Svajonė apie teisingumą, kuris yra tvirčiausias valstybės pamatas

Teisingumas – demokratinės valstybės pamatas. Tokią ir panašių citatų neretai galime išgirsti ar perskaityti įvairiuose teisininkų pranešimuose. Tokia deklaracija šiomis dienomis tapo esminiu diskusijos objektu tarp dviejų žinomų Lietuvos politikų – vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Seimo nario Vito Matuzo. Iš esmės jie susiginčijo dėl vieno kablelio ir jo vietos teiginyje „bausti negalima pasigailėti”.

Gerai prisimenu praėjusių metų pavasarį, kuomet vyko trisdešimtosios (lyg ir jubiliejinės – D.R.) Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės (VU TF SA) organizuojamos Teisininkų dienos. Tuomet jos buvo pradėtos gražia teatralizuota studentų eisena nuo Katedros iki Lukiškių aikštės (kalėjimas nebuvo akcentuotas – D.R.). Eitynių metu jaunimas nešė deklaraciją „Už teisingumą – kaip tvirčiausią valstybės pamatą“. Vėliau ji buvo įteikta teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui ir išvykusį Konstitucinio Teismo pirmininką pavaduojančiam Romualdui Kęstučiui Urbaičiui.

Man labai įstrigo viešai pareikšta renginio organizatorių – Vilniaus Universiteto teisės fakulteto studentų mintis:

„Šia eisena siekėme parodyti, kad mums, naujajai teisininkų kartai, ne vis tiek, kaip šiandien Lietuvoje vertinamas teisingumas. Todėl deklaracijoje užfiksuotas pasižadėjimas atstovauti ir ginti konstitucines vertybes, žmogų, šalį, atvirumą, pasitikėjimą, teisingumą – visa, kas turi būti užtikrinta kiekvienam demokratinės valstybės piliečiui.”

Praėjus kiek daugiau nei metams po šios eisenos ir deklaracijos įteikimo gal net vertėtų teisę studijuojančiam jaunimui dar kartą pateikti savo deklaracijos įvertinimą. Mat, šiomis dienomis viešai vykusi diskusija tarp vidaus reikalų ministro ir Seimo nario apie teisingumo vykdymo ypatumus Lietuvoje verčia perkratyti ir vertybes, ir protus apskritai.

Štai vidaus reikalų ministras R. Palaitis viešai pareiškė:

„Lietuvoje galioja ydinga praktika, kad viešaisiais darbais baudą galima pakeisti tik nusižengusiam asmeniui sutikus. Tai leidžia lengvai ir nuolat išsisukti nuo atsakomybės – asmuo nedirba, neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, eiti šluoti gatvių jis nesutinka, o valstybei surištos rankos taikyti realias nuobaudas už pažeidimus.”

Sunku nesutikti su ministro argumentais. Tai logiškas pasiūlymas žinant praktinę problemą – teisingumą vykdant paskiriama nuobauda, bet ji realiai nesuveikia, nes jos kažkas nesumoka. Dar galime priminti seną kaip gyvenimas tiesą apie tai, kad ne bausmės griežtumas o jos neišvengiamumas lemia sėkmę teisingumo vykdymo procese. O jei reali jokia bausmė neįvykdoma, tuomet koks tai teisingumas? Butaforija ir iliuzija, o ne teisingumas.

Todėl ministro R. Palaičio iniciatyva parengtos ir šiuo metu su kitomis valstybės institucijomis jau derinamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, kurias priėmus pažeidėjai nebeturėtų galimybių išvengti administracinės nuobaudos atlikimo, yra reali galimybė (o gal net ir būtinybė? – D. R.) teisėsaugos darbą paversti prasminga veikla o ne kova su vėjo malūnais.

Kaip žinia, siūloma asmenims, iš kurių nėra galimybių išieškoti paskirtos baudos, ją keisti nemokamais viešaisiais darbais be atskiro nuobaudos gavėjo sutikimo. Ministerija nori kuo greičiau sutvarkyti visus formalumus, kad įstatymo pataisos būtų Seimui pateiktos dar rudens sesijai. Atsirado viltis, kad gal jau rudenį teisingumas bus pradėtas vykdyti realiai.

Bet štai valdančiajai daugumai atstovaujantis Seimo narys Vitas Matuzas ministro iniciatyvą iš esmės jau pradėjo laidoti. Anot Seimo nario, siūlymas nuteistiesiems administracine tvarka baudas keisti privalomais viešaisiais darbais gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Tokia mintis buvo pateikta viešai kaip „perspėjimas”.

Norisi paklausti, o ką ir dėl ko perspėja Seimo narys ir Europos teisės departamentas? Gal mus visus perspėja, kad teisingumo vykdymas ir efektyvi nuobaudų sistema prieštarauja kažkieno, t.y. mūsų pačių, teisėms? Ar tikrai? O ar tie pažeidėjai savo nusižengimais nepažeidžia kitų asmenų teisių? Ir jei jie nevykdo paskirtų nuobaudų ir iš esmės ignoruoja teisingumo sistemą bei spjauna likusiai visuomenės daliai (įskaitant politikus ir visą teisėsaugą) į veidą, tai kaip tai turime vadinti? O jei liepsime tokiems veikėjams truputį juodą darbą padirbti ir šiukšles bent jau parankioti, tai ką mes tuo pažeidžiame? Sakoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Žinoma, nesinori labai peikti V. Matuzo, kuris kritikuoja ministro iniciatyvą tik todėl, jog, matyt, pajuto konkurenciją. Mat, Seimo narys V. Matuzas viešai kritikuodamas ministro idėjas visgi priminė ir savo buvusiąją iniciatyvą. Ir pasidžiaugė. Tik ne ministro R. Palaičio iniciatyva, o savimi ir savo dar anksčiau pateikta:

„Parlamentaras džiaugiasi, kad jo iniciatyva įteisinti administracinio arešto pakeitimą privalomaisiais viešaisiais darbais tampa vis aktualesnė ir žada savo parengtą ir patobulintą ATPK pataisų įstatymo projektą teikti Seimui svarstyti rudens plenarinėje sesijoje.”

Seimo narys primena, kad Konvencijoje numatytos išimtys, kada darbas nelaikomas priverčiamuoju ar privalomuoju darbu. Deja, viešųjų darbų skyrimas vietoje baudos ar arešto be pažeidėjo sutikimo į šias išimtis nepatenka.

Todėl norom nenorom prisiminiau vieną pažangiausių XVI amžiaus Lietuvos teisės dokumentą – 1529 metų Lietuvos statutą. Tikrai nesinori siūlyti grąžinti mirties bausmę ar kitus viduramžių teisinius reliktus. Bet kai kurie principai ir dabar galėtų galioti. Pvz., pagarba valstybės teisinei sistemai ir teisingumo vykdymui (sprendimų vykdymui). Štai kaip buvo rašoma statute:

23. Kas prieš valdovo sprendimą pasisakytų
Jeigu ką valdovas su ponais tarėjais nutartų ir savo valdoviškąją nutartį padarytų, o kas norėtų prieš tą valdoviškąjį sprendimą stoti, tai tas, kokios bebūtų padėties, tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės, turi kalėjime sėdėti šešias savaites, ir į valdovo iždą, be to, turi mokėti dvylika grašių ilgųjų.

Tačiau mūsų šalyje, jei padarei visuomenei nusižengimą ir gavai piniginę baudą, bet ją ignoruoji ir nevykdai prendimo, pasirodo, net priversti atidirbti už tai negalima. Tai kaip visuomenei tikėti politikais ir jų dažnai minima teisine valstybe, kurioje seniai įžūliai spjaunama į sprendimus, priimtus valstybės vardu?

Ir net jei ministro iniciatyva bus palaidota Seime, esu įsitikinęs, kad teisės korifėjai turi ne tik rankas kilnoti priimdami konvencijas, bet ir sugalvoti realius teisingumo vykdymo mechanizmus. Jei baudos kai kuriems pažeidėjams neefektyvios, nes kažkas (ne)turi pinigų joms sumokėti, tuomet turi būti tokios priemonės, kurios ir visuomenei naudą duotų, ir pažeidėjui nebūtų labai malonios.