Žurnalistikos vertintojai dažnai kalba apie etikos standartus. Jų teoriniai aspektai neretai atrodo beveik aiškūs. Kiekvienam savaip.
Tačiau realiame gyvenime, ypač šiuolaikinėse žiniasklaidos priemonėse, neretai turime kalbėti ne tik apie turinį, bet ir apie formą, kuria buvo paskleista informacija. Ir forma čia yra ne vien žanro dalykai, vaizdinės priemonės, bet net maketas laikraštyje, televizijos laidų anonsai ar informacijos „intensyvus” užpildymas interneto portale.
Todėl man visiškai suprantama, kokie iššūkiai laukia kiekvieno redaktoriaus. Deja, bet šiandienėje skubančioje žiniasklaidoje turiniui (jo kiekiui) skiriama daugiau dėmesio nei jo pateikimo formai. Tada gali kilti ir auditorijai klausimas, ko siekiama konkrečios informacijos sklaida. Štai vienas mano pasirinktas jau nelabai aktualios temos pavyzdys, kuris galėtų tikti platesnei diskusijai.
Atgalinis pranešimas: Diskusija: kaip redaktoriams nubrėžti ribą tarp informavimo ir visuotinės isterijos? | ww.lt - keletas įdomių blogų pasiskaitymui
ne visai, būtent turiniui 🙂 Jo turi būti kiekis kuo didesnis. Forma – vėliau. Jei gavai, tai dedi bet kaip.
Nors gal ir klystu, gal būtent apie turinį tu čia, kaip suprantu iš skreenshot`o
„…kaip šiandienėje skubančioje žiniasklaidoje turiniui skiriama daugiau dėmesio nei jo pateikimo formai.”.
Dainiau, gal norėjai pasakyti:kaip šiandienėje skubančioje žiniasklaidoje turiniui skiriama mažiau dėmesio nei jo pateikimo formai?