Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje dienraštis, kurio pavadinime yra žodis Lietuva, buvo priskirtas nuolat etikos nesilaikančių leidinių kategorijai. Tai – dienraštis „Lietuvos žinios”.
Sunku ką nors ir pridėti – leidinys nuolat pažeidinėjo etiką. Teigiama, kad pastaruoju metu bent 5 kartus tai buvo nustatyta, o anksčiau minėto sprendimo priėmimo metu dar buvo konstatuotas ir 6 pažeidimas. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vieneriems metams „Lietuvos žinias” priskyrė neetiškų leidinių grupei. Bet… Juk ir kiti pažeidinėja. Todėl ši tema verta didelės diskusijos apie žiniasklaidos kokybę. Ir svertus pažaboti neetišką žiniasklaidą. Dar labiau norisi kalbėti, kaip reikia skatinti garbingą žurnalistiką ir žiniasklaidą. Ne būtinai pinigais, žinoma. Gal bnet būtent ne pinigais. Galima kasmet kokias nors nominacijas už garbingą verslą žiniakslaidoje įteikti. Žurnalistai jau ya vertinami.
Labai tikėjausi, kad vyriausiasis „Lietuvos žinių” redaktorius viešai pasakys savo vertinimus dėl minėto etikos sargų sprendimo. Turėjau dvi versijas: arba viskas bus neigiama, ignoruojama gal net verčiama kaltė kam nors kitam, tik ne sau, arba bus pasakytas paprastas „atsiprašome, suklydome”. Delfi.lt perskaičiau V. Vasiliausko poziciją, kuri labiau primena pirmąją. Mane tai kiek nuliūdino. Tačiau nenustebino, nes beveik pataikė į mano prognozes.
Kita vertus, jaučiu, jog praėjus pirmiesiems įžeidumo ir karšto vertinimo įspūdžiams, dienraščio vadovas visgi supras, kad komisijos sprendimas nors ir griežtas, bet laikraštis tikrai nebuvo šventasis. Ir net tai, kad kiti konkuruojantys dienraščiai tik ateityje gali susilaukti tokių pačių ar panašių įvertinimų, o šiandien bent formaliai yra „geresni”, turėtų paskatinti iš tiesų imti visiems ir vertinti kiekvieną leidinį ir nuolatos, o ne bet kokia kaina bandyti savo nuodėmes dangstyti kitų blogybėmis.
Dar norėjau grįžti prie paties pasakytos minties – kad skaitytojai turėtų aktyviau dalyvauti žiniasklaidos priežiūrai ir padėti etikos komisijai. Susipažinau su nuoroda, ką reikia pateikti etikos komisijai ir supratau, kad darbas iš tikrųjų ne man – tiesiog jėgos nėra lygios. Norėdamas pateikti skundą, turiu pateikti savo vardą, pavardę, kitus duomenis. Ir jokių garantijų, kad mane kas nors apsaugos nuo skundžiamos žiniasklaidos priemonės puolimo, jei anoji staiga sugalvotų pasikapstyti po kokius nors mano gyvenimo faktus ir tam tikru būdu interpretuodama paviešinti (pvz., kaip ir Žiobienės ‘močiutės’ atveju). Tokiu atveju man vėl teliktų kreiptis į etikos komisiją arba į teismą. Tačiau kiek resursų tokiai kovai turiu aš, kaip paprastas skaitytojas, ir kiek resursų tokiai kovai turi žiniasklaidos priemonė? Akivaizdu, kad jėgos nėra tolygios. Todėl nemanau, kad paprastų skaitytojų skundai čia yra išeitis – patys esate žurnalistai, patys esate galių centrai, tai būtų geriau visuomenei, kad ir susitvarkytumėte patys – ir kas, jei ne tu, pasirūpinsi mano interesais geriau šiuo atveju (mainais – aš geriau pasirūpinsiu tavo interesais savo profesinėje srityje). Taigi, ant skaitytojų pečių etikos priežiūros versti nereiktų, patys žiniasklaidininkai turi jausti atsakomybę. (čia ko gero, panašiai kaip darbdavio ir samdomo darbininko atveju – akivaizdus jėgų netolygumas, todėl už pastarojo interesų kovą ir kuriami profesinių sąjungų institutai)
kestuti d, būtent taip ir yra.
Dainiau, ar teisingai supratau paties mintį – kad jei skaitytojai skųstų etikos komisijai Lietuvos rytą arba Respubliką, tai gal ir jie būtų pripažinti neetiškais leidiniais (žinoma, po to, kai jau komisija išnagrinėjusi skundą pasakytų, kad jis teisingas)
Ar būtent taip nutiko ir Lietuvos žinių atveju? – ty, ar komisija nusprendė, kad tai neetiškas dienraštis, nes skaitytojai juo piktinosi?
Atgalinis pranešimas: Spaudos padangėje dar vienas už etikos ribų esantis laikraštis – tai “Šiaulių naujienos” at Dainius Radzevičius
Sip,
keistas sakinys „etiškiausias”. Su kuo lyginame? Ir kuo remiatės? gal sakitėte staripsnisu, kurie pripažinti neetiški? Buvo juk ir Vakaro žinios ir LT pripažinti neetiškais. manau, kad jei žmonėsdar nors keik skaitytų ir Lietuvos rytą ar respubliką, tai aktyviai reaguodami prirpinktų irgi ne vieną pažeidimą. Gal net tiek, kad etikos komisija ir tuos dienraščius svarstytų. Bet… Kol kas buvo tik dėl LŽ.
Bet kuriuo atveju manau, kad negalime teisinti vieno, jei ir kiti blogi. Tikrai manau, kad kokybiško dienraščio, deja, Lietuvoje neturime nė vieno.
etiskiausias ir vienintelis normalus Lietuvos dienrastis baudziamas, o kiti, kurie isvis nezino ka reiskia etika, nera baudziami. Idomi situacija, idomi
Skaitytojau, bet reikia sutikti, kad pripažinęs savo klaidą redaktorius galėtų kelti tą kitą – globalią – žiniakslaidos kokybės problemą? Nes dažnai, kai tik apie save galvoji ir susireikšmini, pradedi iš karto nuo globalių dalykų. ir juos bandai spręsti. kartais net pamiršdamas tai, jog negali būti dėl didelio gėrio visiems pateisinamas mažas savas blogis.
Gyvenimas neidealus, kažkam kliūna gal mažiau pelnytai, o kažkas, kurį tikrai seniai vertėtų nubausti, išsisuko.
V.Vasiliauskas dabar man panašus į vairuotoją, kuris, gatvėje sustojo po ženklu „Draudžiama sustoti”, nes čia stovi visa eilė automobilių, o grįžęs rado vien savo automobilio užblokuotą ratą. mat polcininkai paprastai vežiojasi ribotą kiekį blokatorių – sunkūs žalčiai.
Nuo žmogaus priklauso, ant ko nubaustasis pyks tokioje situacijoje. Ant savęs, kad pažeidė KET punktą? Nea bičiuliai, greičiau keiks policininką, kodėl jis baudą skyrė VIEN TIK MAN, KAI APLINK TIEK DAUG TOKIŲ PAT KAIP AŠ PAŽEIDĖJŲ!