Savaitraštyje „Atgimimas” Džina Donauskaitė pateikia interviu su populiauriausio Lenkijoje dienraščio „Gazeta Wyborcza” specialiųjų projektų ir socialinių kampanijų redaktoriumi Grzegorzu Piechota.
Šis redakttorius Lietuvopje lankėsi „Transparency Intenational” Lietuvos skyriaus kvietimu. Siūlau palyginti Lenkijos ir Lietuvos dienraščių požiūrį į socialines kampanijas irpinigus:
„Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kad mes prašytume Sveikatos apsaugos ministreijos būti kampanijos apie sveikatos paslaugų kokybę rėmėjais, nes mes ministreiją dažnai kritikuojame.
Kadangi esame dideli, tam tikras veiklas galime finansuoti patys, nes turime kitų pajamų – iš reklamos, pardavimų. Jei finansiniai rėmėjai dėl esminių kampanijos tikslų yra nepatenkinti, tiesiog leidžiame jiems išeiti ir nesukame dėl to galvos.”
Man asmeniškai ne kartą teko matyti visai priešingą vaizdą Lietuvos žiniasklaidoje – pirma pinigai, po to kampanija (net jei ji yra socialiai orientuota). Ir dar dažnai būna taip, kad už tokias kampanijas gauti redakcijų pinigai naudojami sumokėti žurnalistams už… tikrą žurnalistiką.
Todėl neretai pas mus lyg ir gaunasi, kad valdžia ir finansuoja žurnalistiką. Keista ir nesuprantama tai yra kolegoms lenkams, bet tokia yra Lietuvos realybė.