Šį antradienį (vasario 9 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, ar nacionalinė žiniasklaida pakankamai pastebi ir tuos įvykius bei reiškinius, kurie vyksta už Vilniaus miesto ribų.
Kasdien stebint aktualijų laidas televizijoje, klausantis radijo laidų ar skaitant naujienas laikraščiuose gali pasirodyti, kad daugelis pasaulinės svarbos dalykų vyksta tik Vilniuje. Net viešoje erdvėje dažnai sakoma, kad sostinės Gedimino prospekte įsikūrusios centrinės valdžios institucijos dažnai yra atitrūkę nuo realybės, t.y. nuo to gyvenimo, kuris yra už to prospekto ribų. Kartais tai pasakoma ir apie nacionalinę žiniasklaidą.
Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl taip dažnai nacionalinei žiniasklaidai ir žurnalistams tokia neįdomi yra Lietuvos provincija? Ar iš tiesų didžiąją dalį Lietuvos yra pamiršusi ne tik valdžia, bet ir žiniasklaida? Kuo skiriasi Vilniuje įsikūrusios šalies valdžios aptariamos problemos nuo tų rūpesčių, kurie aktualūs kitų rajonų gyventojams?
Laidoje dalyvauja anykštėnas, televizijos operatorius Aidas Gurskus, medikė ir rašytoja Filomena Taunytė.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.
Krista,
bet formatas gali ir leidžia sutalpinti žymiai daugiau ir įdomiau. Ar ne?
dainiui. Tik dažniausiai to medijos „šviečia“į vienus vartus..Tik išmetydamos kas netinka jų formatui.
Norėčiau šiek tiek pasitikslinti: apie kokią nacionalinę žiniasklaidą klausiama? Bulvarinė nacionalinė žiniasklaida, žinoma, rašo apie tai, kas vyksta Vilniuje – čia daugiausiai „žvaigždučių” ir daugiausiai fotografų dirba, kad jas užfiksuotų. Nebulvarinės nacionalinės žiniasklaidos yra labai nedaug. VŽ, ATG, gal dar vienas kitas. Juose pasitaiko žinių ir iš už Vilniaus regiono ribų. Teisybės dėlei, pripažinkim, kad a) regionuose gal ir mažiau naujienų atsitinka, b) nevisada regionų naujienos tinkamai „nutransliuojamos” nacionalinei žiniasklaidai ir c) ta pati regioninė žiniasklaida dažnai kopijuoja tai, ką daro nacionalinė, t.y., gavę pranešimą apie naujieną, pirmiausiai pasiteirauja, ar „jai yra numatytas biudžetas”..
Gintarai, man atrodo brangumas žinių iš regiono – mitas.
Vytautai, tai norite pasakyti, kad vilniškiai yra patys didžiausi provincialai?
Ktrista, o gal taip ir turi būti? Skirtingos medijos skirtingai nušviečia.
Net nežinau, ką čia diskutuoti. Respublikiniams leidiniams išties rūpi tik Vilnius ir tai, kas ten vyksta. Vos prabilus apie krizę respublikiniai laikraščiai padarė „kadrų valymą” ir pirmiausia – regionuose. Iš čia juos domina arba kažkokia sensacija arba koks rimtesnis kriminalas. Na, dar labai retai kokia kultūrinė žinutė pasirodo… Žinių laidose – lygiai tas pats. Tokią jų politiką sunku suvokti. Tikrai nėra taip, kad žmones domintų vien tai, kas vyksta Seime ar sostinėje. TV žinios (visų kanalų)_ apskritai yra nuprastėjusios ir visos rodo praktiškai tą patį, ką kokia „kakadu”, tik rimtais veidais… O paskui verkaujam, kad žiniaklaidos reitingai krenta. Iš kur jie bus aukšti, jei rodomos tik plikos subinės ir tie patys įsikyrėję seimūnai. Klausimas, aišku, grynai retorinis.
Kodėl taip yra? Manyčiau, žiniaskalidoje yra tos pačios tendencijos, kaip ir bet kur kitur dabar: pagaminti visko daugiau ir kuo galima pigiau. Va taip ir kepamos „pusiau žinios”, va taip ir atsiranda tose pačios žiniose 5 reportažai iš Seimo, va taip ir dirbama įsivaizduojant, kad žiūrovai (skaitytojai) yra jei ne kvailiai, tai bent jau mulkiai, kuriems galima prakišti bet ką. Ir t.t. …
Manau, kad priežastis labai žemiška – Vilniuje dirba, miega, tad ir rašo čia vykstantį gyvenimą sureikšminantys žurnalistai. O kai jie atvyksta nagrinėti temos į provinciją, tai tą temą perteika, aišku, per savo prizmę. Ir įtalpina į įsigalėjusių standartų foną.
nepastebi ir nepastebės. Per smulkios žuvelės provincijoje plauko… Kas gero regionuose, tai juk neįdomu. Tik kas blogo. Jei žmonės skaitytų vien nacionalinę spaudą, turbūt visi jau stovėtų eilėse prie neurologų durų, nes iš periferijos žinios – papjovė, pavogė, prasigėrė ir pan. Apie pozityviąją žurnalistiką kol kas kalbėti iš viso anksti.
Tam yra regioninė spauda, į kurią „didieji“ žiūri iš aukšto, bet tai jiems netrukdo ja pasinaudoti, kai reikia kokios nors nenuvalkiotos temos…
toli dar mums iki kokybiškos analitinės spaudos. gal kad tik suvaržymus gaunam ir jokių garantijų..
liūdna