Šiandien teko bendrauti ir diskutuoti su ne vienu žmogumi dėl viešai matomų konfliktų tarp privačių krepšinio klubų ir žurnalistų. Norint ieškoti sprendimo, reikia ieškoti priežasčių.
Turbūt daugelis krepšinio mėgėjų sutiks, kad Kauno ir Vilniaus ginčas dėl miestų svarbumo sprendžiasi ir krepšinio aikštelėje. „Žalgiris” ir „Lietuvos rytas” (praeityje „Statyba”) tapo neformaliomis dviejų miestų kariaunomis. Panašu, kad toks olimpinis konfliktų sprendimo būdas labai sveikintinas – geriau jau aikštelėje sportininkai konkuruoja, nei beisbolo lazdomis ar kuo rimčiau ginkluoti miestiečiai lupa vienas kitą vos susitikę.
Žinoma, su malonumu galima prisiminti tuos laikus, kai žalgiriečiai buvo tam tikros politinės kovos su Maskva ir Sovietų sąjunga simbolis. Laikai pasikeitė. Simboliai įgavo naujas prasmes ir potekstes. Akivaizdu, kad iš klubo liko pavadinimas ir geri prisiminimai. Sukurtos naujos tradicijos. Klubas tapo verslu. Tai jau visai nauja ir kitokia komanda. Dėl to lieti ašarų nereikia. Tačiau ir spekuliuoti praeitimi kartais nėra gražu.
Todėl bandydamas užčiuopti „šviečiausio” klubo „Žalgiris” ir „Lietuvos ryto” žiniasklaidos priemonių konflikto priežastis, prisiminiau jau kiek senstelėjusią istoriją. Pabandžiau ją susieti ir su šių dienų aktualijomis.
Dar 2004 metais dienraštyje „Respublika” legendinis krepšininkas Arvydas Sabopnis prabilo apie Lietuvos krepšinio užkulisius. Tada jis kalbėjo:
„Komandos problema – aiški ir viena. Daugelis verslininkų bijo remti „Žalgirį”, nes juos terorizuoja „Lietuvos rytas”. Terorizuojami ir rėmėjai, ir teisėjai, ir žaidėjai”.
Tie žodžiai sukėlė tam tikrą rezonansą. Galima buvo supratsi, kad konfliktas – dėl pinigų. Ar tie pinigai privačiam krepšinio sporto klubai buvo skiriami teisingai ar ne, iki šiol diskuijų klausimas. Tačiau tuo apčiu prisiminiau ir kitą frazę. Tuo pačiu metu Noreikiškėse susitikime su Kauno rajono gyventojais bei vietos Savivaldybės nariais tuometinis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas sakė:
„Kai aš pabandžiau visokiais būdais remti „Žalgirį”, prasidėjo „Lietuvos ryto” ir Vainausko puolimas prieš mane asmeniškai.”
Šios citatos ir dabar visiems prieinamos internete. Galite pabandyti jas surasti, o greta tikrai bus ir papildomų komentarų.
Tačiau štai šių metų kovo 18 d. Kauno miesto tarybos posėdyje patvirtinta viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ 2009-2010 metų veiklos ir lėšų panaudojimo programa. Pagal ją Kauno „Žalgiriui“ atitenka 4 mln. litų. Šias lėšas savivaldybė numatys kitų metų biudžete. Nuo 2002 iki 2008 m. Kauno miesto savivaldybė „Žalgirio“ krepšinio klubui skyrė 22 mln. litų. Vien pernai VšĮ „Krepšinio perspektyvos“ skirta 2,3 mln. litų (įsiskolinimas už 2007-2008 metų sezoną), 5 mln. litų už 2008-2009 metų sezoną ir padengta „Žalgirio“ 250 tūkst. litų skola Kauno sporto halei už salės nuomą varžyboms ir treniruotėms.
Jei kas pabandytų surasti informacijos apie panašią sostinės savivaldybės paramą Vilniuje įsikūrusiam kitam privačiam krepšinio sporto klubui, didžiausiam „Žalgirio” konkurentui klubui „Lietuvos rytas”, to tikrai neras.
Na o dabar pažiūrėkime tiesai į akis. Du privatūs krepšinio sporto klubai turi rėmėjus (finansinius, informacinius ir moralinius). Vienas klubas gauna daugiau privačių rėmėjų lėšų, kitas – savivaldybės pinigų. Dėl to net viešai kilo konfliktai.
Kokia jų įtaka šios dienos sprendimams dėl žurnalistų teisių apribojimų? Bandysime aiškintis ir prie aspkrito stalo. Manau, kad turėtų susėsti krepšinio lubų attsovai, žurnalistai, lygų vadovai ir atvirai pasikalbėti apie tai, kaip dirbsime visi toliau – kariausime ar bendradarbiausime.
hadrian,
Pirmiausia, savo komentare net nemėginau pateisinti paramos Žalgiriui skyrimo iš savivaldybės biudžeto. Nes esu prieš tokius dalykus. Tai galėtų būti tik vienas iš galimų Žalgirio kreipimosi dėl paramos paaiškinimų.
Bet netgi jeigu tai būtų bandymas pateisinti, būtent tamstos palyginimai ir neatlaiko kritikos. Nes lyginami nelygintini dalykai: nusikalstama veika (apvogiau banką, nužudžiau žmogų, sudeginau svirną) su elgesiu, kuris vertintinas per etikos ir moralės prizmę (kreipiausi dėl valdžios paramos, nors esu privataus verslo subjektas; spaudžiu verslininkus neduoti pinigų, nes kitaip negaliu nugalėti). Man šie dalykai skiriasi. Neatrodo, kad tamstai tai yra skirtinga.
Kad tamstai nevisai suvokiamos etikos ir moralės kategorijos matosi ir iš pirmo tamstos komentaro punkto, kuris adoruoja doktriną „viskas galima, ko nedraudžia įstatymas”. Drįstu priminti, kad ne viską visuomenės gyvenime galima sureguliuoti teisės normomis. Tikiuosi, kad tamsta nespjaudai and grindų bažnyčioje. Ir nėščiai moteriai užleidi vietą visuomeniniame transporte.
Simai, tegul remia tos savivaldybės. bet… Kodėl tuomet tokiso nelygios sąlygos kitiems klubams?
Karoli, mane irgi stebina tokia lygos pozicija. Šį penktadienį rengiame apskritą stalą šia tema, kad gal pavyks išgauti ją.
Kauno savivaldybė remia šį klubą, nes, kaip suprantu, yra to klubo bendrasavininkė. Savivaldybė mano, kad taip buvo galima apeiti įstatymus, kad remti šį klubą.
Ir kodėl savivaldybės pinigais reikia remti privatų sporto klubą?
Man vis dar neteko rasti lygos pozicijos dėl šio klausimo. Lyga turi užtikrinti, kad tokių dalykų nebūtų, bet čia tik pasyviai stebi.
hadrian, todėl visas klausimas yra toks:
Kas išsiaiškins Lietuvos krepšinio užkulisius ir pateiks aiškų atsakymą apie tai, kas ten iš tiesų vyksta?
Mano galva, akivaizdus vineas faktas – vyksta žiauri konkurencija tarp klubų ir vaikščiojama paribiais. Kartais tos ribos peržengiamos, tačiau kalbėti apie visiškai garbingą ir lygiavertę konkurenciją tampa vis keblaiu. Todėl man, kaip krepšinio gerbėjui, labai skaudu, kad klubų veikla tampa bizniu ir dar nelbi gražiu.
Šį kartą tikrai neblogas įrašiukas 🙂
(1) Kai kalbama apie Lryto „spaudimą”, reikėtų aiškintis kas per spaudimas ir ar jis teisėtas. Jei neteisėtas, „Žalgiris” turi ne verkšlenti, i kreiptis į teismus. Jei Lryto veiksmai įstatymams nenusižengė – tada jie tėra KONKURENCIJA (kai darai viską, kas nedraudžiama įstatymo, kad įveiktum savo varžovą) – kiekvienas verslas tai daro savo konkurentų atžvilgiu, naivu tai įvardinti kaip „negražu”.
(2) „Žalgirio” rėmimas iš mokesčių mokėtojų kišenės – visai kitas klausimas – ir mano atsakymas vienareikšmis – didžiausias absurdas yra remti privačią komercinę organizaciją mokesčių mokėtojų pinigais. Argumentas „kas daugiau Žalgiriui beliko”, neatlaiko net ir švelniausios kritikos (prilygsta argumentui „apvogiau banką, nes kas man daugiau beliko, praradus darbą”)
Rimai, tokiu atveju galima sakyti, kad kalti ir nelati yra abu klubai. Kovas dėl išliko ir pinigų privertė juso ieškoti svaų sprendimų ir kelių. Nė vienas tų kelių nėra iki galos skaidrus – spausti privatų verslą yra negražu, o bandyti klubo finansus tvarkyti tik mokesčių mokoėtijų pinigais – irgi ne pats gražiausias sprendimas.
Tai, kad vienas klubas pritraukia tik privataus kapitalo paramą, o kitam be tokios dar skiriama ir valstybės parama yra labai keista. Bet ar negali būti taip, kad tokia situacija susidarė būtent dėl LRyto veiksmų? Terorizuodamas verslą, LRytas galėjo pritraukti rėmėjų sau ir atbaidyti juos nuo Žalgirio. Kas belieka Kaunui, jeigu nori išlaikyti klubą?
Taigi, labai delikatus klausimas: kas kaltas dėl susidariusios situacijos?
simai, dėl tų kitų dalykų tegul tesiėsauga ir konkretūs žurnalistai aiškinasi. Esmė, kad kiekvienas turi sąžiningai dirbti savo darbą.
Iš tiesų tai labai keista situacija. Jei aš neklystu, tai dabartinis Žalgirio savininkas yra Romanovas? To kodėl vis bandoma „gelbėti” bankrutuojantį klubą valstybės pinigais? Kam tuomet tie rėmėjai? Tai gal geriau tą klubą nacionalizuoti? Be to, aiškiai matoma kažkieno (privataus asmens) ypatingai didelė įtaka sprendžiant klausimus dėl valstybės pinigų skirstymo. Kadangi prieš įstatymą visi lygūs, tai tokio išskirtinumo „Žalgirio” klubui neturėtų būti, bet… Ir ką ten išsiaiškinsit? O kad ir išsiaiškinsit, tai, kaip visad, nieko nepakeis. Tiesiog reikia duoti Teismui aiškintis dėl tokių išskirtinių sąlygų privačiam klubui… Čia reikia ne tik aiškintis dėl žurnalistų karo, bet ir dėl pačio finansavimo peripetijų.