Jau beveik savaitę klausausi baisių ir žiaurių ES struktūrų ir atskirų šalių politikų kalbų apie tai, jog po Brexit nebus jokių derybų su britais, jiems bus skaudu, juos reikia kuo greičiau išmesti iš ES, jų neverta kviesti į rimtus susitikimus ir t.t. Tokio buko, pikto ir netoliaregiško požiūrio sunku būtų surasti bet kurioje kitoje srityje.
Taip, kaip dabar elgiasi Paryžius, Berlynas ir Briuselis, gali pasielgti tik kompleksuotas, įsižeidęs ir blaiviai nemąstantis asmuo, kurį paliko jo sutuoktinis. Paliko prieš tai pasakęs paprastą ir nuoširdų tekstą – likime draugais, nes mus tik tai sieja. Kadangi ypatingos meilės šiuo metu nėra ir esame dėl daugelio klausimų skirtingose pozicijose, todėl geriau gyvenkime draugiškai, bendraukime, dirbkime, bet oficialiai gyvenkime atskirai. Ir kas čia tokio, kai taip įvyksta? Kartais būna, jog emocijos ima viršų ir blaiviai mąstyti paliktasis negali. Taip atsitiko su prie suskilusios geldos likusiais Briuselio biurokratais ir politikais. Jų kaltė labai didelė. Gal net didžiausia dėl Brexit. bet jie nenori matyti savęs ir savo klaidų, o už viską baudžia tik tą, kuris šiuo metu atrodo kaltesnis, nes pasakė „viso gero”.
O man asmeniškai netrukdo nei Norvegijos, nei Anglijos ir Velso pozicijos. Žinoma, Škotija ir Šiaurės Airija yra gal kiek artimesni, bet net Šveicarijos piliečiai man nėra niekšai. Todėl, kad Norvegija nebūdama ES nare neretai rodo gerą pavyzdį ir gerą praktiką, kaip galima rūpintis daugeliu žmogiškų problemų realiai. Ne taip, kaip Briuselis. Čia bendras vengrų, portugalų, graikų, vokiečių ir suomių su lietuviais priimtas sprendimas tampa labiau juokingas nei efektyvus. Bet juos mes kritikuojame mažiau. Nes jų viešinimui skirti dideli pinigai. Tiksliau – jų reklamai. O štai britai, net jei jie padarė didelę klaidą (tai dar nėra įrodyta) ir mums sukėlė visiems daug streso bei nepatogumų. Štai Graikija ir jos politikai sukėlė dar daugiau streso ir problemų prieš keletą metų. O jų niekas taip ir neišmetė iš ES. Nors gal buvo už ką. taip, buvo pykčio, buvo pamokymų, buvo priešpriešos. Visko buvo. Ir dabar net kurį laiką apsimetame, kad ten problemos beveik išsisprendė. Nors to tikrai nėra.
tad gal vertėtų savo pyktį ir įsižeidimą panaudoti produktyviam darbui? Įsivertinti politikams ir biurokratams savo klaidas santykiuose ne tik su britais, bet ir su kitomis šalimis. O tada pasiraityti rankoves ir dirbti, dirbti, dirbti. dar geriau, jei dirbtų biurokratai su politikais pagal liberalizuotus darbo santykius – nulines darbo valandų sutartis, mažesnes kompensacijas palikus tarnybą, mažesnes pensijas ir t.t. tada pasitikėjimo būtų jais daugiau.
Geras straipsnis, man atrodo dabar britai gailisi jog išėjo iš europos sąjungos