Šią savaitę buvo primtas svarbus sprendimas dėl žurnalistų etikos. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad nuolat etiką pažeidinėjančiame dienraštyje „Lietuvos žinios“ išspausdintose A. Lukšo publikacijose „Paskutinė nelaisvės naktis“ (2009-09-04) ir „Lietuvis virš Lamanšo“ (2010-07-23) buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
Šį kartą komisija nsuprendė, kad buvo pažeistas etikos kodekso straipsnis, kuris įpareigoja žurnalistą, viešosios informacijos rengėją nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informacijoje jis pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo parengta ar paskelbta informacija.
Kolegių Gražinos Sviderskytės ir Ingos Arlauskaitės kreipimasis dėl publikacijų dienraštyje „Lietuvos žinios“
Klausimo svarstyme dalyvavo publikacijų autorius Aras Lukšas. G. Sviderskytė ir I. Arlauskaitė prašė įvertinti dienraštyje „Lietuvos žinios“ išspausdintas A. Lukšo publikacijas „Paskutinė nelaisvės naktis“ ir „Lietuvis virš Lamanšo“. Pareiškėjos publikacijose įžvelgė tendencingą, kartotinį plagiavimą ir autorinių teisių pažeidimą, nes A. Lukšas, tiesiogiai cituodamas ir perfrazuodamas I. Arlauskaitės knygą „Okupacinė kariuomenė Lietuvoje“ ir G. Sviderskytės knygą „Uragano“ kapitonas“, nenurodė jų kaip pirminių šaltinių, nepaminėjo autorių tuo padarydamas moralinės ir finansinės žalos.
Kadangi šiuo atveju kolegės buvo teisios, toks sprendimas yra pagrindas viešosios informacijos rengėjo administracijai kodeksą pažeidusiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones. Įdomu, ką apie tai mano „Lietuvis žinių” vadovas? Kita vertus, kolegės su tokiu sprendimu gali keliauti ir į teismą, nes jos gali ginti savo pažeistas teises ir reikalaudamos žąlos atlyginimo. Bent jau honoraro, kurį, panašu, galėjo gauti A. Lukšas.
Beje, šiandien dar kartą internete perskaičiau vieną minėtų straipsnių – po tokio sprendimo kolega A. Lukšas dar gali bent internete ištaisyti klaidą ir papildyti savo tekstą šaltiniais.
Sprendime nėra nė žodžio apie plagijavimą. Taigi, bet kokį tolesnį šios temos eskalavimą laikysiu mano garbės ir orumo įžeidimu ir mėginimu pakirsti pasitikėjimą manimi, kaip profesionaliu žurnalistu. Lygiai kaip ir gerbiamu dienraščiu „Lietuvos žinios”, kuris leidžiamas jau daugiau nei 100 metų ir turi gilias demokratinės spaudos tradicijas.
Kaip sakoma, su visomis tokio šlykštaus šmeižto pasekmėmis.
Arai, aš radau tokį sprendimą LŽLEK svetainėje. Ar tikrai sprendimas ne toks buvo? Jei jis nepagrįstas, parašysiu apie tai būtinai.
Tikrai? Na, tegu teisiasi… Apsigyniau komisijoj, apsiginsiu ir teisme… Ir dar pateiksiu ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo, nes Komisija nepripažino, kad tai plagiatas…. Dainiau, tave tai irgi liečia