinti situciją, kai puolamos institucijos atstovas ginasi pasakodamas apie jam žinomas detales?

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *