Visuomenės pasitikėjimą prokuratūrai gali sugrąžinti tik radikalios permainos. Tokią esminę mintį vakar išplatino Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba. Kokios reformos ir kodėl jos vadinamos radikaliomis?
Prezidentė teigia:
„Būtini greiti ir ryžtingi sprendimai tobulinant Prokuratūros veiklą ir ikiteisminių tyrimų tvarką. Visuomenės pasitikėjimą Prokuratūrai gali sugrąžinti tik radikalios permainos visoje teisėsaugos sistemoje. Atsakomybę už juos turi prisiimti ne tik visa Generalinės prokuratūros vadovybė, bet ir kitos, už teisėsaugos darbą atsakingos institucijos.”
Labai įdomu, ar kiti politikai (Seimas, Vyriausybės nariai) išgirs šiuos žodžius? Visų pirma apie tai, kad reikalingi greiti ir ryžtingi sprendimai. Kokie? Jei kalbame apie prokuratūros veiklą ir ikiteisminius tyrimus, tai, matyt, reikia keisti Baudžiamojo proceso kodeksą. Bet juk tas kodeksas įsigaliojo vos 2003 metais. Tuo metu dirbau Teisingumo ministerijoje ir gerai prisimenu, ką apie tą kodeksą dar iki jo priėmimo kalbėjo teisės praktikai ir teroretikai.
Galiu tik priminti oficialią tuometinės valdžios poziciją dėl naujojo kodekso, kai buvo ruošiama palanki dirva jo priėmimui. Dar 1998 metais tuometinė Prezidentūra sakė:
Suprasdamas Seimo narių siekį, jog bylų nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, Prezidentas tikisi, kad Seimas skirs ypatingą dėmesį, kad kuo greičiau būtų priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas. Tai padėtų gerinti teismų veiklą, ginti Lietuvos piliečių teises ir įtivirtinti visuotinai pripažintas teisės normas mūsų valstybėje.
Taigi, 1998 metų gruodžio 18 dieną Respublikos Prezidentas V. Adamkus pasirašė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios, anot tuometinės Prezidentūros, „padeda tobulinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką ir sumažina galimybę vilkinti bylas dėl buvusių šio įstatymo spragų”. Žinoma, šią standartinę frazę paėmė iš tų, kurie ir pateikė kodekso projektą bei viziją. Tikrai tai ne paties Prezidento sugalvoti žodžiai. Abejoju, ar jis apskritai skaitė visą tą kodeksą.
Visi suprantame, kad tuometinį Baudžiamojo proceso kodeksą rengė teisės teoretikai. Apie jį daug minčių išsakė ir praktikai. Tik niekas jų nenorėjau girdėti. Tiksliau, klausė jų nuomonės, bet neatsižvelgė. Gerai prisimenu vieną konferenciją, kuri vadinosi ,,Naujas Baudžiamojo proceso kodeksas: ikiteisminio tyrimo praktinio organizavimo aspektai ir įtaka teisinės sistemos reformai”. Būtų labai gerai, jei kas nors dabar pakeltų visą tos konferecijos medžiagą ir dar kartą panagrinėtų. Ir įvertintų kiekvieną tada pasakytą žodį.
Jau tuomet konferecijoje kalbėjęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas labai aiškiai sakė:
„Vienas sudėtingiausių klausimų, įgyvendinant naują Baudžiamojo proceso kodeksą, – policijos ir tardymo įstaigų struktūriniai pakeitimai.”
Ar jie buvo padaryti? Žinoma, kad ne. Ir kas labai įdomu, tuomet buvo ištarta taip pat labai įdomi frazė – beveik tokia pati, kaip ir dabar Prezidentės. A.Paulauskas sakė:
„Ypatingai keičiasi prokuroro vaidmuo, vieta ir veiklos formos atliekant ikiteisminį tyrimą.”
Tai kaip ir reiškė radikalias reformas. Bet ar tai įvyko?
Artūras Paulauskas taip pat pabrėžė Prokuratūros įstatymo pakeitimo svarbą ir akcentavo, kad šio įstatymo projektas turėtų būti greičiau parengtas, suderintas ir pateiktas Seimui svarstyti. Kažkas vyko, kažkas kalbėjo. O koks rezultatas? Kas prisiims dabar atsakomybę ne tik už Kauno pedofilijos ar žmogžudystės bylų tyrimą, o už tokių įstatymų priėmimą. Už įstatymų, pagal kuriuos bylos buvo ne tik kad ne trumpiau nagrinėjamos, o dar ir labiau vilkinamos?
Politikai, panašu, priėmė tą nelemtą Baudžiamojo proceso kodeksą ir pamiršo jį. O juk vertėtų priminti visus, kurie tuomet balsavo už šį kodeksą. Dar būtų gerai jiems priminti apie kodekso paskirtį:
„Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas”.
Beje, gerai prisimenu ir tai, kaip dar 2008 metais Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė „tobulino” tą patį kodeksą. Tuomet Vyriausybė gyrėsi, kad „rengiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos tyrėjų darbui tobulinti”. Tai kur tie tobulinimai ir tas tobulas kodeksas?
Todėl galima tik pritarti Prezidentei – reikia radikalių sistemos reformų. O kas ir kas jas padarys? Politikai. Kas jas įgyvendins? Žmonės. Todėl jei radikalios reformos apsiribotų tik įgyvendinančių žmonių keitimu – jokios reformos ir nevyktų.
P.S. Mano nuomone, teisinės sistemos radikalios reformos grąžintų pasitikėjimą ne tik prokuratūra, bet apskritai teisine valstybe. Apie tai ir derėtų kalbėti politikams.
Karoli, čia mano komentars susijęs su bendra pozicija valdžios dėl tų vadinamų vilikinimų. Priežasčių ir būdų vilkinti yra dauk kam – patiems nusikaltėliams, jų atstovasm ir kartais, deja, teisėsaugai. Bet kuriuo atveju dažnai tai leidžia kodeksas. kartais net skatina.
Karoli, pedofilija Lietuvoje niekada nebuvo įdomi, niekam niekur ir niekada. Buvo ir yra pasaodintų, teisų tuopagrindu daug aukštesnių ir svrbesnių žmonių nei nieko nereiškiantis Ūsas ar teisėjas. Tas, kas visa tai surganizavo puikiai buvo išstudijavęs bent jau Leboną Gustavą. Paskaičiavęs/žinojęs, kiek Lietuvoje yra teistų asmenų o atitinkamai turintys draugų ir giminių. Teisėjo nužudymas ir sukėlė tą „rezonansą”, jei būtų Ūsas nušautas jokio skandalo ir būt nebuvę( tokiu lygiu).
Jei Prezidentė tikrai priiminėja tokius ar kitokius sprendimus( vakar ji gan įdomiai kalbėjo) remdamasi šita byla, tai jei trumpai man tiesiog dėl jos, jos patarėjų teisinio neraštingumo tiesiog gėda( labai nemėgstu moralinių išsireiškimų).
Valantinas teisus- taip teisinėje valstybėje taip klausimai nesprendžiami.
O tai kaip su Čapliku? Viceministras įtariamas paėmęs kyšį ne iš kokio UAB’o, o iš Kraujo centro vadovo- tai apie kokį korupcijos lygį tada sveikatos apsaugos sitemoj apskritai reikia kalbėti. Čia jau katastrofa- ir nieko. O ką Čaplikas pasirodo niekuo dėtas, ir jis lengvai nepasikduos- vat įdomu kam nepasiduos? Jis dar ambicijų turi, profesinių. Apie ką jis? Apie politines ambicijas ar apie geodezines? Čia viskas gerai, taip suprast? O Ušackas tiesiog nedžiugino?
Bet šio jos pareiškimo priežastys buvo Kedžio skandalo bylos, ne jų advokatų bandymai vilkinti.
suprantu, aš gi nesakau surink tel. numerį ir dėk kaip nuo viškų- brolyti, kūdi tavo reikalai, atsistatydink. Sprendimas žinoma bus jo. aš anksčiau rašiau, kad man didžiausią įspūdį tai ir daro- nesitraukimas. Taip tai yra labai protingas žmogus, aš juo tikiu ir pasitikiu. O svarbiausia prognozuojamas jis. Kas mūsuose labai reta.
Šiandien ir vėl klanai,samanėlės ir kitokia miško augmenija. Klanai. Nežinau kodėl taip rašo tavo plunksnos broliai, ką jie atstovauja ir kas juos perka, ar jų galvelėse taip rašo. Bet tik paskutinis asilas gali bandyti kažkaip susieti A.Valantiną ir „albinušką”. Tai neįmanomas ryšys. Audrą kelti lėkštėj gal ir gali, bet realybėje tai tiesiog niekaip nesilipdantis derinys prie jokių aplinkybių.
Ir nepriklausomai nuo nieko, generalinis bus pakeistas ir ne taip už ilgo, tai faktas.Labai liūdnas šių dienų faktas. Kaip Paksas dainavo per tuos svogūnus- „tokia politika”.
Aušra, nesu ir negaliu būti patarėjas tokio lygio žmonėms. Juolab, kad jie manęs ir neklausytų, net jei ir galėčiau tai padaryti. Manau, jie patys turi spręsti. Bet kuriuo atveju kiekvieno lyderio nuoširdus ir sąžiningas darbas naudingas sistemai. Išdidus pasitraukimas naudingas daugiau būtų tik pačiam žmogui-lyderiui. Todėl gerbiu žmones, kurie nesitraukia dėl savo asmeninės laimės iš sunkios padėties palikdami kitus murkdytis. Tad čia patarimas sunkus gali būti.
va būtent. Patark tu jam, gi gali. Šiaip tai jis gi gilioj susimąstymo fazėj su klausimu- ką daryti? Visai kaip Gercinas ar Černyševskis, nebepamenu kuris tai pasakė pirmas.
Todėl jam geriausiai yra atiduoti tas nelemtas Kauno bylas ir… pačiam išdidžiai palikti šitą sistemą.
na tai nums tą dabartinį generalinį, netaip jau ir už ilgo. Jis gi niekam neparankus, o ir šiaip nedžiugina.(vis iš to anekdoto).
žinai kai mano vidurinė dura buvo beveik šešiametė, jos kažkas paklausė ar moka ji skaityti. atsakymas buvo – ne aš moku tik rašyti:D.
Tai va, tai mūsų politikai, ta prasme ypač seimūnai ir moka tik rašyti- su skaitymu ir atmintim jiems striuka.
Karoli, radikalizmas dabar populiarius, tad politikai ir dar lyderiai tą dažnai viešai bando pažymėti. Prokuratūros atveju jiems reikia reformų paprastų: didinti kvalifikaciją žmonių (algos, motyvacija ir pan.) ir padaryti tokias žaidimo (bylų tyrimo) taisykles, kurios dirbtinai neleistų stabdyti proceso advokatais apsikrovusiems banditams. Dar reikai stirpinti ikiteisminių pareigūnų grandš. kitaip kalbant, poliicją. Tai tiek ir tiek tereikia. O panašu, kad dalis politikų dabar suprana reformą kaip didesnę teisėsaugos priežiūrą. Tai reiškia dar daugiau biuroktratizmo, ataskaitų ir procesų. Ir politinės įtakos.Neekonomiška, bet… Galės kažkas PRintis.
O kokios tos radikalios reformos? Panaikinti prokuratūrą ir jos funkcijas perduoti prezidentei? Panašu, kad greitai įvedus į google „radikalus”, išmes Grybauskaitės puslapį.