Kaip šiandien skelbia dienraštis „Verslo žinios”, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą, pagal kurį nustatyta, jog tik 39 procentai Lietuvos gyventojų moka mokesčius, o jų išlaikytiniais yra likusieji 61 procentų.
Sunku ką ir bepridurti, nes „Verslo žinių” publikacijos antraštė skelbia „Diagnozė: šioje šalyje nėra vietos dirbantiems”. Beje, tyrimas leidžia suprasti, kad geresnių tendencijų dar ilgai nenusimato. Įdomu, ką apie šį tyrimą ir jo išvadas galvoja politinė valdžia? Ką galime mes galvoti apie mūsų, dirbančiųjų, perspektyvas? O ką galvoja patys išlaikytiniai? Tiksliau, ta jų dalis, kuri realiai yra darbinga, bet nedirba?
Liutaurai, esminis skirtumas tarp privataus ir viešojo „mechanizmo” yra tai, jog privačiu mes naudojamės JEI TO NORIME, tuo tarpu viešasis PRIVALOMAS PER PRIEVARTĄ (gali, aišku ir nesinaudoti, tačiau vistiek už jį moki). Todėl kiekvienas dirbantysis viešame sektoriuje išlaikomas iš jėga atimamų pinigų, tuo tarpu privačiam sektoriuje – iš savanoriškai sumokėtų. Pačiam palieku spręsti kiek tai panašu, ir kuris „mechanizmas” etiškas.
Liutaurai, pasakei tą patį kaip ir aš, bet su A, B ir X 🙂
jeigu turime viešųjų paslaugų mechanizmą X, tai visos jo dalys yra vertingos ir negalima sakyti, jog privačiame versle teikiama paslauga A yra prasmingesnę (pirmesnė, …-esnė) nei viešajame sektoriuje teikiama paslauga B.
o diskusija – kiek ir kokių viešųjų paslaugų yuti sudaryti mechanizmą X – amžina ir amžinai jį reikės tobulinti, nes amžinai keičiasi ir pati visuomenė.
tačiau nuolatinė kaita nereiškia ir negali būti argumentas pagrįsti A pirmumą prieš B. nes teoriniu lygiu tiek A, tiek B gali būti nulinio dydžio – t.y. visos paslaugos gali būti privatizuotos, lygiai tiek pat ir visos paslaugos gali būti suvalstybintos
Liutaurai, suprantu tavo įžvalgas. Bet kuriuo atveju reikia aiškiai suprasti ir mums visiems, kad iš biudžeto finansuojami žmonės dirba. To dažnai nėra. Tačiau teikdami viešąsias paslaugas jie iš esmės suteikia jas tik tų žmonių dėka, kurie tiesiogiai uždirba pinigus versle ir privačiame sektoriuje. Deja, bet daug kas nesupranta, jog dirbantis mokytojas ar gydytojas sukuria taip pat labai vertingą paslaugą. Kita vertus, akivaizdu, jog nebegalime sua leisti išlaikyti tiek daug ir tokių paslauigų, kokias turime dabar.Motinystės išmokas reikia tikrai mažinti. Reikia mažinti daugybę kitų valstybės teikiamų paslaugų.
tyrimo prielaidos ydingos, todėl ir išvadų tiesmukai suprasti negalima – pagal tyrimą, mokytojas, dirbantis privačioje mokykloje, ir mokytojas, dirbantis valstybinėje mokykloje, yra skirtingi. pirmas būtų „dirbantysis”, antras būtų „išlaikytinis”. tyrimo išvados teisingos tik suvokiant visas prielaidas