Anatolijus Guliajevas
Šiandien telefonu kalbėjau su ilgamečiu kolega, Baltarusijos žurnalistų asociacijos Etikos komisijos pirmininku Anatoilijumi Guliajevu. Kalbėjome apie jo komentarą „Laisvės paradoksai” asmeniniame bloge apie žurnalistų etiką, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos aktualijas (pvz., priskirti TV3 neetiškų medijų grupei, „Respublikos leidinių grupės” bei Valdo Vasiliausko reakciją į šį sprendimą).
Kadangi ne visi šiais laikais moka rusų kalbą, todėl siūlau paskaityti bent trumpą Anatolijaus komentare pateiktą apibendrinimą:
„Visiškai nesuprantu, kas čia teisus, o kas ne. Ir tai ne mano reikalas – Lietuvoje yra kam spręsti šiuos klausimus. Ir jie išsispręs. Svarbiausia, man atrodo, kad laisvoje šalyje žurnalistų etikos klausimai svarstomi valstybinių mąstu. Ir tai daro ne kažkieno nurodymus gavę valdininkai, pvz., Baltarusjos valstybinės žiniasklaidos priemonės po praėjusiųjų rinkimų valstybės perversmu apkaltino žmones, dėl kurių net teismo procesai dar nesibaigė.
Tačiau žurnalistų etikos klausimai svarstomi valstybiniu mąstu! Pajuskite skirtumą!”
jei rašyčiau atsakymą Anatolijaus stiliumi Lietuvos žurnalsitų bendruomenei, turėčiau savo išvadas dėstyti maždaug taip:
„Lietuvoje mes turime nuostabią žurnalistų ir leidėjų savitvarkos sistemą. Nesu politologas ir negaliu tiksliai vertinti situacijos kaimyninėje Baltarusijoje. Bet jei ten dar tik galvojama, kaip kovoti žurnalistams su valdžios spaudimu ir efektyviai tvarkytis patiems, tai Lietuvoje demokratiškai sukurta žiniasklaidos savitvarkos sistema veikia taip efektyviai, kad mums labai pavydi kaimynystėje gyvenantys kolegos.
Žinoma, mes turime naują iššūkį – dalis žiniasklaidos priemonių taip pasiilgo valdžios malonių ir norėtų turėti politinį „stogą”, kad galėtų kaip kokioje Baltarusijoje be jokios atsakomybės trypti likimus tų, kurie jiems nepatinka ir liauspinti tuos, kurie suteikia „stogą” ir yra jų „chebroje”.
Gaila, kad tokia neetiška žiniasklaida kompromituoja ne tik save, bet ir visą Lietuvoje sukurtą demokratijos ir pliuralizmo situaciją. Bet džiugina tai, jog demokratija pažengė taip toli, kad valdžiai pakanka proto nesikišti į žiniasklaidos savitvarkos sistemą ir jos veiklą. O mes išsiaiškinsime patys.”