Kodėl Seime parūpo "naujai sureguliuoti" televizijų ir radijo rinką?

www.rtk.lt

Tyliai ir beveik ramiai Seimo Valdyba pritarė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko (darbo grupės vadovo) informacijai apie darbo grupės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams peržiūrėti atliktą darbą. Žmonių kalba tai reiškia, kad bus imamsi „sutvarkyti” Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą. Ką tai reiškia?

Seimo Valdyba pasiūlė parengtą Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą teikti Seimui.

Kodėl Seime norima braukti žodį "nepriklausoma"?

Bandau skaityti, kas čia tokio „nudirbta”. ir skaityti noriu labai atidžiai. Nes jei jau keičiama tokia jautri sritis kaip visuomenės informavimas ir jo reguliavimas, tai paprastai demokratinėje visuomenėje tai nedaroma „tyliai” ir vien valdžios rankomis.

Dar daugiau, turiu rimtą pagrindą įtarti, kad tokie „tobulinimai” kelia labai rimtų įtarimų, ar jie iš tiesų ką nors gali patobulinti.

Štai citata iš 2007 metais išleisto leidinio ,,IRIS: The European Audiovisual Observatory”:

,,Jei transliuotojai turi būti licencijuojami ir eteris stebimas visuomenės interesais, tai svarbu, kad tai daranti reguliuojanti institucija būtų nepriklausoma nuo valstybės ir suformuota taip, kad tarnautų visuomenės interesams. Mūsų studija rodo, kad tokia institucija post-sovietinėje erdvėje, kuri labiausiai atitinka šiuos kriterijus, yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija“.

Vau. Lietuva iki šiol rodoma kaip pavyzdinė šalis ir jos sukurta elektroninės žiniasklaidos reguliavimo sistema iš esmės yra pavyzdinė, o mūsų dalis seimūnų „kažkodėl” užsimano viską keisti. Kodėl?

Pirmas labai aiškus NAUJAS dalykas, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri suteikia licencijas tranliuotojams, kuri baudžia už netinkamo turinio transliavimą televizijoje ir radijuje (pvz., paslėpta reklama), tampa iš esmės ne nepriklausoma ir visuomenei dirbanti o tiesiogiai tik Seimui pavaldžia įstaiga:

„Komisija – Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.”

Ach jau tie politikai. Jiems vis labiau norisi daugiau galių kontroliuoti ir vadovauti. Ypač artėjant rinkimams.

Aiškinama, kad įstatymo pataisomis „numatoma tikslinti komisijos darbo principus, patobulinti finansinės atskaitomybės modelį”. Žiūriu, kas gi tikslinama ir tobulinama:

„Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos administracijos direktorius. Jo teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.”

Dabar jau aišku – pinigus tvarkys žmogus, kurio veiklą „sutvarkys” Seimas, t.y. politikai. Aišku…

Kas dar NAUJO?

Radau!!! Atrodo, kad net esminę „reformą”!!! Taigi, seimūnų pageidavimu, bus iš naujo ir visai kitaip formuojama esminius sprendimus dėl televizijos ir radijo rinkos priimanti komisija. Tai reiškia, kad kažkas „naujas” galės patekti į komisiją ir galbūt balsuoti kaip nors kitaip, nei buvo iki šiol. Taigi, žiūrime, ką turime:

„Komisiją sudaro 9 nariai: po vieną narį deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru teikimu, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru teikimu, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija bendru teikimu, tris narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir nemažesnę nei 3 metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veikloje.”

Pirmas, ir man labai ryškus pasikeitimas, kad nuo žiniasklaidos reikalų vis labiau bandoma nušalinti kūrybinių organizacijų, taip žurnalistų atstovus. Pvz., jei iki šiol į šią komisiją Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga deleguodavo po vieną atstovą (beje, dėl jų veiklos niekada nesulaukta jokio nusiskundimo), tai dabar abi organizacijos bendru sutarimu galės deleguoti tik vieną atstovą. Vos tris atstovus galės deleguoti įvairių kūrybinių profesijų žmones vienijančios organizacijos. Iki šiol po vieną atstovą deleguodavo rašytojai, teatralai, kompozitoriai, kinematografininkai, dalininkai. Žodžiu, A. Valinsko darbo grupės siūlymu, kūrybinės bendruomenės stumiamos į visuomeninio gyvenimo paraštes. Kodėl?

Nes ateina kiti. NAUJI. Iš verslo.

Jei žurnalistų ir nemažai kitų kūrybinių sektorių atstovai yra ne tokie reikalingi, tai dabar juos bandoma pakeisti „geresniais”. Pvz., Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir Regioninių televizijų asociacijos bendras atstovas.

Žodžiu, tokios teisėkūros sistema labai įdomi – Seimas leidžia pačioms televizijoms sau išdavinėti licencijas, reguliuoti rinką, bausti už pažeidimus ir pan. O kaip bus, jei šiandien vienai iš minimų asociacijų vadovauja žmogus, kurio vadovaujamas televizijos kanalas TV3 yra pripažintas nuolat etiką pažeidžiančiu? Ir šis kanalas iš esmės viešai atsiribojo nuo veikiančios savireguliacijos? Tai jie irgi deleguos „pagerintą” atstovą? Panašu, kad taip ir numatyta. Panašiai būtų, jei Lukiškių kaliniai deleguotų savo atstovus į Prezidento vadovaujamą malonės komisiją, kuri suteikia atleidimą nuo bausmės. Linksma būtų.

O man nelinksma, nes Seimo sukurta darbo grupė, kuri teikia „patobulinimus”, veidmainiškai rašo ir apie vadinamą naujai kuriamą komisijos narių nešališkumą:

„Taip pat trūkumų yra Komisijos formavime, kadangi nariams nėra taikomi nei kvalifikacijos, nei išsilavinimo reikalavimai, nepakankamai užtikrinamas narių nešališkumas. Šiuo metu Komisijos veikloje stinga viešumo ir atvirumo, kadangi Komisija priiminėja sprendimus pasitarimuose, apie kuriuos nėra informuojama visuomenė, nėra viešinami nei pasitarimų, nei posėdžių protokolai ar stenogramos.”

Tai jei to trūksta, tai tegul tai ir keičia. Galima prirašyti talmudus įstatymo projektų, kaip bus viešinama komisijos veikla. Jei to reikia. Gal net galima paskirti kokį milijoną ir užsakyti televizijos ar radijo laidas? Juk Lietuvos politikai moka „užsakinėti” viešumą.

Ne mažiau įdomu, kad šioje komisijoje savo bendrą atstovą turės Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija. Šiuo atveju situacija įdomi tuo, kad Komisijos veikla finansuojama pajamomis, gautomis nuo televizijos ir radijo rinkos reklamos pinigų. Minėtos organizacijos nemažą dalį pajamų taip pat tieisogiai gauna iš televizijos ir radijo stočių. Tai kaip čia bus su tuo reguliavimu ir narių nešališkumu? Ar galės balsuoti tokie atstovai kaip nors nenaudingai televizijos ir radijo stotims, net jei ir bus to vertos? Juk tuomet gali nukentėti šių organizacijų budžetai. Ojojoi kaip supainiojami žmonės su visokiais interesais. Ir tai siūloma Seime?

Ir visai jau atidžiai skaitydamas naujus pakeitimus, labai nuodugniai bandžiau surasti patį svarbiusią ir vieną vienintelį dalyką – kas iš to bus geriau visuomenei? Kol kas matau „geriau” tik interesų grupėms. Bet juk tai ne viešas inetersas.