Praėjusią savaitę
teko lankytis Vokietijoj. Trumpas pasivaikščiojimas penktadienio pavakarę Miunchene mane pribloškė – vienoje judriausių gatvių stovėjo įrengta Vladimiro Putino garbintojų „stovykla”, kurios „darbuotojai” praeivius aktyviai ragino pasirašyti „už taiką su putinu ir Rusija”. Mano paklausimas, ar turimas omenyje agresorius ir Ukrainos užpuolikas Vladimiras Putinas, vienas stendo aktyvistų užsipuolė mane klausimu „kas ką pirmas užpuolė?”.
Šiaip jau galėtum gal ir nekreipti dėmesio į tokį kvailiojimą. Tačiau stebino ne tik įkurtos propagandos stovyklos dislokacijos vieta, turimos propagandinės „įrangos” gausa. Stebino agitatorių įžūlumas, skleidžiamas melas ir pramanai apie Putino – taikdario misiją. Kaip tik dieną prieš apsilankymą Miunchene dalyvavau konferencijoje „Bažnyčia, žiniasklaida, viešoji nuomonė”. Džiaugiausi, kad renginį organizavęs fondas Renovabis iš anksto planuotą dienotvarkę pakeitė dėl aktualijų Ukrainoje.
Specialioje, Ukrainai skirtoje sesijoje, buvo nuolat kalbama apie Rusijos propagandos įtaką, skleidžiamą nuolatinį melą. Priminta jau plačiai cituojama Jozefo Gebelso frazė apie 
tai, jog daug kartų pakartotu dideliu melu žmonės galiausiai patiki („Wenn man eine große Lüge erzählt und sie oft genug wiederholt, dann werden die Leute sie am Ende glauben”).
Žurnalistas ir politologas Aleksandras Morozovas apie Rusijos valdžios valdomą propagandinių televizijos kanalų įtaką ir veiklą net nenorėjo daug kalbėti. Jis tik patvirtino, jog daugybė žmonių Rusijoje ne šiaip tiki skleidžiamu melu ar nesantaikos kurstymu. Aleksandro nuomone, Vakarams dar sunku suprasti, kas iš tiesų šiuo metu vyksta Rusijoje ir kodėl Rusija pradėjo grobikiškus karus Gruzijoje ar Ukrainoje. O tie, kas mano, jog Putinas yra Rusijos problema, labai giliai klysta – Putinas yra Vakarų problema.
Šie Aleksandro žodžiai man labai įstrigo žiūrint į lozungus Miuncheno gatvėse:”Rusija yra partneris o ne priešas”, „Obama privalo gautą Nobelio premiją perleisti Putinui” ir t.t.