Šiuo klausimu nuolat diskutuoju su kolegomis. Visgi turiu daugybę argumentų, kad situacija gerėja. Visų pirma, dėl to, kad apie etiką ir jos problemas kalbame ir diskutuojame nuolat ir vis daugiau. Ir tai darome ne tik uždaruose rateliuose, bet ir viešai.
Po to, kai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pirmą kartą ryžosi dienraštį „Vakaro žinios” priskirti etikos nesilaikančių leidinių kategorijai, sekė dar keletas svarstymų dėl tokio pačio statuso suteikimo dienraščiams „LT” ir „Lietuvos žinios”. O šiandien ta pati komisija svarstys klausimą dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Iš esmės gal jau net nelabai svarbus tampa klausimas, ar bus priskirtas leidinys tokiai kategorijai ar ne. Pats svarstymas ir yra didžioji savireguliacijos vertybė ir stiprybė. Kai nebijai svarstyti ir priimti sprendimą dėl pačių nemaloniausių dalykų – tada tampi daugiau ar mažiau laisvas bent jau savo sprendimuose. O tai ypač svarbu kalbant apie etiką.
Dar balandžio 12 dieną Etikos komisijos posėdžio metu jos dabartinis pirmininkas Linas Slušnys iškėlė klausimą dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ priskyrimo etikos nesilaikančių visuomenės informavimo priemonių kategorijai. Tada komisija nusprendė, kad yra pagrindo svarstyti šį klausimą. Per vienerius metus šiame leiidnyje Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo pažeistas 3 kartus. Tiklsiau, per keik mažiau nei pusmėtį. Mat, tokie npažeiidmai užfiksuoti praėjusių metų rugsėjo 28 ir gruodžio 28 dienomis. dar vienas pažeidimas šių metų sausio 25 dieną. Pagal Komisijos reglamentą, jeigu ta pati žiniasklaidos priemonė per vienerius metus yra pripažįstama pažeidusi Etikos kodeksą du kartus, Komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso 71 str. jai suteikta teise ir svarstyti klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Nesu šalininkas, kad kiekvienas etikos pažeidimas būtų įvertintas griežčiausiomis bausmėmis. Tačiau kai kalbame apie etiką ir jos pažeidimus, lemiama aplinkybė, mano galva, turi būti ne pats pažeidimas, o tokio veiksmo priežastys, motyvai. Ir reakcija po pažeidimo. Visada maniau, kad lengvinančiomis aplinkybėmis turi būti žurnalistų ar leidėjų netyčinis elgesys, kuomet atsiranda etikos pažeidimas. Jei po tokio nutikimo ištaisomos klaidos, atsiprašoma už jas – nėra jau taip blogai su etika. Vadinais žmonės supranta problemą, nesiekia bet kokia kaina ką nors padaryti bloga, o neklysta tik nedirbantys.
Kita vertus, kai nepaisant pažeidimo pripažinimo tęsiama tokia pati veikla, menkinama ir žurnalisto etika, ir etikos sargų institucija, tuomet toks elgesys liudija tik viena – supratimo apie etiką tiesiog nerasta.
Todėl kad ir koks bebūtų šiandieninis komisijos sprendimas, man bus įdomiausias dienraščio „Šiaulių naujienos” elgesys svarstant šį klausimą komisijoje ir iš karto po sprendimo priėmimo. Tikiuosi, kad kolegos savo klaidas jau seniai yra pripažinę ir neturi jokio specialaus noro dirbti neetiškai. Priešingu atveju būtų labai gaila.