A. Zuokas palieka Seimą. Kas pasikeis?

Šią savaitę Seimo narys Artūras Zuokas atsisakė tautos suteikto mandato dirbti Seime. Paties A. Zuoko įvardinta priežastis – jo pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimų nesulaukė pritarimo net valdančiojoje daugumoje.

Tačiau visos didžiosios žiniasklaidos priemonės ėmė vardinti ir kitas priežastis – nuo pasiruošimo grįžti į Vilniaus mero postą iki paprasčiausios viešųjų ryšių akcijos. Mano asmenine nuomone, tų priežasčių, matyt, yra daugiau ir visos jos gali būti teisingos. Paprastai kalbant, motyvų galima juk turėti ir nebūtinai vieną. Bet…

Visgi, net jei labai netikėtume A. Zuoko nuoširdumu, bet pripažintume, kad tarp visų priežasčių yra ir jo nurodytoji, tuomet tai yra vistiek vertas ypatingo dėmesio įvykis – Seimo narys, nematydamas galimybės tinkamai dirbti savo darbą, pats palieka šį postą. O kiek politikų esame girdėję teisinantis dėl savo asmeninės neįspūdingos veiklos ar šiaip kalbant, kad „vienas lauke – ne karys”? Ir kas iš to?

Galima priminti, kad A.Zuoko žingsnis ne vienintelis toks. Juk ir avokatas Kęstutis Čilinskas, turėdamas iš esmės visus šansus dirbti Seime (ten šiek tiek ir padirbėjęs), tačiau nematęs realių galimybių tai daryti efektyviai, atsisakė galimybės toliau naudotis Seimo nario mandatu.

Todėl man asmeniškai imponuoja žmonės, kurie tuščiai nesinaudoja galimybe naudotis visuomenės suteiktu statusu ir mokamais pinigais. O tie, kurie tuo naudojasi – daro gėdą. Sau. Ir Lietuvai.

P.S. Pažiūrėjus į kai kurių Seimo narių per vienerius metus „nuveiktus darbus” darosi graudu ir norisi bent kokios viešos partijų ir politikų diskusijos apie tai, ar verti tokie „nariai” atstovauti Tautai. Gaila, kad tokios diskusijos greičiausiai nebus. Nes iekas nieko nenorės keisti. Bent jau ne politikai.