Niekur viešai neskelbiau, tačiau nuo pat vadinamosios Kauno pedofilijos istorijos pradžios sekdamas įvykius tik šių metų kovo mėnesį pirmą kartą sulaukiau tiesioginio vieno šios istorijos dalyvių Andriaus Ūso kreipimosi. Jo rūpestis – žiniasklaidoje skleidžiama informacija ir galimi žurnalistų etikos pažeidimai. Pasikalbėjome.
O štai šių metų gegužę gavau dar vieną Andriaus Ūso elektroninį laišką. Jame, be kita ko, buvo ir tokie pamąstymai, kurie beveik lemtingai sutapo su jo mirties aplinkybėmis. Nežinau kodėl, bet manau, jog verta šiomis A. Ūso mintimis pasidalinti ir su kitais:
„Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako, daug kas prasideda iš naujo. Iškils sunkumų, kurių nė nesapnavai, kartais apniks abejonės ir baimė, – bet bus ir nuostabių akimirkų. Posūkis kelyje – ir pasaulis atsidurs prie tavo kojų, kitas – ir teks brautis per miškais apaugusį tarpeklį. Tavo kelyje pasitaikys tai, ko nesi nei regėjęs, nei ragavęs, nei uostęs, nei lietęs. Tai bus tavo paties pasirinktas kelias. Tavo laimė, tavo gyvenimas.”
Beje, akivaizdu, kad šiam žmogui teko daug patirti. Nežinau, koks jo tikrasis vaidmuo toje pedofilijos istorijoje – nusikaltėlis jis buvo ar tapo aplinkybių ir sąmokslo auka? O gal ir viena ir kita? Nežinau. Bet tai, jog savo laiške jis citavo garsių žmonių mintis apie kančią, verčia susimąstyti:
„Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma (B.Franklinas).
Žmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti gražus( E.Hemingvėjus).”
Konsultante, kuo tavo komentrasas susijęs su tema?
Konsultante, velnias gyvena galvoj o ne Vatikane.
Velnias gyvena Vatikane
Mariau, priimu tavo nuomonę. Ją išgirdau. Ir į ją įsiklausiau.
Dainiau, tu dar kartą gerai įsiskaityk į savo frazę, cituoju: „Jie varo lauku mus visus ir mūsų visų valstybę”. Čia tu turėjai omenyje tuos žmones Garliavoje…
O kas tie „mes visi” konkrečiai, kuriuos tie žmonės varo lauk?
Beje tu tuos žmones išvadinai pamišėliais…
Tu pats nepastebi, kad rašai „visų ir valstybės” vardu reikšdamas savo asmeninę nuomonę.
Pats rašai „mūsų visų ir valstybės vardu” ir tuo pačiu postringauji apie asmeninių nuomonių įvairovę. Prie viso to išvadini tuos žmones valstybės vardu pamišėliais o Venskienę pamišėlių vadove…
Paskui kalbi apie kažkokią etika, moralę ir t.t. (apie tavo pareigas jau nebekalbu, kurios tave ypatingai įpareigoja) atkreipk dėmesį į savo rašinius iš šalies.
Mariau, prašau dar kartą šiame dienoraštyje pareigomis nesivadinti. Čia bendrauju kaip DR, kuris turi teisę į subjektyvią nyuomonę. Tačiau svarbiausia, kad tai, ką tu vadini kaltinimais, tėra tik asemninė nuomonė apie situaciją ir jos dalyvius. Tiek valdžiažmogiai, tiek ir suinteresuoti žmonės gali būti ir teisūs, ir klysti. Šiandien mes turime tik taroinį formalų rezultatą. Tai reiškia, kad vsi, kurie sakome savo nuoones, galime ir klysti, ir būti teisūs. Todėl neusprantu, kodė;l tu manai, jog vieni gali reikšti huomonę, kiti ne? Kodėl tu manai, kad vieno gali sakyti, kad juos kažkas įspraudė į kampą, o kiti negali sakyti to paties? Keisčiausia, kad, MANO NUOMONE, dabar esame visi įspraudę save į kapmą. Daugeliu klausimų. Todėl reikia išekoti išeičių. Minėtoje istroijoje, mano galva, niekas išeičių nebeiško. Ieškoma tik savos versijos ĮRODYMO.
Man tai visai ne juokinga kai žurnalistų sąjungos pirmininkas apkaltina valdžiažmogių įspraustus žmones į kampą valstybės pamatų griovimu.
Neįmanoma suvokti sveiku protu tokių kaltinimų gal čia kažkoks sovietinės mokyklos poveikis, na nesuvokiu niekaip.
Mariau, nesutirštink spalvų 🙂 Jokio minčių leiidnio neplanuoju, nes jų nėra daug ir tiek vertingų. Bet įrašui dienoraštyje man pakako 🙂 Beje, Mariau, subjektyvus požiūris – tai ir yra komentaras. Toks žanras yra. jei ką, tai tai ir reiškia subjektyvumą. Kitokia žurnalistika turi kitus kriterijus.
Ūžesiai ausyse, gali būti kad jis tą frazę seniai kiur nors iuntinėjeo. gal et kur nors išgirdo i ją tik persiuntė. Kita vertus, negi ta istorija trunka 4 metus?
„Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako…” ir t.t. ir pan. Paieškos sistemos man sufleruoja, kad ši Ūso mintis keliauja po įvairiausius blogus, supermamų, bei buhalterių forumus mažiausiai ketverius metus. Tikras Nostradam-ūsas tas Ūsas ir jo minčių gilumas vertas Jotvingių premijos. 🙂
Jokios masinės psichozės nėra, nereikia tirštinti spalvų ir paprastų žmonių, kurie pergyvena dėl savo vaikų laikyti ligoniais. Visiems šlykštu nuo akivaizdaus melo. Melas Lietuvoje tapo normalu ir nuo to žmonėms šlykštu. Dabar meluojama naglai be jokių skrupulų, liaudis jaučia bejėgiškumą prieš tas taukuotas, meluojančias valdžiažmogių mordas. O tokie kaip tu dar apkaltina paprastą liaudį įspraustą į kampą valstybės pamatų griovimu. Tokie kaltinimai išties netelpa į sveiko proto rėmus ir tai yra tikra psichozė. Aš labai atidžiai Dainiau perskaitau ką tu rašai. O tos tavo P. S. (subjektyvus požiūris, viešas dienoraštis) visiškas absurdas. Esi žurnalistas ir viskas tuo pasakyta, niekas nesigilins ir viską ką tu rašai viešoje erdvėje bus priimta kaip tavo žurnalistinis darbas, nereikia žodžių žaismo.
Po tavo šio straipsniuko susidaro toks vaizdelis, kad beliko tik dar išleisti Ūso cituotų minčių rinkinį. Kalėjimuose didžioji dalis Jėzų Kristų cituoja ir ką
Mariau, o kaip tau atrodo? Juk nerašiau, apie kokią patirtį kalbu. Negi dar neaišku, kad tokia istorija (kaltas jis ar ne, aš nežinau) ir jos viešas nagrinėjimas su akivaizdžia masine psichoze gali bet kam „stogą” nukelti.
Todėl jei pats susijaudinai dėl ko nors, tai šiuo atveju padėti niekuo negaliu. Beje, nesiūlau jokiu kankiniu nieko skelbti. Kam tai? Matyt, neatidžiai skaitai komentarą. Pabandyk dar kartą ir gal suprasi, apie ką rašiau.
P.S. Ši erdvė – mano internetinis dienoraštis, kuriame skelbiu subjektyvų savo požiūrį apie tai, kas vyksta. Atidžiai pažiūrėk titulinį puslapį. Tad tai nėra žurnalistinis darbas ir jis niekaip nesusijęs su kuriomis nors mano pareigomis.Todėl labai prašau nedaryti skubotų išvadų ir dar tokių, kurios niekaip nesusiję su mano parašytu tekstu.
„Beje, akivaizdu, kad šiam žmogui teko daug patirti”.
Dainių Radzevičių taip sujaudino kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso patirtis, kad net memuarus pradėjo rašyti. Tikėkimės, kad sujaudino ne visa Ūso patirtis…
O tai, kad Ūsas citavo garsių žmonių mintis reikia visiems susimąstyti o gal dar ir paskelbti šventuoju kankiniu
Kaip žurnalistų sąjungos pirmininkui o ne kokiam Delfi komentatoriui reiktų atsakingiau rašinėti apie kitų patirtis. Iš kur tamsta žurnalistas gali žinoti ką tas Ūsas patyrė!?
Tai gal pamėginam paskaičiuoti kokio dydžio biurokratinis aparatas reglamentuoja darželių veiklą? Ir, kad pagal „puikiąsias” normas vaikai iki trijų metų negali būti įvedami pro tas pačias duris, pro kurias įneša maistą?
Aš pati domėjaus. Be to, aš pati už ugdymą darželyje, bet tenka telktis į pagalbą auklę. Taip ir paleidi ruletę iš naujo. Be to darželis tai ne viena ir ne dvi darbo vietos, ir tai jau smulkusis verslas – grįžtam prie to paties,
Eitne, yra paprasta realybė – išleisti tie, kiek turi. tada jau gali vėl galvoti, kam reikai surinkti mokesčių ir kur juso investuoti. Labai teisinga mintis apie vaikų priežiūrą. Jie tie darželiai pagaliau veiktų normalūs… Kas trukdo pastatyti ir investuoti – tai bsu žymiai geraiua, nei naujų darbo vietų kūrimas.
Aš irgi nemotyvuoju vaikų gimdymo pinigais. Kaip ir suprantu teises ir pareigas išlaikyti savo senus tėvus.Aš manau, kad mamoms reikėjo vietoj dviejų metų motinystės sukurti normalias sąlygas vaikams ugdyti.
Dėl verslo perkėlimo – jei verslas yra smulkus, tada mokesčiai sudaro ~ 50 procentų apyvartos. Tai kas tada belieka? Naikint darbo vietas ir bėgt, ten, kur nors aišku dėl ko dirbi ir kur valstybė gerbia žmogų… Ai, nieko čia neprikalbėsim…
Dėl rentų irgi tiesa.
Dainaiu, jei būtų mano valia, sutikčiau Seimo nariams, po jų kadencijos mokėti ir rentas. Turiu tam daug argumentų. Bet… Prarasti tokias pat rentas galėtų irgi dėl blogo darbo ar veiklos, kjuri nesuderinama su Seimo nario mandatu. Pvz., balsavimas už kolėga turi būti pretekstas prarasti viską.
Eitne, taip ir yra – kol pinigų užtenka, nėra ginčo :-0 bet kai trūksta, reikai kažkur mažinti. Ir, reikia žiūrėti prioritetus. Manau, kad artėja ta riba, kai dirbantieji gali iš viso nieko nebepakelti. Tada klausimas lieka, kas gali susimokėti daugaiu. Galima verslą, turtuolius apmokestinti. Bet ir ten yra riba – gali perkelti turtą ir pan. Jau ir taip gal teko girdėti, kad kai kas į Olandiją pabėgo… Tai nesąžioninga, bet… realybė. Jėga, kaip Venesueloje, nesulaikysi. O dėl silpnųjų, tai turiu dar vieną mintį – jei tiuri vaikų, tai senatvėje jie ir turi padėti. O vaiksu gimdyti tik dėl pinigų ar bent jau kaip vienas motyvų, pinigai, negali būti.
O kodėl neieškoma tų, kurie leidžia pasibaigus seimo kadencijai išsimokėti milžiniškas išeitines? Juk pagal kitas terminuotas darbo sutartis Lietuvoje jokios išeitinės nėra mokamos. Dėl regreso irgi pritariu. Dar reikėtų įstatymo, kuris įpareigotų, jei žmogus išrinktas į Seimą balotiruojasi į savivaldybių tarybas arba Europarlamentą – išrinkimo atveju savo lėšomis organizuoti rinkimus, kuriuose bus išrinktas Seimo narys vietoj persibalotiravusio ir išrinkto į kitą valdymo instituciją.
Tas, kam tai buvo patogu. Ir greičiausiai tie, kam buvo patogu jau senų seniausiai nebeaktulus šitas klausimas. O kai pradėjo siurbti visi – tada reikia kažką daryti – apkaltinti, apkarpyti, pakeisti. Kol buvo pinigų – visi ir tylėjo. Pinigų nėra – iš sykio čiumpam silpniausią grandį, kuri negali apsiginti. Silpniausi – jautriausias socialinis sluoksnis – mamos, vaikai, pensininkai…
Beje, aš Eitnė 😉
O asmeninės niekas nenori įvesti. beje, net regreso dažnai netaiko valdininkams, kurie parengė blogus įstatymus. Pvz., kodėl nieka snet nebando ieškoti tų, kruie sukūrė sąlygas mamoms ir tėveliams iš esmės legalai pasididinti išmokas už vaikus? Kas sugalvojo tokią skaičiaviumo formulę, kuri buvo nekokybiška ir leido iš Sodros biudžeti išsiurbti milijonus?
Teisybė, kolektyvinė atsakomybė=nėr atsakomybės.
Eitne, jei taip namie visi tvarkytumėmės, tai ilgai niekas netrauktų. Ačiū Dievui, kad namie tvarkantis sveiko proto yra daugiau. Kur tas protas dingsta nuėjus į valdžią? Viskas labai paprasta – ten daug kas bendrų pinigų nelaiko bendrais pinigais.
Tai va ir sakau – kalbant apie normalius planus, gyvenimo gerėjimą, labai subjektyvūs pokyčiai. Jei taip tvarkyčiaus namų ūkyje – vaikai badu numirtų…
Eitne, tai turi būti daroma nuolat, bet… Valdymo aparatas linkęs pūstis ir tokia reforma, kokia įvyko Kanadoje, mums kol kas nesišviečia.
O ar prie normalių planų nereikėtų pridėti valdymo išlaidų mažinimo (ne vien motinystės išmokų, bet visų valdymo išlaidų sutvarkymo)? Nes dabar tik priešina vienus žmones su kitais – pensininkai pyksta ant mamų, mamos – ant pensininkų, parama smulkiam verslui – deklaratyvi… Bet, matyt, tai kažkam tikrai naudinga…
Dainiau, bet Šomonytė prabilo apie realius normalisu planus: mažinti motinystės išmokas, pensijoms atidėjimus į privačias kasas, dar kalbama apie kitas išmokas. Gal susitvrakys. Tik kad mokesčių nesugalvotų kelti.
Nesinori, bet iš valdžios struktūrų matosi daug konvulsijų, o tuoj jos prasidės ir kitose srityse.
Va šiandien VŽ rašo, kad mokesčius moka tik 39% piliečių. Tai irgi rodo padėties rimtumą. Deja, situacijos per metus nepakeisi. O ir dešimtmečio gali neužtekti.
Bet kur link jos veda mes puikiai žinome. Nesinori to…
Kaip rusai pasakytų „audringa veiklos imitacija”.
Iš kitos pusės – konvulsijos irgi judesys, ar ne?
Dainiau, kai perskaičiau, kad ir Venckai nori emigruoti, ir Stamnkūnaitė, imi netikėtai galvoti, kad gal geriau jie visi būtų anskčiau emigravę? gal tada ir nelaimių nebūtų buvę? Bet juk negalime visą laiką bėgti iš svao šalies, jei net tokioje konkrečioje situacijoje valstybės aparatas klumpa, tai ką kalbėtia pie rimtesnmes bėdas. Pvz., ta pati ekonomika. Akivaizdu, kad čia kaip toje pedofilijos tragedijoje – daug judesio ir mažai realių veiksmų ir koordinavimo.
bet po truputį pradeda darytis labai jau nebejuokinga toj mūsų Tėvynėj…
Dainiau, bet skamba alabai jau įtikinamai. Todėl ir sakau, kad mažų mažiausiai serialą jau gali kurti. Per vasarą susuks ir rudeniui būtų pats tas naujam sezonui.
Komentaras po straipsniu http://www.alytausgidas.lt:
„Pagal visus požymius galima susidaryti prielaidą, kad Andrius Ūsas ruošiamas „savižudybei”. Nes nepaisant to, kaip baigsis teismas – net jeigu jis ir bus išteisintas, jam Lietuvoje jau gyvenimo nebus. Todėl protingiausia, be jokios abejonės, būtų imituoti jo savižudybę, padaryti plastinę operaciją ir, suteikus kito asmens tapatybę, išvežti jį iš Lietuvos”, – tokią nuomonę „Karštam komentarui” išsakė vienas Policijos departamento pareigūnas, žinantis liudininkų apsaugos subtilybes.
Paklaustas, kada, jei būtų vykdoma tokia slapta operacija, Andrius Ūsas turėtų „nusižudyti”, pareigūnas atsakė, jog, pagal šią konkrečią pedofilijos bylą, patogiausias laikas „nusižudyti” Andriui Ūsui būtų prieš teismo posėdį.
„Tokiu būdu byla, „mirus” įtariamajam pedofilija, būtų nutraukta, o, pavyzdžiui, Neringa Venckienė ir tam tikra žiniasklaida galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už privedimą prie savižudybės”, – savo nuomonę išsakė pareigūnas, turinties patirties tokių „scenarijų” kūrime bei įgyvendinime.
Pasak pareigūno, Andriaus Ūso „savižudybė” būtų naudinga ne tik pačiam įtariamajam, bet ir tiems, kurie nesuinteresuoti, kad ši pedofilijos byla būtų iš esmės ištirta.(elife.lt)
Kiek čia tiesos, o kiek sąmokslo – nieks nepasakys. O gaila…
Sutinku. Pasirodo ir dar kartą įrodo sena tiesa, kad tik mirtis padeda kažkaip viską įvertinti iš naujo.
manau, kad ir pats jis nesuprato, ad jis tje istorijoje, skandale yra. Man taip atrodo.
Užojauta šeimai, vaikams, visų pirmiausia jiems. Svarbiausia yra tai, kad jis buvo jų tėtis jis juos mylėjo ir jie jį. Ta svarbiausia jiem nepamiršti…