Baku vykstančiame Tarptautiniame humanitariniame forume David Parry (Didžiosios Britanijos poetas, dramaturgas) vertindamas šiandieninės žiniasklaidos veiklos tendencijas naujų technologijų amžiuje išsakė savo esminę įžvalgą apie faktų ir žurnalistikos santykį.
Anot D. Parry, manantys, kad plikus faktus skelbiantis žurnalistas skelbia tiesą visuomenei, turi didžiulę nuovokos problemą. Pranešėjas iš Didžiosios Britanijos labai aiškiai atskyrė parinktų faktų dėliojimą viešoje erdvėje nuo tiesos ieškančios žurnalistikos. Iš esmės jo įžvalga remiasi tuo, kad šiandien faktų yra tiek daug ir juos galima taip patogiai dėlioti, kad selektyvus faktų pateikimas gali formuoti visiškai klaidingą nuomonę ir supratimą apie vieną ar kitą reiškinį, asmenį ar problemą. Pvz., jei kriminalinių naujienų laidoje skelbiami faktai apie kriminalus, tai daryti išvadą, jog visa šalis tik ir gyvena kriminalais, yra neteisinga. Turbūt taip pat yra ir tuomet, kai pagavus vieną korumpuotą politiką, tarnautoją ar pareigūną sakoma, jog visa sistema ar šalis yra korumpuota.
Apie tiesos sakymo prioritetą parašyta daug straipsnių ir patarimų žurnalistams. Tačiau akivaizdu, kad žurnalistikoje faktų dėliojimas be svarbiausių etikos principų tėra tik manipuliacija jais.
Bet koks faktas yra joks, o reakcijos skirtingos ir jos priklauso nuo pasaulėžiūros, proto rūšies, psicho – emocinės būsenos. Tai kokia reakcija gali pretenduoti į etaloninę ( tiesą)? Pavyzdžiui, imkime situaciją Sirijoje, vyrauja du priešingi požiūriai. Amerika siekia, kad jos požiūris būtų pripažintas etalonu( tiesa). O jeigu aš nepripažįstu demokratijos pagal Ameriką kaip demokratijos etalono? Tuomet laukia prievarta kaip Afganistano, Irako, Sirijos ir t.t. O paskui per TV langą pasirodo žurnalistas Algimantas Čekuolis ir pagrindžia tą prievartą įvardydamas Ameriką geruoju pasaulio policininku. Štai jums tiesa ( etalonas)! 🙂