Kažkaip ramiai ir tyliai praslenka etikos sargų vertinimai dėl to, kad negerai yra, jog žurnalistas ar redaktorius savo tiesioginį darbą derina ir su papildomomis pareigomis politikoje ar kokioje valdžios įstaigoje. Šį kartą vėl paminėsiu Švenčionių atvejį, apie kurį pakankamai išsamiai rašiau dar 2009 metų birželį komentare apie šiame rajone žaidžiamą demokratiją.
Štai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gavo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narių skundą dėl publikacijų laikraštyje „Švenčionių kraštas”. Tai buvo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos persiųstas skundas.
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai R. Klipčius, K. Trapikas, K. Savickas, bendruomenės atstovė R.Mikštaitė-Čičiurkienė prašė etikos sargų įvertinti laikraščio „Švenčionių kraštas” redaktorės Irenos Pauliukevičienės publikacijas:
1. „Kiek asmenų Švenčionėliuose vaikšto į parduotuvę su beisbolo ar golfo lazdomis?” (2012-01-21),
2. „Dėl santykių aiškinimosi lazdomis – sujudimas visoje šalyje” (2012-01-28),
3. „Teisininkų nuomone, LOT pažyma vadinamas raštas – klastotė” (2012-02-04),
4. „Darbo partijos turas per Lietuvą prasidėjo nuo Švenčionių” (2012-02-11),
5. „Kurti ekonimiką turi specialistai” (2012-02-18).
Skunde buvo teigiama, kad laikraščio redaktorė I. Pauliukevičienė dirba ir Švenčionių rajono savivaldybėje vyriausiaja specialiste ir betarpiškai bendrauja su meru V. Vigeliu. Todėl, skundo autorių nuomone, ji, kaip žurnalistė, yra neobjektyvi ir šališka opozicijos atžvilgiu, publikacijose pateikiama melaginga informacija apie opozicijoje esančias partijas ir jų lyderius.
Atsižvelgdama į visas minėtas aplinkybes ir įvertinusi etikos normas komisija gegužės 14 dieną nusprendė, kad laikraščio „Švenčionių kraštas” redaktorė I. Pauliukevičienė dirbdama ir Švenčionių rajono savivaldybėje pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas.
Todėl man kyla tik vienas klausimas – kiek dar metų įstatymo nuostatas ir profesinę etiką pažeidinės redaktorė/tarnautoja? Kiek metų tai toleruos rajono valdžia?
P.S. Šio teksto autorius iki 2006 metųpabaigos taip pat yra dirbęs valstybės tarnyboje. Tačiau po išrinkimo LŽS pirmininku etatiniam darbui paliko valstybės taranautojo pareigas.