Ar pakankamai gerbiame teismus? Teisėjai jaučiasi skriaudžiami

Šiandien rašiau kritišką komentarą apie Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos argumentus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas. Suprantu, kad nuomonių apie bylą gali būti visokių, bet viename naujienų portale prie savo komentarų apie bylą radau teisėjus ir teismus įžeidžiantį komentarą.

Kelis kartus jį perskaitęs (žinau, kad dalis teisėjų taip pat seka komentarus viešojoje erdvėje), supratau, kaip turėtų jaustis teisėjai, kurie nagrinėjo įžeisto ir net su KGB siejamo Česlovo Jezersko ieškinį. Štai prieš metus buvo išplatintas Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos atviras laiškas Lietuvos teisėjams, visuomenei ir žiniasklaidai, kurių prašyta nesieti ir teisėjų su KGB:

2009 m. birželio 5 d.

Pastaruoju metu Lietuvos žymūs politikai bei žiniasklaidos priemonės itin dažnai teisėjų bendruomenę vadina „Teisėjų partija”, siedama šį pavadinimą netgi su KGB ir Komunistų partija.

Tenka pripažinti, kad tokios nuolat išreiškiamos nuomonės sąlygoja didėjantį susirūpinimą ir nerimą teisėjų bendruomenės viduje. Lieka tik spėlioti, kam naudingas vienos iš trijų valstybės valdžių nuolatinis menkinimas, įvairūs neigiamą atspalvį turintys palyginimai, etiketės. Akivaizdžiai matyti, kad siekiama sukurti įvaizdį, kad po Nepriklausomybės atgavimo sąžiningų ir nepriklausomų teismų taip ir neatsirado. Tokiu būdu menkinama ne tik teismų sistemos, bet ir pačios valstybės reputacija.

Teismų sistema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra viena iš trijų valstybės valdžių, kurių galias riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Visos trys valdžios glaudžiai sąveikauja, taip iki minimumo sumažinant grėsmes demokratinei valstybių santvarkai. Kai viena iš valdžių yra nuolat menkinama, kyla grėsmė, kad valdžių pusiausvyra bus pažeista. Kam reikalinga silpna, suskaldyta teismų sistema? Tikrai ne Lietuvos visuomenei.

Kiekvienas žmogus suvokia, kad teismų sistemoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybės gyvenimo srityje, yra problemų. Kai kurios jos tikros ir gilios, o kai kurios, pasitelkiant viešas manipuliacijas, dirbtinai sukuriamos. Kas galėtų paneigti, kad jos kuriamos siekiant politinių dividendų arba norint nukreipti dėmesį nuo realiai šiuo sunkmečiu iškilusių ir reikalingų nedelsiant spręsti problemų.

Teismų sistema kiek galėdama stengiasi spręsti savo problemas ir naudojasi teisės aktų jai teikiamomis galimybėmis gerinti savo pačios veiklą. Visos valstybės valdžios turi valdingų įstatymais suteiktų įgaliojimų priskirtoms funkcijoms įgyvendinti, ir tai nėra privilegija; tai – normalus procesas vardan jau minėto valdžių padalijimo principo ir valdžių pusiausvyros išlaikymo.

Teismai niekada neneigė turį problemų kvalifikacijos kėlimo, viešumo, priimamų sprendimų aiškumo srityse, atvirai apie tai kalba ir nepretenduoja į teisuolio titulą. Teismai taip pat turi poreikių ir teisės aktų nustatytose ribose, vadovaudamiesi tarptautiniais standartais kartu su kitomis dviem valstybės valdžiomis siekia juos tenkinti. Tačiau nesutarimai tarp kitų valdžių aiškinant Konstitucijos nuostatas neturėtų paveikti eilinių teisėjų veiklos bei požiūrio į juos ir teismų sistemą apskritai.

Tad kviečiame visus kolegas teisėjus susitelkti, susikaupti ir šį ne tik ekonominiu, bet ir psichologiniu aspektais sunkų etapą elgtis santūriai, savikritiškai ir objektyviai save vertinti, o svarbiausia – kruopščiai dirbti vykdant pagrindinę Konstitucijos numatytą pareigą – teisingumą. Ramiai ir oriai reaguokite į nemotyvuotus bandymus sumenkinti ir kartu nepamirškite atsižvelgti į konstruktyvią kritiką, neslėpti ir taisyti savo klaidas bei nepriekaištinga veikla užkirsti kelią manipuliacijoms ir sąmokslo teorijoms.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija kategoriškai atmeta pasvarstymus „teisėjų partijų” ir „teisėjų klanų” klausimais ir toliau aktyviai gins teisėjų teises, garbę ir orumą, rūpinsis socialinėmis garantijomis bei protestuos prieš nepagrįstus pasisakymus viešojoje erdvėje. Teisėjai kviečia visuomenę skirti pagrįstą kritiką nuo šmeižto, užgauliojimų ir atvirai demonstruojamos nepagarbos teismui.

Raginame ir žiniasklaidos atstovus prisiminti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą bei juo vadovautis kasdienėje savo veikloje, dorai ir sąžiningai atliekant vadinamosios ketvirtosios valdžios funkciją.

Prisipažinsiu, esu vienas iš tų, kuris teisėjų sąžiningumu pasitiki labiau nei kai kurių iš jų kompetencija. Nesutinku su daugybe viešai reiškiamų apibendrintų kaltinimų teisėjams korupcija ar kitais nusikaltimais. Nusikaltimai turi konkrečius asmenis, o ne abstrakciją.

Tačiau kai skaičiau šį ir dar keletą laiškų visuomenei, kur teisėjai atvirai sako, „skatiname visus Lietuvos gyventojus, politikus ir žiniasklaidą atsakingiau reikšti savo nuomones ir ieškoti civilizuotų, nesmurtinių ir teisinių kelių problemoms spręsti”, aiškiai suprantu, jog šią sistemą pažeidžiama darome mes patys.