Sausio 13-ajai skirti renginiai vyko visoje Lietuvoje. Sausio 11 dieną Seime vyko jaunųjų žurnalistų kūrybinės dirbtuvės. „Taikos jėga sustabdė tankus“, „Langas į Sausio 13-ąją“, „Įvykiai, kurių negalima pamiršti net dvidešimčiai metų praėjus“ – tai keletas straipsnių pavadinimų, kuriuose jaunoji karta išdėsto savo samprotavimus apie 1991-ųjų sausio įvykius.
Straipsniai, vaizdo reportažai, fotoreportažai talpinami internetiniame tinklalapyje http://sausio13.lrs.lt . Ieškokite rubrikos „Jaunųjų žurnalistų kūrybinės dirbtuvės“. Tikrai verta paskaityti, pasižiūrėti ir pasiklausyti. Nuoširdžiai dėkoju jaunimui už tai, kad jie tokie yra.
Na o neturintiems laiko vartyti ir skaityti, siūlau keletą citatų.
Moksleivės Žydrūnės Norkutės esė „Langas į sausio 13-ąją”:
„Esu Lietuvos pilietė, laisva bei turinti teisę rinktis. Galiu išreikšti savo nuomonę, kalbėti ir melstis gimtąja kalba kaip ir kiti tautiečiai. Dažnai mąstau, kodėl šiandien vis mažiau vertinama mūsų laisvė. Juk sakoma, suprasi kai prarasi. Prieš dvidešimt metų nepriklausoma šalis buvo tik sieloje kirbanti svajonė.”
Studentės Rūtos Jakutytės rašinys, skirtas Laisvės gynėjų dienai:
„Mes bijome garsiai kalbėti.
Keistas išsireiškimas, tačiau tai tiesa. Kadangi gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, tai yra diplomatijos ir politinių intrigų laiku, negalime garsiai įvardyti savo priešo. Taip, sovietinė Rusija, kuri taip stengėsi per prievartą į savo šeimą priimti, nėra tas pats kas dabartinė Rusijos valstybė. Tačiau balsą vis tiek šiek tiek paploniname.”
hadrian, dėl JAV tik tau atsakiau. O dėl Rusijos kritikos, tai galima sakyti taip – lengva kritikuoti tiems, kas neturi ko prarasti. Sunkaiu kitiems – susijusiems verslo snatykaiis, politiniais ir kitais ryšiais. tai akivaizdu.
Atsakysiu asmeniškai: labiausiai mane nustebinęs dalykas aplankius Lietuvą [po ilgo gyvenimo užsienyje] buvo [eilinių žmonių] kritika JAV atžvilgiu (manau kiekvienas turi teisę kritikuoti ką tik nori, tiesiog nustebau, dėl tokios kritikos kiekio) – tad taip, jei kiekvienas Jurgis kritikuoja JAV, manau drąsiai galiu teigti, jog už tai Lietuvoje NEPERSEKIOJAMA.
Tačiau jei žinai kažkokius persekiojimo už JAV kritiką atvejus, būtų įdomu išgirsti.
P.S. tačiau tu ir vėl puoliai šiaudinę baidyklę (rašinėlio autorė kalbėjo apie baimę kritikuoti RUSIJĄ, ne JAV) 🙂
hadrian, tu tikrai manai, kad LT paprasta kritikuoti JAV?
Dainiau, kartais man atrodo, jog net neskaitai to, į ką atsakai: aš išsakiau labai konkretų teiginį – jog bijoti reikia VIDINIŲ (lietuviškų) „priešų” (i.e. piktų dėdžių, turinčių valdžią), o ne IŠORINIŲ (Rusija, Amerika, etc.).
Savo atsakyme, tu ir kalbi apie tokius „dėdes” – tuo tarpu citatos autorė kalba apie IŠORINIUS (i.e. Rusiją, kurią neva baisu kritikuoti, reikia paploninti toną, etc.): „Taip, sovietinė Rusija, kuri taip stengėsi per prievartą į savo šeimą priimti, nėra tas pats kas dabartinė Rusijos valstybė. Tačiau balsą vis tiek šiek tiek paploniname”
Gyvenant Lietuvoje, [tikrai] gali drąsiai kritikuoti Rusiją (ar Ameriką) nieko nebijodamas. Keista, kad, sąmoningai ar ne, nesugebi suprasti elementarios minties – pretenduoji, neva aš teigiau, jog Lietuvoje NĖRA KO BIJOTI.
hadrian, o as suprantu jauno zmogaus baimes. Siais laikais bijoma is tiesu. Net seimo pirmininke bijo ivardinti kolegas, kurie spaudzia pareigunus
„Keistas išsireiškimas, tačiau tai tiesa. Kadangi gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, tai yra diplomatijos ir politinių intrigų laiku, negalime garsiai įvardyti savo priešo.”
Aš gal būt kažko nesuprantu, tačiau priešus įvardija, garsiai rėkdamas, kiekvienas norintis? Ar tai būtų rusai, ar amerikiečiai – ar kažkam būna labai baisu tai darant?
Kita vertus, ne juokais bijoti tenka garsiai reiškiant savo nuomonę, kai ji nesutampa su „mūsų” – ir aš nekalbu hiperbolizuotai, įstatymai numato už tai griežtas bausmes