Diskusija apie naujas medijas ir autorystę: kas mokės už sukurtą turinį?

pagal | 2010/04/26
Komentarų: 12

Šiandien Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) švenčia 20 metų veiklos sukakį. Tačiau ši šventė verčia ne tik džiaugtis jubiliejumi, bet ir labai rimtų pasvarstyti – kas laukia globalizacijos amžiuje gyvenančių Lietuvos autorių ateityje?

Todėl šiandien rengiama diskusija „Naujosios medijos ir autorių teisių apsauga”. Į diskusiją pasikviečiau Kompozitorių Mindaugą Urbaitį, muzikos kompanijos „Monaco“ įkūrėją ir prodiuserį Justą Garliauską, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėją Nijolę Matulevičienę, teisininką, monografijos „Autoriu Teises: Civiliniai gynimo būdai“ autorių, prof. Vytautą Mizarą,
Vilniaus universiteto dėstytoją, tinklaraščio nezinau.lt autorių Džiugą Paršonį, radijo stočių „M–1“ ir „Lietaus” vadovą, dainų kūrėją Gintarą Zdebskį.

Diskusijos kontekstas labai paprastas. Kultūros ministerijai pateikus Vyriausybei Lietuvos Respublikos autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą kilo prieštaringų diskusijų banga. Įstatymo projektu, be kitų dalykų, siekiama užtikrinti papildomas pajamas menininkams ir kūrėjams už jų kūrinių teisėtą atgaminimą asmeniniais tikslais, naudojant tuščias laikmenas ir įrenginius. Tai taip vadinamas „tuščios laikmenos mokestis”.

Kaip žinia, diskusijos esmė – iš principo reikia ar nereikia mokėti autoriams nors kiek lėšų nuo kiekvieno ar nuo daugelio įrenginių, kuriuos pirkdami vartotojai gali iš esmės nemokamai naudotis ir autoriniais kūriniais (kopijuoti dainas, paveikslus, nuotraukas, knygas ir pan.). Vieni teigia, kad nereikia. Kiti -reikia, bet pasirinktas būdas neteisingas. O koks gali būti kitas kelias?

12 komentarų

  2. e

    Dainiau,

    Kokiai argumentacijos klaidu klasei priskirtum si teigini:”Ta dėkime skaitliukus? O kas už juos sumokės?”
    (zinoma turint omeny konteksta)

    Jeigu manai jog tai nera klaidingas/klaidinantis teiginys. Gal galetum ivardinti bent kelias argumentacijos klaidas.

    Atsakyti ↓
  3. e

    Uz skaitliukus moka paslaugos davejas.
    Nes jeigu skaitliukas yra gavejo nuosavybe – jis skaiciuos suma apyligia nuliui.

    Atsakyti ↓
  5. e

    nesutinku su fraze: „bet jie kas tą kūrinį naudoja – turi mokėti”.

    Tegul tie ir moka. TIKTAI TIE kas NAUDOJA. O ne visi nenaudojantys po truputi, kad sumoketume uz tuos kas naudoja (dar neaisku ar naudoja, jeigu net neperka).

    Namanau kad LATGOS top 10 labiausiai apmokamu kureju / atlikeju desimtukas butu idomus. Nes ju skirstymo formules remia tik pigiausia popsa (ak va jis is kur!).

    V. Hugo zinoma yra nusipelnes veikejas, bet jo iniciatyva ginanti autorius (berno konvencija) buvo savanaudiska. Be to siais laikais tai pradeda panaseti i „1984”.
    Turiu omeny naujai stumiamas iniciatyvas meginant netgi iteisinti bausmes uz copyright pazeidimus taikyti be teismo ar netgi irodymu.

    Atsakyti ↓
  6. hadrian

    Dainiau ar mes kalbame apie tą patį? Jei aš perku įrašytą CD aš moku – logiška.

    (1) Tačiau jeigu aš NIEKADA neklausau muzikos ir naudoju USB raktą – UŽ KĄ aš turėčiau mokėti kažkokiems autoriams?

    (2) Arba jei aš klausau muziką, tačiau nerašau jos į USB raktus – už ką turėčiau mokėti „autoriams”?

    (3) Ir apskritai, hipotetiškai kalbant, jei USB raktus perka metalo klausytojai, kodėl jų pinigai turėtų pasiekti „lietuviškos estrados” „autorius”?

    Jei galėtum, atsakyk į visus tris atskirai, tada bus aišku kur sutariam, o kur ne 🙂

    Nes kol kas niekaip nematau, kaip tavo „bet jie kas tą kūrinį naudoja – turi mokėti” teiginys susijęs su aptariama tema?

    Atsakyti ↓
  10. e

    hadrian: gal tu zinai kur galima butu paklausyti laidos / diskusijos iraso ?
    Ar pagal geriausias copyright tradicijas „tik uz pinigus” 🙂 ?

    Atsakyti ↓
  11. hadrian

    Bandymas bausti piratus, tegul ir nenusisękęs, bent jau kažkiek racionalus. Tuo tarpu „tuščių laikmenų mokestis” neatlaiko elementariausios kritikos:

    (1) sukūręs kūrinį, autorius NEĮGYJA teisės į atlygį – jis dar turi savo kūrinį parduoti; t.y. rasti pirkėją, SUTINKANTĮ jam sumokėti sutartą kainą; toks rinkos elementorius;

    (2) dar daugiau, kaip galima VERSTI mokėti kažkokiems kūrėjams žmogų, kuris nenaudoja tų kūrėjų kūrinių? Pvz. jis klauso tik metalą, kodėl turėtų nors centą mokėti klasikinės muzikos kompozitoriui (ar atvirkščiai)? Arba apskritai, jei aš neklausau muzikos – kodėl turėčiau mokėti jos kūrėjams?

    Klausimas „o koks gali būti kitas kelias?” užduodamas būti gali, tačiau ne kaip argumentas. Jei kažkokia verslininkų grupė nesugeba užsidirbti pakankamo pelno pragyvenimui, tas jai nesuteikia teisės JĖGA ATIMINĖTI mano pinigus.

    Atsakyti ↓

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *