Kolega Virginijus Savukynas parašė įdomų straipsnį apie žurnalisto galimybes išlikti tikru žurnalistu. Manau, kad tema verta ir kitų kolegų dėmesio bei diskuijų. Todėl pateikiu tik trumpą ištrauką ir nuorodą į visą kolegos straipsnį.
Nereikia būti didžiu analitiku, kad pamatytum, jog viešoji erdvė suprastėjo. Pakilęs frontas už garbingumą ir skaidrumą žiniasklaidoje virto sąskaitų suvedinėjimu. Vienam kuris nors kitas nepatinka – tuojau pat reikia organizuoti puolimo frontą.
Ir kertama iš peties. Kaltinama viskuo – nuo neobjektyvumo iki tarnavimu įvairiom grupėm. Tačiau pražiopsomas esminis klausimas: ar vyko normalios diskusijos dėl pačių kriterijų, kaip reikia vertinti žurnalistą?
Nebūkime naivūs, sudirbinėti galima bet ką pasirinkus norimą atskaitos sistemą. Tokį manipuliavimą aš labai dažnai matau viešojoje erdvėje.
Yra ir kita pusė: daugelis žurnalistų tiesiog nepagalvoja, ką gali daryti, o ko negali. Taip, sutinku, kad yra Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Tačiau ar daug žurnalistų jį skaito? Juk jis turėtų būti padėtas ant kiekvieno darbo stalo, kad konfliktiškam reikalus iškilus būtų galima pasižiūrėti.