Šiandien Teisingumo ministerijoje rengiama trumpa, tikiuosi diskusijai „iš esmės” skirta, konferencija „Komunikacija teismo procese ir ikiteisminio tyrimo metu. Kur riba tarp visuomenės intereso žinoti ir asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą?“
Teisingumo ministerijos iniciatyva labai gera. Ypač dėl to, kad keliamas aktualus klausimas ir aktualiu metu. Daug vilčių į produktyvią diskuisją teikia ir vienas profesionaliausių moderatorių Lietuvoje – kolega Rytis juozapavičius. Tikiuosi, kad trumpi teisininkų ir mano su kolega Jauniumi Matoniu (LNK) pasisakymai padės ieškoti naujų, kitokių sprendimų. Kitokių, turiu omenyje teismus ir teisėjus, prokurorus.
Dar renginyje kalbės prof. dr. Raimundas Jurka (Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas), Gintaras Jasaitis (Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras). Labai įdomus turėtų būti pranešimas apie teismų sprendimų komunikavimo praktiką ir iššūkius, kuriuos pristatys patsLietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Apie atvirumas, kaip įrankį kuriant pasitikėjimą teismais ir teisėsaugos institucijomis kalbės dDr. Petras Ragauskas – Teisės instituto Leidybos ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis redaktorius – vyresnysis mokslo darbuotojas.
Na o Jaunius Matonis, jaučiu, bus labai konkretus – jis pasidalins įžvalgomis, kaip kalbėti, kad visuomenė suprastų.
Manau, kad Jauniaus pasisakymo iššūkiai dar didesni nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ypač turint omenyje mūsų visuomenės skirtingas grupes ir jų fragmentaciją. Ką jau kalbėti apie amžiaus, išsilavinimo, interesų ir net kalbinius niuansus. Bet jaučiu, kad bus įdomu pasiklausyti 🙂
kalbėjo ir kėlė klausimus. Ribas nustato įsttaymai. Tačiau konkrečios istorijos turi ir konkrečių bėdų. Štai situacija, kai teisiamss žmogus, kuris toje pat istrorijoje buvo ir nukentėjęs. Tarkime prostitutė. Tad čia dar yra neatsakytų klausimų. Tas pats su ta pedofilijos istroija. Ir labai iaškiia matosi, kad dalis teisinių įstaigų yra labiau pasimetę nei visuomenė.
Dainiau, viskas tai labai gerai, bet mane domina labai konkreti vieta- riba tarp viešumo intereso ir asmeninio gyvenimo intereso..Kaip supratau, tai niekas konkrečiai ties šia vieta detaliau nesustojo.
erty, buvo labai įdomūs pranešimai. Tikrai. trumpi, aiškūs. gaila, kad diskuijai liko vos 15 minučių ir to buvo akivaizdžiai per maža. Tačiau vienas pagridninių akcentų, kuris kartojosi keliuose pasisakymuose, tai pažangi praktika arba geri pavyzdžiai. Tai šiuo atveju tokiu revoliuciniu teimsų viešumo atveju buvo teigiamai įvertintas Vilniaus mietso apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino aktyvus viusomenės informavimas apie vadinamąją rezonansinę pedofilijos byla facebook tinkle. teisėjas turi ir asmeninį dienoraštį internete. Mano išsakyta nuomonė buvo dar aiškesnė – tokiom permainom sistema gali pribręsti tik tada, kai tokio itpo teisėjai bus bent Aukščiausiajame teisme o gal net konstituciniame. Beje, nemažai dėmeiso skirta ir ikitesminiam tyrimui. Tačiau mano tema buvo skirta teisėsaugos ir žurnalistų bendradarbiavimui. Pasakiau, kad bendro drabo nebus ir gal net negali būti, nes tikslai skirtingi. tačiau galimi nedideli bendradarbiabvimai technologiniuose sprendimuose, t.y. skatinnat didensį teismų veiklos viešumą, jei teisėmai padarys informaciją prieinamesne, žurnalistai apie tai tikrai daugiau kalbės. Gal taip bus pasiekti ir kokie kiti tikslai. Pvz., žmonių teisinis švietimas.
Dainiau, kaip konferencija? Kokia buvo prieita nuomonė dėl viešumo ribų teisminio ar ikiteisminio proceso metu asmeninio gyvenimo dalyje? Jei galima trumpai, dėkui.
Dainius labai taikliai pastebėjo, kad vietoj realių darbų, kai kurie politikai mieliau renkasi megafonus.
Būtent jie ir yra didelė bėda.
O jeigu politikas dar pradeda malti liežuviu apie tai kiek jis gero padarė, tai ko jis nori?
manęs orgi nestebina serialai. labiau stebina konkretūs žmonės, iš kurių norisi ir tikėjausi kitokio elgesio.
Dainiau, kuomet trūksta sąžinės, padorumo ir garbės, tai visokie serialai galimi. Aš tai žinau, kad žmonės yra geri, tačiau yra ir blogų, todėl ir nestebina tokie serialai.
qwerty, todėl man vis dar sunkiai suvokiamas pedofilijo skandalo serialas. Lygiai taip pat sunkiai suvokiamas politikų noras spekuliuoti viešumoje žmonių tragefijom. Nes žmonėms reikia ne kalbų, o veiksmų. Bet man atrodo, kad kalbėjimas ir įtikinėjimas žodžiais ima vis labiau išstumti realius darbas ir dauguma žmonių savo veiklą keičia pseudo žurnalistika ar viešryšiais.
Dainiau, proceso (tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio) viešumas turi savo ribas. Tai vienas fundamentaliausių baudžiamojo proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijoje, EŽTK ir kituose aktuose. Tačiau tam tikrais atvejais jis yra deklaratyvus. Tarkime labai yra aiški riba tarp visuomenės intereso žinoti ir valstybinės paslapties,tarnybos paslapties, ar komercinės bei profesinės paslaptis-proceso viešumas baigiasi ten kur prasideda tarkime valstybės ar komercinė paslatis. Su asmens teise į privataus gyvenimo apsaugą kiek sudėtingiau. Sąvoka „kad nebūtų pernelyg įsibrauta į asmeninį žmogaus gyvenimą” yra neaiški, vertinamoji,ir tas ribas kiekvienas suvokia pagal savo kultūros, išsilavinimo ir kitokį suvokimo lygį.