Kasmet Antano Macijausko premija skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai. Iki birželio 25 dienos dar galima siūlyti kandidatus, kurie dėl savo 2012 metų veiklos rezultatų gali tapti pretendentais.
Pagal konkurso nuostatus A. Macijausko premija žurnalistui gali būti skiriama tik vieną kartą gyvenime.
Antano Macijausko premijos laureatui skiriamas piniginis 2000 litų prizas, A. Macijausko medalis, premijos laureato diplomas ir monografija apie A. Macijauską.
Premija kasmet įteikiama iškilmingame renginyje, Biržų miesto šventėje. Ją įteikia Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas ir Biržų rajono meras.
Konkursui galima siūlyti straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas parba iniciatyvas Lietuvos žurnalistų sąjungai (Jogailos g. 11, Vilnius, el. paštas: info@lzs.lt).Vertinimo komisijai pateikiami ne daugiau kaip trys darbai arba iniciatyvos, paskelbti periodikoje, transliuotos televizijos ar radijo laidos ar išleistos atskiros knygos. Darbai privalo būti pateikti ir elektronine versija (skaitmeniniu formatu: mpeg, mp3, pdf arba word).
Antano Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo kasmetinę premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė.
Premija teikiama nuo 2008 metų ir ja jau apdovanoti Indrė Makaraitytė (2008), Vitalija Morkūnienė (2009), Juozas Šalkauskas (2010), projekto www.zurnalistika-kitaip.lt kūrėjai (2011), Daiva Grikšienė (2012).
Tavo tikslas bus pasiektas, jeigu mane pravirkdysi? -Tuomet tikrai neverksiu, geriau prisikabinsiu prie Betingio.
Regina, gali ir paverkti kaip dažnai būna. Fiziologiškai labai naudinga, nes suminkštėja nuo teisybės, tiesos ieškojimo ir t.t. sukaulėjęs organizmas. Pavyzdžiui, atgaila yra nepaprastai naudingas sveikatai dalykas. Vyrai galvoja, o moterims labiau būdinga ašaros. Todėl vyrai linkę labiau kartis, o moterys paverkė ir vėl gyvenimas nušvinta kitom spalvom. Didžiausia kvailystė tai yra būk vyras, neverk. Verkit, nebūkit durniais, tai naudinga sveikatai. 🙂
Ne ŠS, – tokių kaip tu dabar jau masė.
Regina, labai sureikšmini save.Todėl tau atrodo,kad Marius tik apie tave rašo.Atkreipk dėmesį” Tokių kaip tu dabar jau masė”.Ir ne tik tu aš ar qwerty,bet ir žurnalistai.Paskaitėme ką pamatė A.Užkalnis Palangoje,o prieš tai skaitėme su kuo A.Račas bendrauja ,tik su dundukais.Bet čia tik lašelis jūroje.O jūra didelė.
Dabar galvoju, ar jau įsižeist, ar dar ne.
Regina, Marius ir yra tavo proto riba, krantas kurio tu neturi jokių šansų nei ignoruoti, nei pastumti ir kol kas negali apeiti, kad galėtum toliau tekėti be kliūčių. Tokių kaip tu dabar jau masė. Bet aš jau rašiau, kad riba ir yra prašmatnus šansas. Kol kas tu Regina vis dar negali suvokti netgi to, kad čia pati su savo protu susitinki ir haliucinuoji, kad yra kažkoks Marius iš šalies, o ne tavo pačios proto sukurtas, kurio tu kažkokius ypatingus interesus palietei ir visos kitos haliucinacijos.
Mariau, apdėjai tu čia mane kilometriniu įrašu.
Aš – priėjusi ribą, agresyvi, emociškai skurdi, konfliktiška, amžinai nepatenkinta, ieškanti ko nepametus, parazitė ir veltėdė ant kitų sprando…pašlemėkė ir niekšė, kokių nesutiko net Užkalnis Palangoje.
Ką gi, tebūnie taip…Bet,…. bet tuomet kokius tavo Mokytojau interesus paliečiau? Ko tau ANKŠTU pasidarė (lietuviškai reikėtų sakyti ANKŠTA)?
Kodėl mečiau žaisti įprastais šachmatais? Todėl, kad juose tas pats turinys kaip ir meksikietiškuose serialuose.
Juk yra kam patinka, tai tegul žiūri.
Negi vaiką galime pavadinti durnu, kad jis animacinius filmukus žiūri? Ne! Jau ne kartą minėjau, kad yra proto vystymosi stadijos. Kiekvienoje stadijoje kiti interesai.
Bet yra ir užstrigimas kažkurioje iš stadijų.
Taip pat riba.
Priėjęs ribą protas trokšta save pratęsti.
Ar tai realu? Ne!
Pratęsti nerealu, bet priėjęs ribą protas siekia save išsaugoti!
Todėl žmogaus su priėjusiu ribą protu charakteris tampa GYNYBINIS.
Nuo NAUJO stiprios gynybinės reakcijos.
Toks žmogus siekia tik pratęsti save vakarykštį, jau užstrigusį ir nebesivystantį.
Kur tokiems dėtis?
Gerai jei juos priima į kokia nors politinę partiją, o jeigu ne?
Internetas atvėrė naują erdvę pratęsti savo nebesivystantį protą.
Todėl tokie laksto po internetinę erdvę, blogus su savo priėjusio ribą proto komentarais.
Jiems reikia pratęsti savo priėjusį ribą protą.
Komplimentas, pripažinimas, įvertinta replika, idėja, mintis jiems kaip gurkšnis gaivaus oro. Tai pratęsimas.
O jeigu nepripažino, neįvertino, nepriėmė, užbanino? Kaip tuomet jiems išsaugoti savo užstrigusį protą? Kova! Kovingumas yra viena esminių žmonių charakterio savybių, kurių protas priėjęs ribą.
Pavyzdžiui, Regina rašo, kad galėjo į Mariaus repliką atsakyti trims variantais… bet visa tų trijų variantų esmė viena ir ta pati – kovoti su tikslu išsaugoti savo priėjusį ribą protą ir pratęsti save vakarykščią.
Nuo naujo stipri gynybinė reakcija, nepramušama tvirtovė, visiška savęs izoliacija nuo naujo. Atsivėrimas tik komplimentams, pažymiui, pripažinimui ir savo priėjusio ribą proto variacijoms. Vieno ir to paties savo tūriniu, bet su daug serijų – kaip muilo operose.
Pagrindinis priėjusio ribą proto ginklas ir metodas yra NEIGIMAS.
Neigimu jis siekia išsaugoti ir pratęsti save. Iki begalybės!
Deja… Koks bebūtų egocentriškas upeliukas nori jis to ar ne – KRANTŲ jam neišvengti. Suprantama, kad daugeliui jau nėra su kuo apeiti išstatyto kranto… Pastumti arba pavyzdžiui pasiusti Reginai Marių ant trijų raidžių? Tai įprastinė priėjusio ribą ir siekiančio save pratęsti proto reakcija. Deja… Nuo savo proto niekas niekur nepabėgs! Bet agresyvumas, agresyvus neigimas, tai priėjusio ribą ir siekiančio save išsaugoti proto savybė. Deja, su agresyviu neigimu pratęsimo nebus, nebent tik į kokią nors ligą, problemas su sveikata, emocinį skurdumą, nepasitenkinimo jausmą gyvenimu, konfliktinius santykius su aplinkiniais, kančias. Bet ir priėjusio ribą proto ignoruoti, išmesti, išsioperuoti neįšeis. Štai ir gaunasi, kad priėjusio ribą proto matrica vis labiau susiveržia ir kasdien taps vis labiau ankštu. Vis mažiau bus vietų kur dar galima pratęsti savo ribinį protą. Kaip Regina sako ,,tolerancijos‘‘ vis mažiau jos atžvilgiu.
Todėl griovejai ir ieško šviesesnių vietų interneto platybėse, ar gyvenime kur dar jų pačių ne apšikta.
Parazitai ir veltėdžiai įsitaiso tokiems kaip pavyzdžiui Dainius Radzevičius realiai dirbantiems ant sprando. Žinoma, kūrėjai nejaučia tų veltėdžiajančių, parazituojančių svorio, mąsės. Kūrėjui ir parazitai, durniai ir veltėdžiai į gyvenimo naudą. Panašiai kaip vaikams vaikystėje ir griuvimai ir nukvakusios mokytojos į naudą. Jie vystosi nors kvėpuoja tuo pačiu priėjusiam ribą protui užterštu oru.
Arba esančiam atsivėrimo poliarizacijoje viskas į naudą, netgi aferistai ir visokie pašlemėkai, niekšai. Esantis atsivėrimo poliarizacijoje niekados jų ir nesutiks, jam nerealu sutikti viso to ką pavyzdžiui sutiko A. Užkalnis Palangoje…
Ir t.t.
Oho..oho..kaip mergaitė išsiliejo. Ant ko gi taip pyksti, Reginute ? 🙄 Ar kartais ne ant savęs pyksti? Nepyk, aš džiaugiuosi,kad nuo mano durnumo
tu protingėji. 😀 Šaunuolė. ❗
…norėtum 😆
O tai kaip tu mane identifikuotum? Kaip atskirtum ar aš, ar ŠS kvėpuoja tau į pakaušį? Tik realioj erdvėj žmogus gali būti joks, kai matai jo siluetą arba paliktas pėdas….Tuomet sako – žmogus praėjo. O virtualioje erdvėje, arba esi, arba tavęs nėra.
Grįžtant atgal,į tą tavo kandžią repliką aš galėjau atsikirsti bent trim variantais. Pirmas – labai piktai. Galėjau išleisti savo nuodingą geluonį ir cvaktelt tau, kad mažai nepasirodytų, o po to dar padaužyti indų ir trenkti durimis. Bet, kadangi pyktis yra silpnumo požymis, tai tokio dalyko vengiu. Kitas variantas, galėjau suraityti kažkaip filosofiškai, la-la-la, bla-bla-bla… Bet pasirinkau trečią, tavo pavadintą veidrodinį būdą. Paaiškinsiu kodėl.
Mane dar kartą nustebino Dainius: kaip jis sugeba , nepažemindamas kito, leisti oriai išeiti iš situacijos. Kitas pasakytų,- nu ir valink iš čia, seniai atsibodai, prisišnekėjai! Dink iš čia, laikas -pypt, pypt, pypt…Bet tik ne Dainius. Jis kažkaip moka subtiliai viską sudėliot. Aš esu labai skūpi pagyroms, bet Dainiumi, tikrai negaliu nesižavėti.
Ko nepasakyčiau Mariau apie tave. Pats mokai išminties kitus, bet žiauriai mėgsti pataikavimą…Kodėl ant ŠS niekad nepasakai, kad ji durna? Nors tai akivaizdu – tikras Užkalnio humoreskų personažas (paskaityk kad ir paskutinę repliką)….O nepasakai todėl, kad ji aklai seka tave, tavim žavisi, tave dievina…Tau reikia jos pagyrų kaip trąšos, kad toliau galėtum bujoti. Dėl to kantriai atsakinėji į jos kvailus klausimus. Bet aš pažiūrėčiau, kiek laiko judu dviese išdiskutuotumėt 🙂
Nors ŠS, tarp kitko, yra šito blogo puošmena ir be jos čia būtų liūdna….O aš niekada nebūčiau sužinojusi, kad esu protinga, nes vertinimus gali daryt tik palygindamas 😉
Regina, tu būtum jokia tik tuo atveju jeigu tylėtum, o dabar pati išreiški konkretų savo protą ir charakterį.
„…slidus kaip ungurys”,-taikliai 😆
Mariau, jau kažkuo spekuliuoji…Tu slidus kaip ungurys 😕 ….Tavo repliką pradžioj supratau kaip pritaikytą man, o toliau suki uodegą (subinę) su savo išvedžiojimais.
Tuomet ir aš esu jokia…Tai ko kabiniesi?
Beje, ar tu galėtum apibūdint „jokį ” žmogų?
Senais laikais,močiūtės pasakojo 🙂 ,kad bobos kaime susipliekusios žodžiais ir jiem nepadėjus,pakeldavo sijonus ir viena kitai,plikas subines rodydavo.Ar matydavo viena kitos subines, kai dvi viena į kitą atsuktos, nežinau.Nepaklausiau. 🙂
Regina, veidrodinė išmintis skirta savęs pažinimui ir formavimui, o durniui ji atsikirtinėjimo instrumentas.
Bet koks daiktas yra joks, priklauso kieno rankose jis atsiduria. Čia panašiai kaip anekdotuose apie čiukčią. Netgi valdžia yra jokia, priklauso kas valdo.
Mariau, bet jeigu durnius moka pasinaudoti veidrodine išmintimi, tai gal jis nėra visiškas durnius?
Beje, iš tavęs pirmo išgirdau tokį smagų terminą 😆
Yra toks posakis: durniui išmintingiausi mokymai kenksmingi. Pavyzdžiui, sužino durnius apie veidrodinę išmintį ir ką tuomet jam kas gali pasakyti? Tokiam durniui gali kas ką nori sakyti, jam krantai neegzistuoja ir jis nesiformuoja, o atsikirtinėja neigimu. O veidrodinė išmintis tampa tiesiog tobulu atsikirtinėjimo instrumentu durniaus rankose. Šta ir gaunasi, kad viena ir ta pati išmintis, bet vieną vysto, formuoja, o kitas kaip strutis galvą į smėlį ir še jums visados save pateisinanti mano – subinė.
Pavyzdžiui, parašo A. Užkalnis straipsniuką apie Palangą, o iš kur tie tūkstančiai neigiančių jį? Iš tos pačios subinės.
Dainiau,mes savo kalbomis tik žurnalistus bandome užvesti 🙂 O žurnalistai dirba savo darbą. 🙂
Dainiau, jeigu mes tau savo diskusijom padedam, tai niekada tavęs ir nepaliksim 😆 Aš išvis labai džiaugiuos, jeigu galiu kam nors gera padaryt.
O tave tik taip sau retkarčiais pagąsdinu, kad nors į savaitę kartą užsiregistruotum 😀
O Mariaus, tai neklausykit niekas, nes jis čia apie save parašė….Ir kaip jis beklijuotų, kaip besnargliuotų prie PROTO kojas, jos kaip dygo taip ir dygsta iš šiknos. Ir jokių kitokių šansų nėra, nors skambink visais varpais.
Marius priėjo ribą…Bet nieko, ir ŠS yra ribinė, – tai toks tokį geriausiai supranta.
Mariau, kaip ten vakar latviukam, gerai pakrušai protą?
ŠS, bet Jūs ęia ir kalbatės 🙂 Maniau, A. Macijausko asmenybė labiau diskusijom apie žurnalistiką užvęs 🙂
Mariau, va taip ir gaunasi, kad mūsų norai ir pasirinkimai mūsų dažnai netenkina ir vis ieškai kur geriau, bandai kirsti ribas, o jos vis naujos atsiranda ir tada jau… Kaip tu ir sakei 🙂
Regina, šis blogas yra joks, o tavo paskutinis pasisakymas, tai skambinimas varpais apie asmeninę ribą. Negali savęs čia pratęsti ir pabėgti nuo savęs taip pat. Tai ir yra riba – prašmatnus šansas!
Žinoma, yra kitų blogų, gali dar ten mėginti pratęsti save, bet kai sako lietuvių liaudies patarlė: sukis šen, sukis ten – vis subinė užpakalyje, ar taip suksies, ar taip suksies – vis šikna užpakaly (Lietuvių liaudies patarlė). Variacijų daug, bet vieno ir to paties proto. Priėjęs ribą protas išlenda kaip sena subinė, prie kurios naujų kojų nepriklijuosi.
Regina, jau ytra bent keli rimti pretendentai. Ačiū Jumi už užsuktą diskusiją – ji padėjo 🙂
Ko gero, Qwerty buvo teisus, – be manęs šitas blogas yra niekas…
Bet lygiai tas pats ir su manim – čia tik tuščia vieta.
Tema apie ką buvo? A, apie kažkokią premiją…O premijas, kaip visur ir visada, gauna tie, kurie turi jas gauti…Todėl sėkmės jiems, – rytoj dalybos.
Šėske, braškes marmalini žiemai, ar paskui Marių į Rygą nuvarei, kad tyli visa diena?
Šėske, jau grįžai? Neišsisukinėk tiktai – tave gi matė Kuldigoj per tiltą bėgant….Ir praeitą savaitę tave matė didysis rašytojas Užkalnis, Rietave Swedbanko bankomatą šturmuojančią…Bet ne apie tai.
Žinai, norėjau paklausti, kokia tavo buvo vestuvinė suknelė? O aš dabar įsisvajojau, kokios norėčiau 🙄
Labai norėčiau kaip tas morenginis pyragaitis…tokia pūsta, pūsta….lengvutė, lengvutė….Bet būtų kelių aukštų, – na, plaukčiau taip, kaip gulbė į tortą atsisėdus… O tu taip atrodei?
Bet spalvą tai aš pasirinkčiau beveik baltą, tik čiut, čiut ružavą…Sąžiningai…Ne tai, kaip kai kurios nuotakos – pragyvena poroj aštuonis metus, išlaižo medų, apsikrauna vaikais, o po to traukia su visu taboru prie altoriaus, dar balta suknele apsirėdžius 😯
Tai nors tuos vaikus namie užrakintų…
Svajoji? 😆 😆 jei taip būtų niekada čia nerašytum.Tiesiog gyventum tuo ir maivytis nereikėtų. 😀 O aš niekada nešvenčiau tos šventės.Beje man tokios masinės šventės neįdomios.Tai šventė kaip ir per prievartą.O šventė ir turi būti šventė,o ne prievarta. 😀 Linkiu atšvęsti,bet neprievartaujant savęs. 😆
Aha, svarbiausia…..
….bet va, oras atšalo…Ką gi, rezervuojuos staliuką „El Celler de Can Roca“ (tokia skylė Ispanijoj; tiksliau Katalonijoje, Žironos mieste), užsimaniau „foie gras“ (žąsų kepenėlių pašteto)…ir šiaip apšilsiu…
O tu Šėske švęsk su šašlykiukais ir bambaliukais – lietuviškai 😆 😆 😆
Svarbiausia,Regina,kad pati gerai jautiesi. 😀
O su Qwerty gal jau ir nesiporuosim…Per ilgai delsėm…Aš apsižiūrėjau, kad nors jis ir tylenis, bet gerokai blestelėjęs…Kaip tu makabriškai slankioji po Palangą, tai Qwerty slampinėja po kitus blogus ir verbuoja svetimas mergas….Va, ant šito kanto nuolaidų pas mane nėra…Taip, kad svočiot tau neteks…Nu gal kokį kitą susirasiu, nežinau…Bet ne, smagiausia vienai voliotis plačioj lovoj…Aišku, ir masturbuotis, o kaip gi be to 🙄
O kaip qwerty? Nepamiršk.Nes jis vis kalba apie tave. 😆
Ir Marius man patinka,ir tu ŠS patinki….netgi ir Užkalnis patinka.
Be jūsų visų, gyvenimas būtų tikrai nuobodus 😆
Beje,Regina,o kodėl Jūs taip ilgai delsiate ir nesiporuojate su qwerty.Būtų puikus derinys.Aš tikrai pabūčiau svočia.Sėdėtumėte abu ant sofkutės
prie teliko ar kompo ir kritikuotumėte visus iki begalybės.Kai nusibostų ,tai vienas kitą pradėtumėte kritikuot,o jei nepadėtų,tai yra priemonių..ir šluotos,peiliai,kirviai ar šakutės..ir t.t O mes ką?
mes visi likusieji tik nelaimių ir nusikaltimų puslapius skaitytume,kaip Reginutė su qwerty kovėsi.
Manau nugalėsi. 😀
Na Regina,nepatinka tau Marius ,bet taip jau nevaryk ant jo ,tipo biblinė baidyklė ar tarybinio gyvenimo mumija.Negražu.Atrodai kaip ir dabartiniame gyvenime,bet vistik mumija.Nebuk mumija ir nepasiduok tarybiniam gyvenimui,nes jo nebėra.Ir Užkalnis tave sutiks,o ne Marių.Bus smagu ir fainai. 😀 Galėsi parašyti,kaip sekėsi. 😀
A-a-a-a-a-a…, pagalvojau, apie kokias ten biblines baidykles -tarybinio gyvenimo mumijas, slankiojančias Palangoje, Basanavičiaus gatve, aprašinėja Užkalnis. Tai pasirodo tave buvo sutikęs 🙂
Tai jau taip,Mariau,nieko nesuprantu apie fazes, bet esu pastebėjusi,kad netgi sutuoktinių pora,pragyvenusi kartu ne vieną dešimtį
metų iš tos pačios šalies tuo pačiu ir kartu buvimo laiku,parsiveža viai skirtingus įspūdžius.Beje ir pati būvau įkliuvusi.Kai vaikystėje su tėvais atostogaudovome viename kempinge šalia Palangos,man paliko nerealius įspūdžius.Taigi suaugusi ir jau su savo vaikais nuvykau ten.Apsiverkiau.Ir ieškojau kitos vietos.Poilsiavietėje niekas nepasikeitė,bet pasikeičiau turbūt aš.Jau reikėjo konforo ar dar kažko..Dabar galvoju,kad „fazė” buvo visai kita. 🙂
Todėl jeigu kas nors pasakoja savo įspūdžius grįžęs iš kelionės, Palangos, Indijos,Jonavos ir t.t. Aš iš jo pasakojimo sužinau ne apie tą šalį, vietą kur jis buvo, o apie jo charakterį, protą su kuriuo jis ten buvo. Vienas protas, charakteris papasakos vieną, o kitas gali papasakoti visiškai kitką. Vieną ir tą patį matome, jaučiame, suvokiame skirtingai. Netgi pasikeitus fazei (būsenai) jau vieną ir tą patį priimame visiškai kitaip. Iš skirtingų fazių vieną ir tą patį matome, priimame skirtingai. Todėl, kiek atrasite savyje skirtingų fazių tiek turėsite Palangų, žmonų, vyrų, vaikų, namų ir t.t.
Tai sąlygoja haliucinacijos.Prisiskaitai knygų ar kitų žmonių nuomonės,nulėki į Paryžių,o ten tik atrandi” migdoliniai biskvitai su dviejų sluoksnių bėzė, pertepti pasakišku grietinėlės kremu”ir taip užsinori bulvių su krapais ir rūgštum pienu.Čia jau
protas ,koks bebūtų ,nebedalyvauja,tik skrandis. 🙂
Regina, namai su karštomis bulvėmis, krapais, rūgščiu pienu yra ne blogiau už popietę Paryžiuje.
Be manęs Paryžius yra niekas. Koks aš, toks ir mano Paryžius, namai ir t.t.
Mariau,puikiai sugalvojai.Net užpavydėjau,nes Rygoje lankiausi tik senoje jaunystėje. 🙂 O Jurmaloje irgi teko poilsiauti.Puikus kurortas.Tikuosi pasidalinsi
įspūdžiais.Dabar taip madinga. 😀
Taip,Regina,nusipiešiau viską ir veidą ištepiau moliu išlyginau,beliks gerai išdegti,kad nesutrūkinėtų.Raukšlelių nesimatys.Lipsiu ant podiumo.
Aš irgi nuo vaikystės labai mėgstu tik aukščiausią klasę ir geriausią kokybę, pvz.: nulėkt popiečiui į Paryžių ir pasimėgauti desertu Macaroons Haute Couture(tokie migdoliniai biskvitai su dviejų sluoksnių bėzė, pertepti pasakišku grietinėlės kremu).
Bet kažkodėl apsiriboju namais ir karštomis bulvėmis su krapais ir rūgštum pienu. Atspėk Mariau, kodėl? Kaip manai, ar tai sąlygoja hierarchinis, ar alternatyvus protas? 😕
Rytoj važiuoju į Rygą, ten senamiestyje žinau ne vieną jaukią kavinukę. Senamiesčių kavinėse irgi labai patinka. Pasitrinsiu ir Jurmaloje juk vasara, ane Regina. 🙂
Aš nuo vaikystės irgi mėgstu gerus viešbučius, kavines, restoranus. Žaisdavau šachmatais už Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių rinktinę. Jeigu kokie nors irkluotojai gyvendavo sporto bazėse, tai mes šachmatininkai aukščiausios klasės viešbučiuose. Dabar aš mėgstu restoranus tik su vaizdu į kokią nors gamtos oazę arba, kad matytųsi visas naktinis miestas sėdint kokiame nors restoranėlyje, kuris įsikūręs dangoraižio paskutiniame aukšte. Bet labai mėgstu pavyzdžiui ir vidurinės Azijos turgus, šurmulį, o kaip man patinka juose pasiknaisioti.
A.Užkalnis ir nenori nieko sutvarkyti, jis informavo apie kitokio skonio galimybę Palangoje, Basanavičiaus gatvėje.
Jeigu taip, tai pasakyk tu jam, kad per plonos kynkos 😆
Skonį ir madą formuoja pasaulinė grožio industrija, kurios apyvarta skaičiuojama, spėju, milijardais $…
Ir fyfos dažysis plaukus, ir klijuosis nagus bei blakstienas, ir skrudinsis soliariumuose, ir putlinsis silikonu, ir skusis, depiliuosis, darysis skylutes ir puošis auskarais, tatuiruotėm, ir, ir….
Ir mes su ŠS neatsiliksim… Ir čia ne Užkalnio nosiai mus sutvarkyt…
Šėske, ar tu nusipešiojai antakius ir nusipiešei flomasteriu per delną aukščiau?
😆 😆 😆
Regina, A.Užkalnis savo pastebėjimais apie Palangą, Basanavičiaus gatvę formuoja kitokį skonį, madą.
Šiandien yra Joninės. Tai yra privilegijuota diena, tiek pagal eilinių dienų hierarchiją, tiek pagal tai kas gyvybinga dabar (šiandien). Todėl mes švęsim, nesukdami galvos, anot Užkalnio – „su šašlykiukais ir bambaliukais”….Bet jis sakė nešvęs, – jis liks mieste ir dirbs….
Tai kartais pas jį ne alternatyvus protas?
Kurio pagalba, griaunama gerai nusistovėjusią tvarką? Juk šitiek šašlykų MAXIMA priraugė, svogūniukų primarinavo, alaus papildomus rezervus užsakė ir šiaip visokių gėrybių privežė, kad tik nepritruktų…..Ir Palangos verslinykai atitinkamai pasiruošė…Taigi pasmirs viskas, jeigu visi užsidarysim mieste kaip Užkalnis ir neatliksim pagrindinių šventinių ritualų….Kiek gėrybių suges, kiek valstybė pajamų neteks…
Negana, kad Užkalnis rašinėja tokias nesąmones savo bloge, bet dar deda ir į viešumą Lietryty… Tai debiliškos ir destruktyvios žurnalistikos pavyzdys, kurį reikia raut iš šaknų kaip piktžolę.
Privilegiją hierarchijai gali atiduoti tik jos mechanizmai. Hierarchijos mechanizmai negali jausti ir mąstyti už hierarchijos ribų. Jų jausmai ir mąstymas yra įsprausti į hierarchijos rėmus. Todėl jų jausmai ir mastymas inertiškai mechaniniai ir griežtuose hierarchijos rėmuose. Išeiti už tų rėmų jie negali, tai lyg kaliniui uždaryta zona, kuri yra už tvoros. Todėl jie negali matyti patys savęs dabar iš kitos pusės tvoros.
Iš čia formulės:
1. Bet kokia pasaulėžiūros sistema pati savyje darniai sujungta ir pagrįsta.
2. Esantis sistemoje nemato pats savęs iš šalies. Pavyzdžiui, jus stebite skruzdėlyną, bet skruzdė pati savęs nemato skruzdėlyno sistemoje taip kaip jus ją matote stebėdami iš kitos sistemos. Lygiai taip pat hierarchinės sistemos mechanizmai nemato savęs. Kad tai pamatyti reikia atsidurti už tvoros, alternatyvioje sistemoje, kurioje nėra vietos hierarchijai. Pavyzdžiui, alternatyvaus proto pasaulėžiūra irgi pati savyje darniai sujungta ir pagrįsta. Esantis joje irgi nemato pats savęs iš šalies. Todėl pavyzdžiui, vagis pats savęs vagimi nelaiko, arba šventasis nežino, kad jis šventasis, niekšas nejaučia, kad vykdo prievartą, o darantis gerą nežino, kad daro gerą, apie savo gerus darbus gali žinoti tik spekuliuojantys tuo ir prievartautojai vardan gėrio, laimingas nežino kas yra laimė, apie ją gali žinoti tik jau nelaimingas, arba laisvas nežino kas yra laisvė, apie laisvę gali žinoti tik vergas ir t.t.
Pavyzdžiui, atiduodantis privilegiją ne pagal hierarchiją, o tam kas gyvybinga dabar, nėra hierarchijos mechanizmas, todėl jo jausmai ir mastymas ne inertiškai mechaniniai ir už hierarchinės sistemos rėmų.
1. Kokius jus jaučiate dabar jausmus, kurie už hierarchijos rėmų?
2. Kaip jus mąstote dabar be privilegijos hierarchijai?
3. Kokius jus jaučiate jausmus, kurie hierarchijos rėmuose?
4. Kaip jus mąstote atiduodami privilegiją hierarchijai?
1.Pagal hierarchija yra laikas kas buvo,yra ar bus.
2.Pagal tai kas gyvybinga dabar,tai tik dabar.
Tai gal ir skirtumas.
Šiaip skaitytoja, mes kiekvienu momentu atiduodame kažkam privilegiją, bet yra dvi pagrindinės privilegijų rūšys:
1. Pagal hierarchiją.
2. Pagal tai kas gyvybinga dabar.
Kaip manote koks tarp šių privilegijų rūšių esminis skirtumas?
Qwerty, nemanau, kad tu esi pranašesnė daržovė už kitas, tad nesutinku, kad šiaip skaitytojos mintys yra nykios, paprasčiausiai tave reikia laistyti kitu vandeniu ir tręšti kitomis trąšomis. Pavyzdžiui, A. Užkalnis tau tinkama trąša, o kitam gali būti visiškai netinkama.
Kam suteiksime privilegijas,tą ir valgysime.O jei nesuteiksime niekam,tai bus didesnis pasirinkimas.Kaip kam patiks.Kas norės kiulpienių lapus valgys,o kam nepatiks, pomidorus lapnos.Taigi Dainius,čia kaip ir stabdis.
Žurnalistinis debilizmas yra neatsiejama žurnalistikos kultūros dalis, bet per tokius kaip Dainius ji niekaip negali tapti privilegijuota žurnalistinės kultūros dalimi. Kaip ir piktžolė yra neatsiejama daržo dalis, bet jeigu piktžolė tampa privilegijuota daržo dalimi tuomet ką valgysime?
Beje labai įdomu, qwerty,kaip galima nukopijuoti mintis? Ir dar nuo protingų? 😆 .Tau nepavyksta,tai pyksti.O tai taip paprasta copy-paste.Ir viskas. 😀 Pamėgink ir nereiks klausti kodėl taip yra. 😆
Todėl,qwerty,kad tavo mintys ne nykios. 😆 Tu esi žvaigždė,rožė ir t.t..Taigi gali puikuotis.Tu šauniausias iš visų. 🙂
ŠS, Dainius taikliai pastebėjo: tavo mintys yra nykios. Net ir tos, kurios 99,9999 procentų nuo protingų nukopijuotos.Kaip ir aukščiau esančio komentaro atveju 😆 Kodėl gi taip yra, ŠS, kaip tu manai?
be piktžolių,bus visišikas debilizmas.Prieš ką gi rožės puikuosis ? 🙂
P.S. Regina, tokį ilgą laiką komentuoti šiame bloge mane pritraukiai būtent tu. Ne Dainius. Pagrindine komentarų gausos iniciatore, taip pat buvai ir esi tu.Dabar pagalvok, jei nebūtum tu, tai kas būtų iš šio blogo? Juk Lietuvoje gal dešimtys tūkstančių žmogelių turi savo blogus ir nieko juose netrina, nedraudžia, yra tolerantiški, dėl vienos mažos priežasties-niekas pas juos nieko nekomentuoja.
Regina, mano asmenine nuomone Užkalnis yra labai profesionaalus jumoreskų kūrėjas, Skaitydamas jį aš pailsiu, gaunu kaifą. Detalės priverčia krizenti, aatsipalaiduoja pilvo raumenys, smegenys taip pat gauna savo dozę teigiamos chemijos. Skaitant Užkalnį man nereikia įsitemti, prisiversti daskaityti iki galo (kaip, kad šį tavo trumpą komentarą). Tame ir skirtumas tarp talenttingo rašytojo ir šiaip sau rašytojo. Todėl tokio žmogaus pagyrimas nėra nuodėmė.
Nežinau, kaip jau ten Dainius formuoja žurnalistikos kultūrą, bet blogų rašymo kultūroje tai gali būti pavyzdžiu visiems. Dainius beveik jo nerašo, o blogą yra sukūręs draugams ir visokiems priklydėliams. Ir nieko nefiltruoja, nieko netrina ir neblokuoja. Tokiu būdu ugdo būti atsakingais pačius svečius. Kitur nieko panašaus nėra, nes daugumoj yra pikti ir savanaudiški. Galiu palyginti su keletu blogų:
A.Račo blogas. Rašo tiktai pats sau, nes beveik visa Lietuva įtraukta į SąRačą, o sąRačiniams prasmukti – jokių šansų. Ir šiaip jau nieko gero jis ten neparašo;
Burgio blogas: savininkas didelis pagyrūnas. Jam tik anūkėliai, anūkučiai – patys geriausi, patys gražiausi. Tai žinom, ir pelėdai savi vaikai gražiausi, bet tai ar reikia girtis? Be to, prisigyrė šiandien, kad prisipirko dvidešimt kg braškių…Tai bent, ane? Mano perkamoji galia yra dar didesnė…Aš jeigu norėčiau, tai galiu šiandien net trisdešimt aštuonis kg po penkis Lt nusipirkti. Ir vis giriasi, kad jau laimingas, tai laimingas…O jeigu kas bando suabejoti ir pamoko gyventi, tai tuoj pradeda dalinti geltonas korteles…O po to galiausiai visai išspiria…Nežinau, gal futbolistu jaunystėje buvo? Užkalnio blogas. Užkalnis tai visai apie visus blogai rašo. Tuoj pažiūrėsiu, koks jo paskutinis įrašas….
Vajėgis, šitaip apšikti pagrindinį mūsų kurortą Palangą ir jos poilsiautojus! Taip gali elgtis tik iškrypęs mizantropas! “fyfos juodais plaukais ir nuolatinio pasišlykštėjimo kupina veido išraiška, apygirčiai marozėliai spyruokliuojančiom eisenom, diedai dideliais pilvais, aptemptais pigioms maikėmis, ir niauktais snukiais, su savo išplerusiom beigi nepatenkintom bobelėm ir negražiai aprengtais vaikais.” Taigi jis čia apie save ir savo šeimynėlę….. „Jau išlindo ir biblinės baidyklės: Kauno ir provincijų pagyvenusios bobos, išsipešiojusios antakius ir užsibraukusios juos juodu flomasteriu maždaug per delno aukštį nuo viršutinio voko….“ Taigi jis čia apie savo mamą… Netęsiu toliau, šitą baisią neapykantos kupiną rašliavą, – kas norit skaitykit originalą. Šitas blogeris įsileidžia tik tokius komentuotojus, kurie suokia jam ditirambus, kaip jis puikiai rašo……ir kad jis pranoksta netgi visus žurnalistus, o yra tikrų tikriausias Didis rašytojas… 😆 Vienžo – mėgsta padlaižūnus, mėgsta pats dominuoti, mėgsta girtis prabangiu gyvenimu – nors pats spaudžia kapeikėles aršiau už visus.
Neičiau ir nekomentuočiau pas juos nė vieną.
O va, kai išlošiu loterijoje stambią sumą, įsteigsiu prizą už TOLERANCIJĄ BLOGERIZME. Ir šitą prizą pats pirmas gaus Dainius.
Mariau, Dainius yra profsąjungos pirmininkas.Nuo kada etika yra profsąjungos pagrindinis prioritetas? Žurnalistų kultūrai formuoti ir palaikyti yra tam skirtos institucijos:Žurnalistų etikos tarnyba su inspektoriumi, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, etc.
Bet ir tokių institucijų kai kas nebijo, spjauna ir visaip juos išvadina. O ką jau kalbėti apie Dainių… Ką jis gali šioje srityje? Pagrasinti, kad neskirs profsąjunginės pašalpos ateityje? Parašyti savo bloge, pasipiktinti duodamas kokį interviu? Bet kas jo realiai klausys, kuomet už defamaciją yra gaunama nauda čia ir dabar? Todėl gal būtų teisinga, kad Dainius nori formuoti žurnalistikos kultūrą, o ne formuoja.
Dainius formuoja žurnalistikos kultūrą.
Nežinau ar yra tokia premija, bet galima ją būtų skirti Dainiui, už žurnalistinės kultūros formavimą.
Be žurnalistinės kultūros gresia žurnalistinis debilizmas. Tad kol yra Dainius, žurnalistinis debilizmas filtruojamas ir kaip piktžolėms darže neleidžiama bujoti.
Qwerty, sutinku su tavim, kad Dainius yra aukščiau visų…Tikrai neįsivaizduoju Dainiaus važiuojančio į Vajasiškio kaimą ir mušančio sviestą su prasčiokais…Arba valgantį kažkokius neaiškius Doner kebabus, o po to viduriuojantį 😕 Todėl ir nereikia kitų įspūdžius aptarinėt.
Bet…bet…
netgi ir Katinui, mėgstančiam vaikščioti vienam, kiekvieną dieną kažkas naujo atsitinka… Ir Vištai atsitinka…
Aha, Dainius mėgsta, kad už jį kažkas parašytų, nes rašyt – ne jo darbas. Jam reikia tik stebėt- etiška, neetiška.
Gerai, kai turėsiu laiko, parašysiu, kaip Gudri Višta ši*ną išsidilgino 😮
Regina, Dainius yra aukščiau arba šalia to, ką tu ten išvardinai.
Jei dar nepastebėjai, tai pamurkdysiu tavo snukutį:Dainius yra katinas. Jis nepanašus į katiną, o pats yra tikr7 tikriausias katinas! Ar supratai?! Dainius yra katinas! Atsimink tai, tuomet bus lengviau kai k1 suvokti.
O dabar pagalvok, ar katinui galima nors nurodyti?
Dainiau,mano apibendrinimai ne nykoki,bet sakyčiau,kad visai nykūs.Taip ,žurnalistų yra ir ne vienas tūkstantis,bet susipažinti su visais? 🙂 tikrai neturiu tokio tikslo.O Tu,Dainiau, pažinodomas ir žinodamas,daug daugiau už mane,nepasiūlai nei vieno kandidato.Kodėl?
Dainiau, šitiek aktualijų kiekvieną dieną…. Prezidentė aplankė Vajasiškio kaimą,; aiškėja kas žygiuos homoseksualų eitynėse; V. Andriukaitis kaltinamas suklastojęs interpeliacijos turinį; Vardan geresnės ateities vilniečiai laužo automobilius ir ryja dulkes; Nuo nešvaroje pagamintų kebabų vėmė ir viduriavo….
o tu,… o tu…. atsakinėji į pusantrų metų senumo replikas…
Dainiau, taigi blogas miršta…
O gal taip ir turi būti, – Laikas gyventi ir laikas mirti ❓
Nemiegojau visą naktį… Qwerty negrįžo iš pabėgiojimo…Nežinau, ką dabar daryt, kiek jis man ant nervų grajins 🙁
Gal išgąsdino mano berniuką koks ploštinis…Ką aš dabar turiu galvoti?
Nu, ne…užteks…Trenksiu aš jį ir pasiieškosiu ne sportininko. Viskas.
Turbūt Qwerty išbėgo pasilakstyt…Nu ir tegul, užtat aš pirma finišuosiu lovoje.
Labanakt 😉
O, Qwerty 😀 A tu indus jau susiplovei? O krosą bėgai šiandien? Ryte ar vakare bėgi? Ar du kartus bėgi? Ir kiek km? A kur bėgi? Kleboniškio miške?
Žiostkai tu čia, bet taikliai 😆
😆 😆 😆
Šėske, a jau parėjai iš budėjimo? Man nuobodu vienai….Leptelk ką nors…Bent pasakyk, kad indus susiplaučiau, kur per savaitę priskretę stovi 😕
„…temos, kuriomis ji rašo,…”
Bent aš tai žinau tik „vieną temą”…:DDD
Ot, įdomus atvejis…
Dainiau, ar gyvenime gali taip būti, kad žurnalistas išgyvena iš vienos temos?
Na kokia ten tema, tiesog konkreti istorija, iš kurios kuriamas nesibaigiantis serialas.
Pritariui Reginai. Tikrai verta nominacijos žurnalistė, principinga. Tik temos, kuriomis ji rašo, vargu ar atitinka konkurso nuostatas.
Dainiau, nepriimk taip rimtai. Tiesiog draugiškai juokauju, todėl gal ir blėniai 😆
Aš siūlau premijos laureate skelbti žurnalistę ASTĄ KUZNECOVAITĘ.
Jos straipsniai yra aktyvūs, t.y. sukeliantys daug pilietinių diskusijų.
P.S. Biržų savivaldybė, kaip premijos fundatorius, galėtų atsiskaityti gyvu alumi.
Pagarba sinoptikams!
Šiemet pirmą kartą išpranašavo gerą orą.
O Dainius pratrūko 😮
Dainiau, viską buvo galima sutalpinti į vieną repliką ir du žodžius EIKIT N*UI
ŠS, tavo apibendrinimai ir nykoki. Žurnalistų yra visokių ir jų tikrai ne vienas tūkstantis Lietuvoje. Ar visus pažįsti?
qwerty, premijos tikslas yra įvertinti aktualius darbus, o ne praeitį. Bet , kadangi manai,kad esu labiau besidomintis praeitimi, tokiu atveju lieka ir man neaišku, kas pačiam labiau rūpi – konservatyvizmas ar nauji dalykai? 🙂
o gal turite kandidatų į premiją?
Regina, esu buvęs vieną kartą Turkmenistane 🙂 O A. Macijausko asmenybė atsirado neatsitiktinai. Jei pasidomėsi istroija, tai pamatysi, kad šio asmens indėlis į spaudos atgavimą buvo didesnis nei daugelio žurnalistų kartu sudėjus
Regina, pinigai nėra esmė, jei ką. Tai simbolinis prizas. Duodame tiek, kiek yra, o ne tiek, kiek tu manai reikėtų duoti. jei nori prisidėti – prašome. Nors ir 10 kartų didesnę sumą duokite ir bus laimingas laureatas 🙂
qwerty, įdomūs tavo analitiniai pamąstymai apie mano asmenybės vertybes 🙂 Įdomu tik viena – ką turi omenyje, kai kalbi apie naujumą ir konservatyvumą? Man atrodo, kad čia blėniai.
Veikiau Panemunė — Lampėdžiai)
Nepergyvenk dėl to, Qwerty, – bėgsim abudu. Tik aš pasitreniruosiu ir tuomet bėgsiu prieky….O tu vysies…O aš atsisuksiu pažiūrėt ar ne per greit bėgu…Va, tada tai bus stimulas bėgti…O šiaip tai aš nematau tikslo ten kažkokį šūkį išsikėlus lekuot be dvasios 😆
Beje, koks tavo bėgimo maršrutas, Seimas-Antakalnis, ar Panemunė – Lampėdžiai ?
Apie save tai ką galiu pasakyti? Nebėgau maratono. Nepasiruošiau. Nespėjau. Nevykėlis aš(
Reginuk tik pamok man piršteliu…
Qwerty, labukas 😉 Aš atostogauju…O galvelėje ir širdelėje, kaip visada, – tuščia 🙁
Labukas, mergaičiukės). Kaip gyvenat, kas jūsų galvelėse, kaip sveikatėlė, ar viskas gerai su artimaisiais? Pasiilgaus jūsų labai)
Dainius, žinau, kad rašo teisybę….Bet bandžiau atknisti, kas Dainių sieja su A.Macijausku, nes jis buvo Lietuvos inžinierius, o ne žurnalistas…
Pasirodo, kad A.M. 1914–1918 m. kaip karo prievolininkas dirbo Turkestane, medvilnės ir aliejaus gamyklos Kokande ir higroskopinės vatos įmonėje.
O Dainius ar ne į Turkestaną kaip misijonierius skraido?
Taip.Nebuvo jokios premijos,nes Regina tik dabar apie tai sužinojo. 😀 Aš nežinau,bet tikiu ką rašo Dainius.
qwerty,Dainiaus natūros aš nežinau.Tik supratau,kad jis nori įteikti premiją.Tada siūlyčiau skurdžiausiai
gyvenančiam žurnalistui. 🙂
…kodėl „buvo”? Aš apie ją pirmą kartą išgirdau.
O ŠS, tu į ją pretendavai kada nors?
Paskaičiau sąlygas ir nusistebėjau 🙄
Antano Macijausko premijos laureatui skiriama:
· piniginis prizas – 2000 litų;
· Antano Macijausko medalis;
· premijos laureato diplomas;
· monografija apie Antaną Macijauską.
Na, atleiskit, bet vien per tokius prizus ir nunyks visa idėja.
Atsiminkit, jau ne Smetonos laikai, kad 2000Lt turėtų vertę…Gal dauginkit bent iš dešimt, gerbiami fundatoriai.
ŠS, Dainius savo esme yra konservatorius, kuriam priimtina ir nauja.Bet dominuoja jame konservatyvumas, t.y. stabilumas, kitaip tariant praeitis. Jis labiau mėgstą ir supranta praeitį, „atgal”, nei tai, kas nauja. Todėl viskas „nauja”, jam bus tik tai, kas buvo gera sena. Ir nieko čia nepakeisi. Tokia natūra, Ir tai yra gerai.
Antano Macijausko ,premija tikrai buvo puikus dalykas,tam tikru laikotarpiu.Bet dabar viskas
jau pasikeitė.Ar dabar žurnalistai kovoja už lietuvišką spaudą? Tikrai ne.Jau būtų laikas palikti
A.Macijauską ilsėtis ramybėje ir sukūrtį kažką naujo. Nes dabar tik paverkšlenimai,kaip gražu ir gerai buvo.O dabar? Na negalime žiūrėti tik atgal
Reikia naujo.Bet…Linkiu naujo ir naujų premijų. 🙂
Apmaudu, kad yra apribojimas 2012 metais, jei būtų nors koks 20 metų laikotarpis…Esmė tame, kad specialiai nesidomint labai sunku ką nors ypač išskirti būtent 2012 m.