Vaikai - mūsų ateitis
Viešoji įstaiga „Vaikų linija” inicijavo projektą „Savaitė be patyčių”. Tikimasi, kad savaitės BE PATYČIŲ renginiuose dalyvaus virš 500 ugdymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų iš visos Lietuvos. Aš šiandien taip pat Lietuvos žurnalistų sąjungos vardu pasirašysiu memorandumą „Už vaikystę prieš patyčias“.
Akcijos dalyviai planuoja įvairiausius renginius: paskaitas, seminarus patyčių prevencijos tema, piešinių, rašinių, šokių konkursus, filmų kūrimą ir peržiūras, dalomosios medžiagos ruošimą. Planuojami įvairūs užsiėmimai vaikams, skirti socialiniams įgūdžiams ugdyti: pasakų patyčių tema skaitymas, kūrimas ir inscenizavimas, užsiėmimai tema „Kaip laimėti kovą be kovos“, aktyvios diskusijos, pvz., „Leisk man būti…“ ir kt.
Tačiau man vistiek kyla klausimas, ar mano kolegos žurnalistai ir kiti žiniasklaidos turinio kūrėjai ištvers bent vieną visą savaitę be patyčių? Noriu tuo tikėti. Gražu, kad vyks nemokamos viešos paskaitos tėvams, vaikams ir mokytojams apie patyčias. Galima dar būtų ir žurnalistams apie tai kalbėti. O kaip kalbėti ir pamokyti tuos veikėjus, kurie televizoriaus eteryje atvirai tyčiojasi iš žmonių? Pvz., toks Jurijus Smoriginas ar kiti jo kolegos „vertintojai”, kurie įvairių projektų dalyvius ne tik vertina, bet ir neretai pasityčioja iš jų.
Galima būtų vardinti ne vieną televizijos laidą, kurioje taip pat yra patyčių elementų – tai „Kakadu”, „Dviračio žinios”, „Akistata” ir kt. Kita vertus, beveik visos didžiosios televizijos bent kartą per metus rengia gerumo dienas, išsipildymo akcijas, renka šviesuolius. O štai dienraštis „Respublika” kurį laiką buvo inicijavęs dar vieną gražią akciją – savo puslapiuose ketvirtadieniais nespausdinto jokių skandalų, smurto, patyčių ir pan. Tai buvo labai graži ir prasminga akcija. Tiesa, kažkodėl vėliau ji prigeso, jos neperėmė kiti leidiniai.
Bet vistiek manau, kad yra vilties – viešas kalbėjimas apie patyčių problemą juk turėtų keisti mūsų visų elgesį. Tik ar galime be tų patyčuių ištverti bent vieną savaitę?