Ž. Pečiulis: visuomeninio transliuotojo idėja išgyvena krizę visoje Europoje. Sutinku

pagal | 2011/09/23

Kas laukia visuomenininio transliuotojo ateityje?

Ateitieslrt.lt skelbia Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus, profesoriaus Žyginto Pečiulio mintis apie visuomeninį transliuotoją ir apie tai, kad jo idėja išgyvena krizę visoje Europoje.

Negaliu nepritarti profesoriui ir buvusiam mano dėstytojui. Šiuo metu esu Moldovoje, Kišiniove. Čia vyksta ESBO ir kitų organizacijų rengiama konferencija, skirta Moldovos radijo ir televizijos kompanijos persitvarkymui į tikrą visuomeninį transliuotoją. Jau vakar neformaliai kalbėjomės su kolegomis iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių apie šią temą. Ieškome būdų, kurie galėtų padėti kolegoms ne tik pasinaudoti geriausia patirtimi, bet išvengti galimų problemų. Netrukus teks man dalintis Lietuvos radijo ir televizijos veiklos patirtimi. Tačiau iki mano prezentacijos dar kartą atidžiai perskaičiau Ž. Pečiulio komentarus ir kertiniu aspektu visgi laikau tai, jog visuomeninio transliuotojo idėja patiria krizę visoje Europoje:

„Gerai, kad LRT yra politiškai nepriklausomas, netgi opoziciškas valdančiajai daugumai, kas yra visiškai normalu, tačiau politikai yra viską padarę diskredituodami nacionalinį transliuotoją. Visų pirma jie seniai galėjo įvesti abonentinį mokestį – buvo tam proga, kai paskutinį kartą buvo didinami mokesčiai. Tas abonentinis mokestis būtų buvę 5-10 litų… O jie aiškino “Ne, negalima įvesti…“

Pinigai visuomeniniam transliuotojui abai reikalingi. Tačiau apie juos dažniausiai kalba tie, kas turi kurti programas. O tai vyksta todėl, kad tie, kas turi rūpintis pinigais, pernelyg dažnai vertina ir „kuria“ idealias laidas ir programas.

Todėl man įdomu tik viena – ar pavyks tą krizę įveikti bendrai, ar kiekviena šalis turės pati ieškoti vaistų nuo šios ligos?

6 komentarai

  1. Dainius RadzeviciusDainius Radzevicius

    simai, dirbti reikia. Ratas nėra uždaras. Viltys žminų ir lūkesčiai nerealūs. Todėl dirbti reikia, o ne vien į es žiurėti.

    Atsakyti
  2. AvatarSimas

    Žinoma, kad moku ir nepykstu. Taip ir turi būti.

    Bet Lietuva, mano manymu, durnių laivas, kuris greit nuskęs, su visa purvasklaida priešakyje, taip ir nesulaukus panašaus mokesčio… Bet, kaip sako Valinskas, linksmai skęs…

    Matote, Dainiau, Danijoje gaunu atitinkamą atlyginimą ir toks mokestis iš tiesų, dirbančiai šeimai, yra menkniekis… Bet Lietuvoje, gaunant minimalią algą, net keli litai yra aukso vertės… Problemas reikia spręsti sistemiškai, nes jos jau tiek susijusios, kad jau patekome į uždarą ratą iš kurio ištrūkti vargu ar jau įmanoma…

    Atsakyti
  3. AvatarSimas

    Kaip tik šiandien gavau sąskaitą. Abonentinį televizijos mokestį… Toje sąskaitoje для осбенно тупых labai gražiai paaiškinta kas ir kodėl turi mokėti tą mokestį. Visi, kas turi radiją, bet kurią televiziją ar radijo prieigą, interneto prieigą (į tai įskaičiuojamas ir mobilus internetas) moka tą mokestį. Nei daug, nei mažai – 1195 Danijos kronų per metus…

    Atsakyti
  4. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Jonai, tas moketsis tik simbolizuoja politinį neįgalumą arba nenorą. Pats žinau, ka galima labai lengvai nustayti, kad iš biudžeto turi būti duodama pagal kokią nors formulę – surenkamo PVM elektros suvartojimo ir dar koks nors kriterijus, kuris p[adėtų automatiškai paskaičiuoti, o ne politikams prętsi kas meetus vėl iš naujo – duosiu/neduosiu.

    Atsakyti
  5. AvatarJonas

    Dainiau, niekam nesuprantu, kam reikalingas 5-10 Lt. abonentinis mokestis? Čia per mėnesį? Skaičiuokim: LRT dabar gauna apie 50 mln. Lt per metus. Skaičiuokime – turime ~2 500 000 suaugusių gyventojų, 12 mėnesių. Tam, kad surinktume reikiamą sumą, kiekvienas suaugęs Lietuvos gyvenotjas turėtų sumokėti apie 1,6 Lt per mėnesį. Čia už visus 7 LRT kanalus (TV, radijo ir interneto). Dabartinėmis sąlygomis LRT puikiai funkcionuoti reiktų apie 80 mln. Lt. Tai – 2,6 Lt per mėnesį. Tik tiek.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *