Lietuvos radijas ir televizija
Vakar vyko, atrodytų, paprastas Lietuvos radijo ir televizijos tarybos posėdis. Nors ir neeilinis. Gegužę netekome kolegos, Nepriklausomybės akto signataro, LRT Tarybos pirmininko Gedimino Ilgūno, turėjome išsirinkti naują pirmininką.
Tačiau jau šis klausimas mus privertė labai rimtai pasikalbėti, kaip toliau dirbsime. Atrodo, kad minčių buvo išsakyta tikrai daug ir gerų. Tai suteikia vilties, kad Taryba ne tik tęs pradėtus darbus, bet ir dar labiau susitelks dėl bendro darbo – LRT stiprėjimo. Gal ir keistai atrodo tokie norai ir siekiai tuo metu, kai LRT finansavimas yra labai sudėtingas, o paprastai kalbant – labai skurdus. Bet šį klausimą tenka ir teks nuolat spręsti ir su valdžia.
O Taryba vakar labai rimtai svarstė savo pagrindinę misiją. Juk LRT programoms įstatyme keliami labai aukšti reikalavimai:
LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai dažnai diskutuojama apie Lietuvos televizios programas, atskirus laidų vedėjus, jų kompetenciją, vertybes ir pan. Gali net atrodyti, kad LRT – tai tik LTV. Lietuvos radijas, Klasika ar OPUS3 daugelio žiniasklaidos priemonių lyg ir pamiršti. Bet Lietuvos radijo tikrai nepamiršta klausytojai – radijas klausomas ir tikrai daugelyje pozicijų lyderiauja.
Todėl LRT Tarybai labai norisi, kad ir LTV, ir LTV2 būtų tokie kanalai, kurie tenkintų įvairias visuomenės grupes. Tai labai sudėtinga misija. Kartais atrodo, kad beveik neįmanoma – juk visiems geras nebūsi. Todėl vakar Tarybos posėdyje buvo šiam klausimui aptarti skirta nemažai laiko. Planuojama jau vasarą rimtai diskutuoti apie abiejų kanalų perspektyvas, misiją, formatus ir transliacijų apimtį. Nuoširdžiai tikiu, kad visi 11 (kol kas tiek yra LRT Tarybos narių, kol Seimas nepaskyrė dar vieno kolegos vietoje mirusio G. Ilgūno) narių jau dabar laužo galvas ir kalbasi su ne viena visuomenės grupe, norėdami įvykdyti (ne)įvykdomą misiją.
Beje, ne kartą ir man, ir daugybei LRT Tarybos veiklą stebinčių žmonių atrodo, kad LRT aukščiausias valdymo organas savo posėdžiuose kartais paskęsta smulkmenose. Su tuo tenka sutikti. Tiesa, dažnai tai atsitinka ne dėl blogos LRT Tarybos valios – tiesiog daug klausimų, paklausimų, pasiūlymų, prašymų pateikia visuomenė. Tenka svarstyti. Bandysime tai spręsti efektyviau.
Na o šiandien norisi ir sau, ir visai visuomenei priminti, kuo gi turi iš tiesų užsiimti LRT Taryba:
formuoja LRT programų valstybinę strategiją;
nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;
nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;
tvirtina LRT įstatus;
prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus;
steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;
skiria Administracinės komisijos narius;
nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigoms tvarką;
ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;
viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;
generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.
Panašu, kad trys pirmieji darbai dabar ir yra patys svarbiausi. Norisi palinkėti visai LRT Tarybai susitelkimo, kantrybės, išminties ir … aktyvios veiklos.
Ačiū Tau, Dalia 😉 Su gerų žmonių gera pagalba visada galima nuveikti daug gero 🙂
Su naujomis pareigomis. Naujų idėjų, protingų ir pasvertų sprendimų:)
Rita, esu ir tikria iki metų galo būsiu. Šios pareigybės nesusiję.
Sveikinimai, gero darbo, tegyvuoja LRT!
Noriu paklausti, o kaip dabar bus su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku? Bakalauro darbe cituoju tamstą, kaip LŽS pirm., bet dar turiu kelias dienas pataisyti ir nežinau kaip įvardyti 🙂 Buvęs?.. 🙂
Utena, jau dabar aišku, kad yra įstatymo kolizija. Teisininkai atsakys.
Liutaurai, sėkmės reikės. Planų ir norų padėti LRT – tikrai daug. Taryboje visi turi tokių norų. Bandysime juos paskatinti 🙂
sveikinu ir linkiu sėkmės!
Ačiū, Giedriau 🙂 Pagyvensime, padirbėsim ir pamatysim 🙂
Utena, nesakau, kad neikinė. Žiūriu į teisės aktą sistemiškai. Jei skiriama kadencijai 5 metų, ti taip ir yra. Jei keičiasi pirmininkas, tai nėra pasakyta, jog kiekvieną kartą reikia tai daryti. Bet… Kad nekiltų abejonių, dar šiandin tai bandysiu išsiaiškinti.
Linkiu, kad tas amortizatorius laikytų ilgiau negu tris metus. Juk gali būti ir kita kadencija 🙂 Sėkmės.
Na, su teisėsaugos vadais LRT generalinio situacijos nereikėtų lyginti. Nes jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra tokios nuostatos, kaip numatyta 10 str. 15 p. LRT įstatyme, t.y. pasikeitus Prezidentui skelbti konkursą į jų vietą.
Pagal Jūsiškį įstatymo aiškinimą išeina, kad 10 str. 15 p. nuostata yra niekinė, nes niekuomet nesusidarys situacija, kai to punkto nuostatos prireiks. Visgi, įstatymo leidėjas sąmoningai tą punktą įtraukė.
Aušra, labai ačiū. Ta atsakomybė labai panaši į automobilio amortizatorių: visi nori patogiai važiuoti ir visas duobes minkštai pervažiuoti. Bet jei tik ptradeda kratyti, visi keikia būtent amortizatorių 🙂 Ir garantinis laikas panašus – 3 metai 🙂 Tokia ir LRT Tarybos pirminininko kadencija.
Visų pirma sakoma, kad :
Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
Tai buvo pirmą kartą padaryta prieš daug metų, kai Taryba buvo primą kartą suformuota. Dabar reguliariai keičais po keletą narių ir pimininko nuolat nerenkama. Ir Seimo komitetas kiekvieną kartą jau neberenka posėdžio.
O LRT įstatymo 12 str. dar ir sakoma, kad:
Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Todėl paskirtas direktorius turi kadenciją. Kasmet keičiant pirmininką tai nėra formalus pagrindas nuolat keisti direktorių. Jei girdėjote, tas pats yra ir su nauju Prezidentu. Nors jis skiria teisėsaugos vadus kadencijai, bet ta kadencija nesusieta su pačiu Prezidentu.
Tačiau bandysime dar kartą užklausti teisininkų dėl šios nuostatos.
Dainiau, sveikinu tave su naujom, atsakingom pareigom. Sėkmės ir gero darbo.
Gerbiamas Dainiau, LRT įstatymo 10 straipsnio (Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė) 15 punktas skelbia, kad Taryba “ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms”. Ar po vakarykščiame Tarybos posėdyje įvykusių Tarybos pirmininko rinkimų tai reiškia, kad iki birželio mėn. 2 d. galime tikėtis iš Tarybos paskelbiant minėtą konkursą?