Ar Prezidentūra susitvarko su teismų vadovų skyrimu? Manau, kad nelabai

Dainius Sinkevičius naujienų portale Delfi šiandien rašo apie tai, kad apygardų administraciniai teismai liko be vadovų. Perskaitęs apie situaciją galėčiau pasakyti tik tiek – už tokį teismų administravimą kam nors reikėtų labai rimtai „beržinės košės” (netikros – D.R.) įkrėsti.

Turiu daugelį argumentų šiai minčiai pagrįsti. Štai tik keli faktai iš straipsnio:

1. Penki šalyje esantys apygardų administraciniai teismai liko be vadovų, nes pasibaigus penkerių metų kadencijai pirmininkai tapo eiliniais teisėjais. Prezidentūra, paskelbusi naujų teismų vadovų atranką, nepaskiria naujų, nes neva turi per mažai kandidatūrų. Įdomi situacija – seni vadovai nuimti, naujų nėra, o perspektyva – neaiški. Ir nieko…

2. Tikimasi, kad administracinių teismų vadovai bus paskirti dar šiais metais. Įdomu, kaip atrodo teismų sistema, kurioje nėra nė vieno vadovo mėnesių mėnesiais? O jei taip elgtumėmės su kitomis valdžios grandimis?

3. Prezidentūra yra paskelbusi atranką ir į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininko pareigas, tačiau „kažkodėl” vietos niekas nepanoro užimti. Atranka buvo paskelbta iš naujo. O situacijos kvailumas yra toks, kad Teisingumo ministerija užregistravo projektą dėl sostinės apylinkių teismų sujungimo, o kadangi per pusantrų metų teismai taip ir nebuvo sujungti ir iki šiol nėra aišku, kada tai apskritai įvyks, nuspręsta vėl skelbti konkursus pavaduotojų pareigoms užimti. Todėl ir arkliui turėtų būti aišku, kad teisėjai nenorės dalyvauti konkursuose į tokias pareigas, kurios gali jau artimiausiu metu išnykti. Bet briedo „konkursai” tęsiami toliau.

Todėl viešai galiu kelti tik tokį klausimą – koks Prezidentūros vaidmuo taip „tvarkantis” teismų sistemoje? Ar toks „tvarkymasis” yra (ne)sąmonmingas teismų sistemos veiklos paralyžiavimas? Kaip teismams efektyviai tvarkytis ir organizuoti darbą, kai nėra vadovų? Kas ir ar priisims atsakomybę už sukeltą chaosą teismų valdyme ir neefektyvų vadovų parinkimą?

Klausimai gali būti ir retoriniai…

Juolab, kad perskaitęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbą Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) Generalinės asamblėjos suvažiavime, suvokiau tik viena – už teismų veiklą visa atsakomybė užkraunama tik patiems teismams:

„Teisinės sistemos pokyčius sąlygoja ekonominiai bei politiniai veiksniai, visuomenės lūkesčiai. Aukštų teisingumo vykdymo standartų užtikrinimas bei veiksmingos teisinės sistemos funkcionavimas aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Europos teismų patirtis, kaip geriau organizuoti savo veiklą, įveikiant padidėjusį bylų skaičių, būtina išanalizuoti, apibendrinti ir padaryti naudingas išvadas ateičiai. Kad tai nelemtų nepateisinamai ilgo bylų nagrinėjimo ir užtrunkančio teisingumo. Kad teisingumo vykdymo kokybė nenukentėtų.

Tačiau tam nepakanka vien geranoriškų kiekvieno iš Jūsų, gerbiami Teisėjai, pastangų.

Turime siekti, kad teisėjų ryžtą tarnauti žmogui ir visuomenės interesui aktyviai remtų kiekvienas europietis. Tai bus įmanoma tada, kai Europos visuomenės iš teismų galės tikėtis ne tik aklo įstatymo raidės vykdymo, bet ir teisingumo. Būtinos įstatymų pataisos, kurios supaprastintų teisminį procesą. Būtinas teismų sistemos aiškumas, informacijos apie teismus prienamumas.”

Tai kaip ten su tais „teisinės sistemos pokyčius sąlygoja ekonominiai bei politiniai veiksniai”? O jei pingų ir tinkamos politikos nėra?