Ilgą laiką Lietuvos politikų viešumoje vengiama kai kuriuos reiškinius ir asmenis vadinti tikraisiais vardais. Politkorektiškumas ir kartais trumpalaikiai siauri interesai netgi maskuoja tiesą arba ją pagražina nebūtais dalykais. Taip ilgą laiką visiškai viešai buvo ir yra maskuojamas vienas labai aktyvus politinis veikėjas. Tai – Valdamer Tomaševski.
Dar visai neseniai šis politinis veikėjas su savo partija, pavadinta politiškai ir teisiškai nekorektišku pavadinimu, buvo valdančiosios koalicijos dalimi. Dabar jau nebe. Kiti trys politiniai partneriai ištrenkė ambicingo V. Tomaševski valdomos partijos statytinius iš valdžios valties. Oficialiai, galima suprasti, dėl p. Tomaševski partijoje esančios vienos ponios pavarde Cytackos brukimo į aukščiausius valdžios sluoksnius. Paties V. Tomaševskio partija tikrina, kad jie yra pernelyg sąžiningi ir negali būti valdžioje su kitais trim partneriais. Realiai, matyt, priežastys yra gerokai rimtesnės ir susiję ne tik su energetikos sektoriumi, kuriam vadovavo p. Tomaševski partijos deleguotas ministras J. Neverovičius.
Todėl pabandykime atvirai ir be užuolankų įvertinti tikrąją V. Tomaševski veiklą. Visų pirma, dalis jo veiklų ir pasisakymų šiandien gali būti akivaizdžiai traktuojami kaip prorusiški ar net Lietuvai nenaudingi ir kenksmingi. Visai neseniai šis politines veikėjas kandidatavo į Lietuvos Prezidentus. Štai vienas iš jo rinkinių pasisakymų, kuris ir šiandien viešai prieinamas:
„Ar ne su ašaromis reikėtų vertinti Lietuvos piliečių pasitikėjimo tyrimų rezultatus. Mažiausius reitingus turi Seimas, Vyriausybė, teismai. Mieli žmonės, argi taip gali būti demokratinėje valstybėje? Tokie prasti valstybės valdymo institucijų reitingai yra tik totalitarinėse diktatūrose, kai valdžia atstovauja ne visos visuomenės, ne daugumos, o atskiros, mažos grupės interesus ir išnaudoja likusią visuomenės dalį.„
Galėčiau diskutuoti su šio pono teiginiais. Kaip tik diktatūrose oficialiai teigiama, kad valdžia pasitiki pakankamai daug žmonių. Pernelyg daug. Taip yra gretimoje Baltarusijoje, Rusijoje ir kai kur toliau į Rytus. Bet gal ponas V. Tomaševski to nežino. O jei žino, tuomet sąmoningai klaidina ir bando paveikti Lietuvos žmones tokiais palyginimais.
Tačiau bene svarbiausia sąmoninga Lietuvos skaldymo ir tautinės nesantaikos kurstymo priemone tapo pono V. Tomaševski vadovaujama ir jau seniai nepervadinama partija su labai nekorektišku pavadinimu – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Siekdamas ne tik dar labiau skaldyti visuomenę bet ir dar labiau didinti dirbtinę tautinę konfrontaciją politiniu lygmeniu, jau kurį laiką savo partneriais pasirinko ir dar vienos tautybės Lietuvos piliečius. Ir šį junginį pavadino labai skambiu vieną asmenį sureikšminančiu dariniu – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tonaševskio blokas”. Blokas tai blokas. Bet kodėl reikia jungti į politinį darinį tik lenkus ir rusus bei siekti valdžios Lietuvoje? Kokia čia žinia siunčiama Lietuvos visuomenei? Kad rusai ir lenkai bando užimti Lietuvos valdžią? O gal kad tai nori padaryti net Rusija ir Lenkija? Bet juk taip neturėtų būti? Politinių partijų įstatymas griežtai draudžia steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama tautinė nelygybė. Kaip prisipažįsta savo internetinėje svetainėje pono Tomaševski vadovaujama partija, jau jos kūrimo užuomazgose buvo noras sukurti ne kokią nors Lietuvos partiją, o būtent išimtinai viena tautiniu pagrindu suformuotą lenkų partiją:
„Prieš pat suvažiavimą buvo sudaryta lenkų partijos steigimo iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 15 asmenų. Grupės koordinatoriumi tapo Valdemar Tomaševski. Suvažiavime buvo priimtas, vėliau pateisinęs lūkesčius, sprendimas pertvarkyti LLS į visuomeninę organizaciją ir palaikyti iniciavimo grupę dėl LLS Rinkimų Akcijos partijos steigimo. Per dvi savaites, aktyviai padedant LLS struktūroms, pavyko surinkti 739 steigėjų parašų, paruošti būsimos partijos programą ir statutą bei surengti rugpjūčio 28 d. vykusį Steigėjų Suvažiavimą. Pagaliau, spalio 23 d., po Lietuvos Teisingumo Ministerijos raginimų pašalinti iš pavadinimo žodį „Sąjunga”, buvo įregistruota Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).”
Na o jei kam nors kyla abejonių, ar ši partija tikrai rūpinasi tik išimtinai viena tautine sudėtimi, atsakymas gali būti pasufleruotas pačios partijos interneto svetainėje skelbiamoje veiklos istorijoje:
„Viso savo gyvavimo metu, LLRA kovojo ir gynė lenkų tautinės mažumos teises Lietuvoje. Nesyk organizavo prie Lietuvos Seimo vykusias protesto akcijas ginant lenkų švietimą, kalbą ir žemę. Kartu su Lietuvos Lenkų Sąjunga ir Lietuvos lenkų mokyklų draugija „Macierz Szkolna” vykdė parašų rinkimo akciją po lenkų bendruomenei palankiais projektais, įstatymais dėl švietimo ir tautinių mažumų. LLRA rūpinasi lenkų mokyklomis Vilniaus krašte bei ekonomine regiono plėtra. 15 bendro darbo metų užtikrino Lietuvos lenkų bendruomenei, palyginus su kitomis lenkų bendruomenėmis už gimtojo krašto ribų, stipriausią poziciją pasaulyje. „
Ką gi galiu bepridurti – Lietuvos valstybėje paprastai visos valdžios rūpinasi visais žmonėmis, o ypač socialiai labiausiai pažeidžiamais. Pabrėžiu žodį SOCIALIAI. Tačiau ponas Tomaševski ir jo sukurtas darinys viešumoje kalba apie rūpestį visais Lietuvos žmonėmis, o savo partiniuose opusuose išskiria vienintelę lenkų tautinę mažumą. Dėl to nuoširdžiai gaila Lietuvos lenkų, kuriuos kažkodėl kaip tautinę bendruomenę išstumia į visai atskirą politinį ir pilietinį darinį. Šalyje, kur visų tautybių piliečiai yra ir turi būti lygūs ir verti vienodos pagarbos. Deja, bet politine ir visuomenine savo veikla ponas Valdemar Tomaševski jau seniai stengiasi daryti dirbtinę atskirtį ir net tuo džiaugiasi.
Na o aš šio komentaro viešai nebūčiau rašęs dar ilgai. Nes to paties V. Tomaševskio veikloje labai dažnai jo partija, lenkų tautybės žmonės ir Lenkijos Respublika lyg ir netyčia buvo tapatinami. Tačiau vakar Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija pagaliau atvirai atsiribojo nuo Lenkų rinkimų akcijos ambicijų būti valdžioje pasakydama elementarią tiesą – Lietuvos ir Lenkijos santykių gerėjimo ar blogėjimo šios partijos veikla niekaip nelemia:
„In response to speculations in some of the Lithuanian media, the Ministry of Foreign Affairs wishes to communicate that the Electoral Action of Poles in Lithuania’s participation in the ruling coalition has never been subject to bilateral Polish-Lithuanian arrangements on any level.
<…>
Poland is committed to develop mutual relations with Lithuania in the spirit of friendship, following the centuries-old tradition of coexistence and close cooperation between our nations.”
Todėl atidžiai stebėdami Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą karinėmis, politinėmis, finansinėmis ir informacinėmis priemonėmis bei naudojamas manipuliacijas galime aiškiai matyti, kad vadinamojo separatizmo kurstymas ar tautinės atskirties didinimas Ukrainoje susijęs su žmonių skirstymų, visų pirma, į rusus ir ukrainiečius. Tai – nedoras ir nusikalstamas elgesys. ponas Valdemar Tomaševski, labai gaila, jau senokai atskiruose Lietuvos regionuose ir ne politinėje kultūroje įvedė tradiciją kalbėti apie Lietuvos piliečius ir Lietuvos lenkus. Jau pamatėme ir didesnes konfrontacijas ir jų skatinimą – lietuvių ir lenkų mokyklos, lietuvių ir lenkų istorinės žemės, lietuviški ir lenkiški gatvių pavadinimai ir t.t.
O aš turiu daugybę draugų lenkų – Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir visi man jei yra draugai ir bičiuliai. Ne dėl visko su jais sutinkame, bet visada draugiškai sprendžiame visu klausimus. Ir jei kuris mūsų pradėtume dėl to daryti politiką ar net siekti valdžios naudodami tautiškumo kortą, labai greitai nebeliktų jokios draugystės – nes draugai tokais dalykais nespekuliuoja.