Šiuo metu Vienoje vykstančiame Jungtinių Tautų Civilizacijų alijanso Globaliame forume klausausi skirtingų šalių ir kultūrų atstovų kalbų apie tai, kas trukdo ir galėtų padėti kultūrų dialogui XX amžiuje.
Kol kas dar vyksta tik apsikeitimas gerai žinomomis tezėmis ir išvadomis. Tačiau renginio vedėja Ghida Fakhry (Al Jazeera atstovė) renginio įžangoje labai įdomiai suformulavo problemą ir klausimą. Ji labai aiškiai paklausė apie tarpkultūrinio dialogo paiešką tarp Vakarų ir Islamo pasaulio.
Labai keistas klausimas, nes Vakarai yra geografinis apibrėžimas. Šioje erdvėje religinės ir kultūrinės įvairovės buvimas šiame amžiuje jau yra norma. Tačiau Islamo pasaulis – tai religinė definicija. Su nelabai aiškia geografija. Bet labai aiškiomis vienos religijos nuostatomis. Šiame pasaulyje kitų religijų ar net kai kurių kultūrų buvimas nėra iš principo galimas ir laukiamas. Todėl jei kiti dalyviai bandys išeities traškus paimti būtent tokius – geografija versus ar pro religija, tuomet bendram supratimui atsirasti prielaidų yra mažai. Bet… Gal viskas bus ir kitaip.
Todėl dabar klausausi Kinijos atstovo energingos kalbos apie jo šalyje atsiradusias tokias teises, kaip žodžio laisvė ir pan. Jis kalba apie tokių teiisų vertę ir kokybinį įgyvendinimą.
O kol kils naujų minčių, kažkodėl prisiminiau Islamo pasaulio ir Vakarų problematiką savo knygoje nagrinėjusį Samir Khalil Samir ir jo seniai portale bernardinai.lt publikuotas mintis:
„… pirmiausia reikia turėti galvoje, kad musulmoniškuose kraštuose išraiškos laisvė yra beveik nepažįstama sąvoka, nes juos valdo diktatoriški režimai, kurie slopina šią laisvę. Kai kas nors ką nors pasako ar padaro, visa bendruomenė jaučiasi įžeista ir protestuoja prieš kitą bendruomenę – prieš JAV filmo ar Prancūziją karikatūrų atveju. Tai absurdiška, bet suprantama, žinant, kad musulmonų bendruomenės dar neatskleidė ar neišbandė individualios sąžinės laisvės.
Deja, yra žmonių, kurie naudojasi šiomis musulmonų emocijomis, sustiprintomis skurdo ir neišprusimo, kad nukreiptų ir motyvuotų juos prieš Vakarus. Vietoj to reikėtų žvelgti į dalykus su didesniu racionalumu, replikuojant į kaltinimus ir užsipuolimus tokiu būdu, kad išryškėtų jų neteisingumas ir melagingumas.Vakarai, užuot ugdę tokią nuostatą, bando riboti savo narių laisvę. Bet laisvė negali būti ribojama. Geriausia, kai pats žmogus išmoksta, kad provokacija ir dvasinė agresija yra nevaisingi. Nereikia riboti laisvės, tačiau reikia daugiau etikos.”
Mariau,jei prognozės ne iš linijinio proto,tai reiškia,kad kažkas turi išvystytą kitą protą.Ir aš pati ar su aplinkos pagalba išvysčiau tik linijinį protą.Ir viskas yra puiku su tuo linijiniu protu,kol jis neprieina ribos.Bet tada gaunasi,kad aš ir mes visi turime ir „kitą”,jei taip galime pavadinti protą?Ir be atsivėrimo poliarizacijos to nepamatysime ar nepajausime,net nežinau kaip įvardinti.
Šiaip skaitytoja, prognozės ne iš linijinio proto, bet aiškiai matant jo savybes. Hierarchinis protas pats save laiko išrinktuoju, aukščiausiu. Todėl vyksta valymasis nuo tokių pat tik esančių ant žemesnio hierarchinės piramidės laiptelio. Panašiai kaip išrinktųjų kolektyvas apsivalo nuo bereikalingų burnų. Gyvenimas turi tapti tik išrinktųjų privilegija. Todėl formuojamas natūraliai sietelis, filtras nuo likusių hierarchinės piramidės apačioje. Jei pažvelgsime į piramidės formą, tai kuo aukščiau tuo mažiau vietos ir išrinktųjų gerokai mažiau nei likusių piramidės apačioje. Ten pagrindinė masė. Be abejo išrinktiesiems reikalingas aptarnaujantis personalas, nes išrinktieji savo esme parazitai, parazituojantys kitų sąskaita. Todėl pavyzdžiui maisto produktų gamintojai jiems reikalingi. Juk valgyti kokybišką maistą išrinktieji nori. O kas laukia tų, kurie negamina? Ir jų didžioji masė, paprastai tariant kam tokie išrinktiesiems reikalingi? Kaip sakoma burna veltui. O maisto atsargų ne tiek jau daug…
Mariau iš kur tokios prognozės? Bet gal ir gerai,o dabar tik pilvus kemšam,vartotojiška kultūra tik klesti.Kai nebebus už ką nupirkti,gal nebeliks laiko vieniems kitus kažkuo kaltinti,galvosime tik iš kur duonytės gauti. 😆
Ne,Mariau,dar neįkertu.Kaip ir gautusi,kad ribą prėjęs protingas lygu ribą priėjęs kvailys arba atvirkščiai. 😆 O tas ribą priėjęs tik aš pati. 🙂 Bet čia gaunasi ne iš linijinio proto pozicijos.
Beje, patariu minimaliai pasiruošti katastrofiniam gyvenimo pabrangimui. Pabrėžiu: katastrofiniam! O tiems, kurie turi popierinių santaupų versti į natūralius produktus. Laiko liko labai nedaug.
Pavyzdžiui, tarptautinis forumas norintiems gyventi, pratęsti gyvenimą, štai kas laukia toliau.
Šiaip skaitytoja, pačioje šios temos pradžioje esminė mintis ir buvo, kad be atsivėrimo poliarizacijos joks dialogas neįmanomas! Atsivėrimo poliarizacija pirmninė. Be jos tebus gynybinės reakcijas nuo naujo, kitų civilizacijų, neigimas ir galiausiai agresija. Be ja, jokių kitų civilizacijų nėra. Jos yra tik kiekvieno potencijoje. Bet be atsivėrimo poliarizacijos, be atsivėrimo savo potencijai durys į naują uždarytos. Todėl situacija gaunasi tokia, kad laukia temos tiems kas nori gyventi. Temos norintiems gyventi. Kaip pratęsti gyvenimą ir t.t.
Mariau,jei vienam žmogui ar daugelui,sunku suprasti,kad yra priėję visišką ribą,o supratę netgi nenori nieko naujo,arba negali,tai gaunasi labai sudėtinga situacija.Kažkoks dialogas turėtų vykti ir čia.
Taip taip šiaip skaitytoja, moksliniai institutai yra priėję visišką ribą. Ten jie vienas kitam tik teikia laipsnius, apdovanojimus, vyksta hierarchinė „tusovkė”. Niekam jokių naujovių nereikia ten!!!! Nereikia! Jie savo instinktu kovoja prieš naujoves. Nors pagal idėja mokslininkai turėtu džiūgauti naujovėmis, deja kovoja prieš jas. Jie saugo nuo naujo! Jie pripažįsta tik savo senus ir įprastus pasiekimus ir susirūpinę kaip juos dauginti, štampuoti tą masę seno šlamšto, dauginti tą patį šlamštą tik skirtingose variacijose, įpakavimuose. Mokslininkai dirba biznieriams ir tarpininkams esantiems valdžioje. Eina stambūs užsakymai seno šlamšto, vyksta verslas. Tie akademikai ir yra esminė rakštis, jie kadaise buvo garbingi mokslininkai, naujo išradėjai, o priėję ribą tapo nusipelniusiais savo išradimų sargais. Nuo naujo pas juos stipri gynybinė reakcija. Viskas kas nepraeina jų filtro yra atmetama, niekam neįdomu naujovės, nusišvilpt.
Mariau,jeigu jau taip yra,kad visą pasaulį,bent jau vakarų pasaulį yra užvaldęs tik linijinis protas,ir beveik visose srityse priėjęs ribą,tai manau ne išimtis ir moksliniai institutai.Tada ir ten kažkas turėtų keistis ir naujai.Nes kelio atgal kaip ir nėra.
Šiaip skaitytoja, tau niekaip neina suvokti, kad ribą priėjęs protingas ir yra ribą priėjęs kvailys, o ribą priėjęs kvailys ir yra ribą priėjęs protingas. Ar įkerti? Tai su kuo tas puikus dialogas gali būti ir kur, jei ne tavyje pačioje…
Regina, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra skirta silpnesniems, esantiems žemesniame laiptelyje hierarchinės piramidės skalėje. O stipresniems, esantiems ant aukštesnio hierarchinės piramidės laiptelio ši konvencija yra priedanga vykdyti užmaskuotiems, slaptiems hierarchinio proto instinktams aprūpinti ( priedanga savo interesams pasiekti).
Qwerty, aš kalbu apie organą, tai yra protą, kuris iki ribos vystosi, o priėjus ribą ir tampa ribinių situacijų kūrėju. Jeigu pas tave šis organas prieis ribą, tuomet prasidės nesėkmės, nelaimės, konfliktinės gyvenimo situacijos, įtampa, stresai ir t.t. Dažniausiai tokiu atveju ieškoma kaltininkų, prastos sąlygos, pradinio kapitalo nebuvimas, ar užterštas oras, vagys, kandys, bakterijos ir t.t. Nesuvokiama, kad pats žmogus ir yra viso to kūrėjas.
Tai po velniais, kas pagal tave yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija? Irgi bereikalingas dokumentas, sugalvotas bejausmių, hierarchinių -mechaninių protų?
Mariau, mano galvos kibiras pildosi,pildosi, pildosi… ir artėja į kritinę ribą. Tada bus sprogimas – aš esu suicidė.
Mariau, tu ypač dažnai naudoji sąvoką ribinė situacija. Pstebėsiu tik, kad mes nuolat, beveik kasdien atsiduriame, esame įraukiami į situacijas, kurios nepriklauso nuo mūsų valios, todėl ir visas gyvenimas yra ribinė situacija.
Regina, suprask, kad technikos progresas tiki iki ribos progresas, o peržengus ribą visa tas pats tampa šlamštu. O jeigu presas spaudžiantis tą šlamštą neturi ribos jausmo, neišsijungia? Linijinis – hierarchinis-mechaninis protas ir yra tas presas, jis bejausmis viskam kas gyva ir neturi ribos jausmo. Ką tu ten rašai apie kažkokius apipjaustymus Afrikoje yra paprasčiausia to paties hierarchinio, visažinio, teisingo, geradario kyšimasis į kitas kultūras nesigilinant į jas , o tiksliau gilinantis su išankstiniu žinojimu. Visa hierarchinio proto prievarta yra vykdoma tik vardan gėrio, vaikų, kitų, šunų ir t.t. Tik vardan gėrio! Todėl prievartautoja įsitikinęs, kad jis elgiasi, daro, vykdo gėrį. Jis užtikrintas. Nes mechaninis žmogus gi bejausmis, jausmų tai nėra. Protas viską pagrindžia loginiais argumentais ir pirmyn vardan gėrio kaip kokie taikdariai su automatais.
Regina, tu klausi: Mariau, kokia mano proto dialektika? Ko dar galėčiau iš savęs laukti?
Regina, tu dabar tokioje stadijoje , užpildai savo protą TŪRINIU, kuris viską skirsto į du polius ir atiduoda pirmenybę teigiamam poliui. Tas tūrinys yra vienas ir tas pats savo esme, bet užpildymas vyksta skirtingose variacijose. Iš čia susidaro iliuzija, kad protas progresuoja, daugiau sužino, supranta, išmano, vystosi. Be abejo, kad taip ir yra, tu tapsi tikslesnė savo supratimuose, logiškesnė, argumentuotesnė, protingesnė. Visa tai elementaru nes vyksta fokusacija. Kuo stipresnė proto fokusacija tuo žmogus detaliau išmanys tūrinio esmę. Detaliau, tiksliau, taikliau ir t.t. Bet deja viskas tuir savo ribą. Tai galima sulyginti su kibiru. Kai kibira pilnas, tai galima dar grūsti, suspausti tūrinį, kad dar daugiau tilptu. Vyksta proto suspaudimas, suveržimas, kad dar tilptų. Beje šis protas dar ir mechaninis todėl vyksta saves aprūpinimas ir mechaniniu gyvenimo tūriniu. Reikia nubėgti iš taško A į tašką B, kadangi protas dar ir hierarchinis tai reikia nugalėti, įrodyti pasirodyti, save išstatyti kaip vertybę, susireikšminti, pasiekti pripažinimo hierarchijoje ir t.t. O organizmas tai gi biologinis, jis gi veikia ne pagal mechaninio, hierarchinio proto principus. Pavyzdžiui negalime pasakyti, kad žarnynas yra mažiau svarbiau ne ausis. Viskas vienodai svarbu, tarp organų yra skirtumai bet nėra hierarchijos, privilegijuotų organų. Todėl organizmas su protingėjimu taps mechaniškesnis, primitivesnis, emocijos irgi iš įvairespalvių teliks tik dvi teigiama ir neigiama. Vienu žodžių scenarijus kaip tampama mechaniniu žmogumi aiškus. Mechaniniai žmonės labai protingi, bet emocijos skurdžios pas juos tampa, gyvybingumas slopsta. Žinoma jie bando tomis pačiomis proto priemonėmis save atjauninti darosi plastines operacija, tepasi proto sukurtais kremais ir t.t. Deja, jeigu tas pats protas atvedė iki ribinės būsenos, tai su juo, jo metodais ir jo priemonėmis įšeities iš ribinės būsenos nėra.
ir dar tada turėtų gautis puikus dialogas tarp ribą priėjusių protingų ir ribą priėjusių kvailių.
Mariau, technikos pasiekimai ir jų pritaikymas kokioje nors visuomenėje, tai tik vienas iš civilizacijos požymių. O kuo skiriasi civilizuota nuo necivilizuoto? Kraštutinai necivilizuotų bendruomenių pasaulyje ko gero jau nėra (sakykim kanibalai)…Tačiau toks dalykas, kaip mažų mergaičių apipjaustymas, kai kuriose Afrikos šalyse…Tai žiaurūs papročiai, kilę iš vietinių religijų ir žalojantys žmogų…Tai tokia šalis būtų vertinama kaip atsilikusi ir tamsi.
Mariau,taigi gaunasi taip,kad ar protingas ar kvailas, tik priėjęs ribą turi šansą į naują ir tai tik nuo pačių potencijos.Jei neišgimdai nieko naujo,tai..tai tik ezistuoji toje ribinėje būsenoje arba miršti.
Šiaip skaitytoja, tu nepaisai ribos faktoriaus, todėl ir rašai, kad kvailiui nereikalingas protingumas arba protingam sukvailėjimas. Ribos faktorius yra esmė! Todėl yra kvailiai ir priėję ribą kvailiai, lygiai taip pat protingi ir priėję ribą protingi. Štai priėjusieji ribą ir turį šansą i naują ir tik jie turi šansą į dialogą su savo pačių naujomis civilizacijomis. Bet ar pasinaudos šiuo šansu priėję ribą kvailiai ir protingi, tai niekas nežino. Viskas priklauso nuo potencijos. Todėl išgyvenimo tema pakimba arba – arba….
Regina, visi technikos pasiekimai: televizorius, automobiliai, kompiuteriai, šaldytuvai, skalbimo milteliai ir t.t. yra to paties linijinio – hierarchinio – mechaninio proto savybių realizacija išorėje. Todėl ši proto rūšis nieko negali padovanoti žmogui išskyrus mechanikos ir mechaniškumo. Todėl ir yra sakoma mechaninių žmonių rasė, civilizacija. O dabar atkreipk dėmesį į tai pagal kokius kriterijus tu matuoji atsilikusias šalis ar civilizacijas ir neatsilikusias… Hierarchinis protas gi matuoja pagal savo savybes, kurpalių. Ir jis save išstato teisėju, vertintoju, ekspertu ir t.t.
Mariau, kokia mano proto dialektika? Ko dar galėčiau iš savęs laukti?
Mariau,tu pasakyk, žmogui,save laikančiam protingu,sukvailėti..Na nežinau kuo baigtusi. 🙂 O kvailiui irgi nereikalingas,tas protingumas.Tai gautusi,kad išsigelbėjimo nėra.
Šiaip skaitytoja, taip dialogas tai judėjimas vienu metu dviem priešingom kryptims. Pavyzdžiui, jeigu įsimylėjėlis galvoja tik apie save, tai koks čia dialogas su mylimuoju? Dialogo nėra. Tai vienpusiškumas. O kai dvi priešybės ištirpsta vienybėje gimsta trečia (kūdikis). Todėl skirtingų civilizacijų dialogas, tai naujo užgimimams abiems priešingoms pusėms. Abiejų pusių susidūrimas su naujove. Kas yra nauja niekas iš anksto žinoti negali, nes tuomet tai jau bus sena ir įprasta.
Ar reikalinga pasirinkimo laisvė toms būtybėms, kurioms viskas gerai, gyvenimas teka be kliūčių? Ne! Todėl dialogo tema su kitomis civilizacijomis yra neišvengiamybė tik priėjusiai savo ribą civilizacijai. Atsitiktinių temų nebūna, ši tema ir tarptautinis forumas tai simptomas. Tas dialogas ir yra išsigelbėjimas tiek priėjusiai ribą civilizacijai, tiek kitoms. Dialektika yra tokia, kad priėjusio ribą kvailio išsigelbėjimas yra protingumas, o protingo priėjusio ribą išsigelbėjimas yra sukvailėjime.
Mariau”dialogas tai judėjimas vienu metu dviem priešingom kryptim”.Neįkertu 🙄
“Būtų gerai,kad ir neliktų tų lozungų,o visi būtų laisvi,laimingi ir mylėtų”.
Šiaip skaitytoja, tame ir yra hierarchinio proto agresyvumas, kad jis linki visiems to paties ko ir sau. Pavyzdžiui, kviesti hierarchinio proto tarną į meilę, laisvę yra pasityčiojimas iš jo. Dar didesnis pasityčiojimas prikišti jam nesąžiningumą, amoralumą, nejautrumą svetimam skausmui ir t.t. Kitas reikalas ieškoti dialogo su šia civilizacija. Dialogas tik į vieną pusę neįmanomas. Todėl dialogas tai judėjimas vienu metu dviem priešingom kryptim. Tuomet atsiskleidžia dvi priešingos pusės. Atsiranda pasirinkimo laisvė. Jeigu yra tik viena pusė, viena civilizacija tuomet nėra pasirinkimo laisvės. Dialogas su kitomis civilizacijomis tai pasirinkimo laisvė.
Beje,jei visi būtume laisvi,laimingi ir mylintys,galime tada pamiršti,kad reikia kvėpuoti,valgyti ar atsigerti. 😆 Tada gali prireikti kitų lozungų-valgyk,kvėpuok,atsigerk.
Aišku aš juokauju. 🙂
Tarp kitko, ŠS, tu esi labai gera filosofė. Aš taip nesugebėčiau, nes aš realistė. Qwerty yra gerokai spangas, kad nemato tokio tavo talento 💡
Mariau, mūsų Žemėje ir egzistuoja ne tik hierarchinio proto, bet ir reali hierarchinė civilizacija. Tarp atskirų šalių yra šioks toks hierarchiškumo laipsnio stiprumo skirtumas. Kuo šalis labiau atsilikusi, tuo labiau ji hierarchiška. Tačiau bet kokiu atveju, kiekviena valstybė turi valdžios hierarchiją piliečių atžvilgiu. Ir tai natūralu, nes priešingu atveju tai nebūtų valstybė. Tačiau, jeigu valdžios įrankiai panaudojami visuotiniam gėriui, tuomet ta hierarchija poliarizuojasi ties teigiamu poliumi. Visi žmonės patenkinti, dirba, moka mokesčius, bet kartu grąžai jie jaučiasi saugūs savo valstybėje visomis prasmėmis. Ir atvirkščiai, jeigu liaudis suvokia, kad tokie patys piliečiai, tik esantys valdžioje, tas valdžios suteiktas galias panaudoja savanaudiškiems tikslams, tuomet ta hierarchija virsta vergove. Ir iš tiesų šiuo metu Lietuvoje, mes išgyvenam vergovinę santvarką, tiktai modernią…Pavadinčiau – moderni vergovinė santvarka, kurioje, kuriamas gražus sofistinis vaizdas, apie tariamą laisvę ir demokratiją.
Kažkuriam poste ŠS parašė, kad reikia dirbti savo darbą ir nesižvalgyt į valdžią, nes ji igi savo darbą dirba. Taip man buvo, kol iš tiesų tikėjau valdžia, kad ji yra sąžininga ir dorai atlieka savo pavestus darbus….Bet vieną kartą įvyko lūžis ir daugiau grįžti į tą būseną nebegaliu.
Mariau,tada gaunasi,kad iš alternatyvaus proto pozicijos mylėti,būti laisvam,laimingam ir gyventi kostitucijos verybėmės,savaime suprantami dalykai.Kaip žmogui ,kad fiziolpgiškai išgyventų reikalingas vanduo, maistas,oras.Beje šiuos dalykus tai mes puikiai suprantame,ir diskusijų nekyla 😆
Būtų gerai,kad ir neliktų tų lozungų,o visi būtų laisvi,laimingi ir mylėtų.
Šiaip skaitytoja, kam mylinčiam knygos apie meilę, arba gyvenančiam konstitucijos vertybėmis konstitucija, laisvam laisvė, laimingam laimė ir t.t. ? Jie jau čia, tame, tuo gyvena. Todėl kviesti juos būkit laisvi, mylėkit ir t.t. beprasmiška. Jie tuo jau gyvena. O kam hierarchinio proto civilizacijos atstovams lozungai mylėti, būk sąžiningas, lygios teisės, konstitucija ir t.t.? Hierarchinis protas iš viso to padarė vertybę, bet tuo negyvena, jam tai prekė. Todėl jie be perstojo deklaruoja, spekuliuoja šia preke, bet instinktu tarnauja hierarchinio proto savybėms. Iš čia populizamas, gražios kalbos, skambūs žodžiai, paradinių durų demonstravimas – pakazuka. O slapta hierarchinio proto instinktų aprūpinimas, įgyvendinimas. Hierarchinio proto civilizacijos esminis bruožas yra neigimas viso to kas neįsipaišo į šio proto matricos rėmus. Todėl hierarchinio proto civilizacijos šerdis yra AGRESIJA prieš kitas civilizacijas.
Mariau,labai gerai,tiems ateiviams,nes Konstitucija,jau yra sukurta ir jiems.O tai daugk.
Belieka sulaukti kuo daugiau ateiviu 🙂
„Regina, tema apie skirtingų civilizacijų dialogą. Bet hierarchinio proto civilizacijos atstovams automatiškai atrodo, kad kitos civilizacijos atstovai nori juos pavergti, perdaryti, per lipdyti, užkariauti, pavergti ir t.t. Dialektika tokia, kad gynyba ir yra puolimas. Būtent tame esminė problema ir yra, hierarchinio proto civilizacijos atstovai ginasi nuo kitų civilizacijų, o ne kontaktuoja.Jie nepajėgus kontaktui tik agresijai. Deja savo agresijos jie nejaučia.”
Mariau, mes su tavim esame iš skirtingų galaktikų, civilizacijų ir dimensijų… Tave geriausiai supranta ŠS…Ji labai plastiška ir minkšta, todėl iš jos gali nusilipdyti ko tau reikia…O aš tau tik šypsosiuos va taip
Hierarchinio proto civilizacijos atstovams būdingas užtikrintas pasitikėjimas savo protu. Jie užtikrinti, kad jų protas gali viską suprasti. Todėl dialogą su kitomis civilizacijomis jie suvokia kaip apsikeitimą iš žodžių sudėliotomis kombinacijomis, sakiniais. Beje tos žodinės kombinacijos privalo pereiti jų hierarchinio proto filtrą. Tas filtras viską rūšiuoja į du polius: tiesa – melas, gėris – blogis, teisinga – neteisinga, mano – svetimas ir t.t. Ir tai dar ne viskas. Iš dviejų polių vienam yra atiduodama pirmenybė. Hierarchija. Ir tai dar ne viskas. Šis hierarchinis protas pats save iškelia hierarchijos skalėje kaip aukščiausią. Todėl pavyzdžiui, hierarchinio proto civilizacijos atstovai kitas būtybes, civilizacijas laiko žemesnėmis savo hierarchinio proto skalėje. Viskas kas neįsipaišo į jų šio proto matricos rėmus jie automatiškai atmeta kai klaidingą, melagingą, nesąmonę, kvailystę, absurdą ir t.t. trumpai tariant kaip neigiamą polį. O viskas kas įsipaišo į jų proto matricos rėmus yra supakuojama į supratimus, įvertinama ir sudėliojama hierarchinio eiliškumo tvarka. Toliau seks automatinės reakcijos į situacijas, įvykius, reiškinių ir faktų vertinimai. Pavyzdžiui, jų civilizacijoje deklaruojama, kad prieš įstatymą yra visi lygus ( lygybės išmintis), bet realiai esantiems hierarchinės piramidės viršuje taikomi kiti standartai. Esantis ant aukštesnio hierarchinės piramidės laiptelio turi daugiau teisių. Šalis turinti daugiau jėgos, turi daugiau teisių. Turintis daugiau jėgos automatiškai gali diktuoti savo taisykles silpnesniam ir t.t. Konstitucija realiai yra rašyta ateiviams, o hierarchinio proto civilizacija ją tik deklaruoja arba spekuliuoja joje deklaruojamomis vertybėmis. Spekuliacijos vyksta siekiant palipti hierarchinės piramidės skalėje aukščiai.
„Trumpai tariant, tiems kas išties nori dialogo su kitomis civilizacijomis, pirmiausia reikia atsikratyti stereotipinio suvokimo, kad dialogas yra apsikeitimas žodžiais. Tipo susitiksim, pakalbėsim, jus papasakosite kaip pas jus, mes kaip pas mus ir dialogas įvyko. Daugiau negu naivu!..”
Yra ir tokių, keistuolių, besitikinčių, kad jeigu atskristų ateiviai iš kosmoso, tai ot pabendrautume!.. Deja, kaip matote netgi elementaraus kitokio mąstymo, poliarizacijos nėra su kuo priimti, suprasti, suvokti. Nėra kontakto! Jeigu jus priėmėte, supratote, suvokėte, tai vadinasi jus jau toks pat ateivis kaip ir tas, kuris priešais jus iš tolimų kosmoso platybių. 🙂
…pataisyčiau – pasisekimą tarp ŠS 😎
…poliarizacija vyksta užsivėrimo kryptimi…, mūsų Marius turi pasisekimą tarp moterų, net pavydžiu 🙄
Qwerty, savęs nepastebi, kad velies į beprasmius ginčus 🙂 Kai tema išsisemia, ji pasensta, poliarizacija vyksta užsivėrimo kryptimi…Dar kažkas bandom paloti, kažką pasivyti, kažką įrodyti, kažką paneigti…Tiek žinių. Taškas.
ŠS,???
qwerty,man labai gaila,bet,tau,jau niekas neįdomu,nebent pats sau įdomus.Pirštu tau nerodysiu.
Nesu nei tavo mokytoja,nei mokinė.Manau pats puikiai žinai,tik lauki patvirtinimo.Bet jo nebus iš mano pusės. 😆
ŠS, jei gali, tai pateiktą pavyzdį pailiustruok savo komentaru, parodydama, kur ten aš toks bjaurybė, įdomu bus paskaitinėt 😆
ŠS, pateik konkretų tokio mano elgesio pavyzdį, kitaip būsi paprasčiausia melagė.
Taip.
ŠS, iš šalies geriau matyti, todėl jei kada aš tai dariau taip pat nemaloniai ir atstumenčiai, kaip tai darote jūs, tai aš esu siaubingas žmogus 😳
Atsiprašau,qwerty,nežinojau,kad toks jautrus esi,nes pats špilkuojasi puikiai,bet ar kam malonu?Nepaklausei.
Regina ir ŠS, nuo jūsų špilkiavimūsi jau darosi labai nemalonu…
Keista.. 🙄 vakar buvau avelė,o šiandien jau žmogumi patapau?Regina kažkas su tavimi pasidarė? 😆 Kaip para-taip nauja etiketė man?
Gal tau čia kažkas kažką padarė?Tada netylėk.Šauk rėk,kad Dainius gelbėtų. 😀
Beje,ne Marius tave supaistė.Kur tu matei Marių?aš nemačiau,kaip ir hierarcijos nei tu nematei,nei aš nemačiau.Jeigu Marius sėdi prote,kaip ir hierarcija,tada taip,gryna makalynė galvoje.
Kas geriau ar kas blogiau?O su tuo klausimu,visai prisibaigsime. 😀
Nu, matosi, kad Marius su tavim gerai padirbėjo – dabar visa tokioj želėj ištirpus plaukioji, transo apimta..Ane? Bet Marius ir potencijos prikaupęs, kad tave per parą žmogum padarė 🙄
Tada dar hierarchija tavo galvoje.Geriau taip nedaryk,nes tikrai su valdiškomis institucijomis susidursi ir dar medikus be reikalo iškvies.Bus daug nemalonumų ir išlaidų. 😀
Avele tai aš nepatapsiu, tik aš bijau, kad vieną dieną, įtikėjusi Mariaus paistalais, nenueičiau į savivaldybę ir mero nepaprašyčiau užleisti man kėdę 🙂
Nieko tokio,patapsi avele,kaip pati sakai.O man visai patinka būti avele,kailinių nereikia pirkti. 😆 Be to dar, PAVASARIO žiema atėjo.. 😆 Gražu ir smagu 😀
Pas mane hierarchija uodegoje, nes jau visai šarai susisuko 😆
Regina,hierarchija,tik tavo galvoje ar ir mano,kad tau būtų lengviau. 😆 Taigi,kai hierarchijos nebeliks galvoje,tai ir teorija bus neutopinė.
Bet,kol kas,be šansų.
Mariau, tu manai, kad reikia keisti savo mąstymą ir tokiu būdu susikurti komfortą savo galvoje. Ir atsiras lengvumas, ar ne? Tas tai taip….bet realiai gyvenime ar nuo to kas nors pasikeis? Jeigu vienoje galvoje ta poliarizacija įvyks atsidarymo teigiama kryptimi, tai kas iš to? Vaikščiosi, aišku, kažkokiam transe apdujęs, atitrūkęs nuo realybės, bet visos visuomenės kontekste, būsi laikomas tik nevykėliu ir pakvailėjusiu idealistu. Turi keistis visa visuomenė ir vienu metu, arba taip galvojančių turi būti kritinė masė. Bet kol yra hierarchija, tai tavo teorija yra utopinė.
Šiaip skaitytoja, išmintis yra apmąstyta jaunystė. Prisiminti emocijas iš ten, savo reakcija į įvykius. Orientyras atsivėrimo poliarizacijos PAVASARIS. Surasti pavasarį savyje kai viskas kas uždžiuvo ir užako atbunda, pražysta, skleidžiasi, o masė psichikoje ištirpsta kaip sniegas. Lengvumas psichikoje. Pavasaris be kovos, jėgos, pastangų išstumia žiemą. Viskas išsipildys. Kokia fazė, tokie ir įvykiai. Labanakt.
Taip Mariau,norėčiau tai suprasti ar pajausti,net nežinau kaip įvardyti. 🙂 Kaip ir aišku,bet neaišku. 🙂
Regina, man patinka mergos su bulkom 😀 Saldžių sapnų.
Nu va, Mariau, pasimetei jau pats tarp mergų ir bulkučių 😆
AHA, šį kartą į dešimtuką! Taip ir toliau 😉
Paskutinis postas Šiaip skaitytojai, atsiprašau ne Reginai ( apie bulkutes prie kompo) 🙂
Beje šiuo atveju aš su tavimi nebendravau,jei pastebėjai? 😆 Ar tik save ir bematai? 🙄
Kas pasaulyje gražiausia ,protingiausia? Ogi Reginutė. 😆
Regina, bulkutės prie kompo valgyti yra viena fazė. O aš kalbu ir apie kitas tavo pačios fazės, kurios yra potencijoje. Pavyzdžiui,atsivėrimo poliarizacija tai tavo pačios nauja, potenciali galimybė. Aš jau minėjau, kad linijinis – hierarchinis protas yra vienpusiškas. O aš siūlau save padauginti. Bulkčių valgymas toje įvairovėje užims savo garbingą vietą bet ne pagrindinę nes nebėra hierarchijos, viskas vienodai svarbu, o ne tik kažkas viena. 🙂 Tai gyvenimo ribų praplėtimas, emocijų įvairovė. Skirtingos fazės kaip skirtingi metų laikai, o ne tik koks nors vienas metų laikas iki begalybės arba kokia nors viena emocija iki begalybės. 🙂
Gaila, kad nėra smailo, kur nuogą užpakalį rodo… Bendravime su tavim tik jį ir naudočiau….
Dainiau, ar negali atnaujint tą rinkinuką?…ir dar pirštą prie smilkinio kad sukiotų…ir dar špygos noriu-u-u-u-u …..man trūksta emocijų perteikimo…
beje apie bulkutes parašiau pvz. 😆 😆 😆
O tu jau apsidžiaugei ane? Juokdarė. 😆
Laisvė trokšta tik vergas. Dialektika tokia, kad laisvas negali žinoti kas yra laisvė. Jei nori sužinoti kas yra laisvė klausk vergo jis papasakos. Beje ir tema apie laisvę aktuali tik vergams.
Regina,tu tiesiog Šaunuolė.Jau taip trokšti to dėmesio,kažkokios tau tik suprantamos laisvės,kad jei galėtum ,tai darbe priešais visą kolektyvą pagimdytum ir dar internete filmuką prasuktum. 😆
Regina, kol tu užsivėrimo poliarizacijoje tol nėra jokių šansų suvokti. Atsivėrimo poliarizaciją galima sulyginti su tekančia upe. O kas yra krantai? Tai įstatymai, taisyklės, valdžia, kiti žmonės, įvykiai ir t.t. Krantai formuoja upę, jos formą. Jeigu krantų nebus, upė neteks formos. Formos išsiskaidymas ir yra degradacija, upės mirtis. Todėl atsivėrimo poliarizacijoje krantai priimami su džiaugsmu nes jie formuoja. Esančiam atsivėrimo poliarizacijoje ir diktatorius į naudą. Visi gyvenimo įvykiai į gyvenimo naudą. Panašiai kaip vaikystėje buvo griuvimai, kritimai, bet mes vystėmės. Suprantamas upės troškimas tekėti be kliūčių. Deja, tai neįmanoma viskam yra riba. Todėl kliūtys neišvengiamos. Tuomet tampa esminė upės reakcija į kliūtis. Kovoti ar kovoti be kovos. Kova be kovos ir vyksta esant atsivėrimo poliarizacijoje. Kliūtys įveikiamos be neigimo, su džiaugsmu, kūrybiškai. Įprastinė linijinio – hierarchinio proto reakcija tai pašalinti, sunaikinti kliūtį, konkurentą, pašalinti ir t.t. Bet toks stilius sukelia ir įtampą psichikoje. Iš čia psichika tampa apkrauta, sunki, dingsta gyvenimo džiaugsmas nes reikia žūt būt įrodyti savo teisybę, nugalėti, susireikšminti, pasiekti pripažinimą, neatsilkti ir t.t. Aš siūlau visiškai kitą stilių.
Atsivėrimo poliarizaciją gali suprasti, o tuo labiau pajausti tik tos teorijos kūrėjas. O jeigu, ŠS, kemši bulkutes, tai tu jau prasižiojus ir prasivėrus….Gal pavyks ir tau pasiekt tą nirvaną ….chi-chi- chi 😆 😆 😆
😛 😛 😛
Mariau,ta atsivėrimo poliarizacija,apie kurią tu rašai,sudėtinga suprasti ar pajausti.Ir ji ne visiems
reikalinga.Pvz;jei aš sėdžiu prie kompo,spaudau mygtukus,kemšu bulkutes ir džiaugiuosi gavusi”like”,tai kam man kažko ieškoti?O kai nebepralysiu pro duris ir teks pakeisti visus drabužius,o aplinkiniai pradės stebėtis į ką pavirtau,gal susimąstysiu 😆
Mariau, nu jau turi vieną atsivėrusią avelę 😆
Jėzau, durnių slėnis čia su jumis…Valdžia nelenda į mūsų gyvenimą pagal ŠS…. Tu man pasakyk sritį, kur ji nelenda? Visur lenda, nes viskas SUREGLAMENTUOTA įstatymais, statutais,nutarimai, normatyvais, taisyklėmis, aprašais, reglamentais ir visa kita chuinia…Netgi grasina neleisti gimdyt, kur aš užsimanysiu, ar kur man užeis…Ir pagal ją valdžia nesikiša niekur, tik susimokėk mokesčius…O tie mokesčiai ar pamatuoti? Ar adekvatūs žmonių uždarbiams ir pensijoms? Judu esate valdžios trubadūrai…O tokių jai labai reikia.
Puikus šiaip skaitytojos pastebėjimas!
Pridursiu tik tiek, kad pavyzdžiui įvykus skyryboms kančia tik tol kol nėra pakaitalo. Atsiradus pakaitalui gyvenimas vėl pražysta naujom spalvom. Todėl dažniausiai sutuoktinis skiriasi jau turėdamas pakaitalą. Lygiai tas pats ir skyrybose su aukštuomene, esančiais hierarchijos viršuje. Štai aš ir turiu omenyje tokį pakaitalą, kad nepatirsi nuostolio nebe pretenduodamas į tas pačias vertybes kaip ir jų. Žinoma, tų naujų vertybių kaip jau minėjau gatavų nėra. Nėra gatavų tų naujų malonumų, emocijų, pojūčių, mastymo ir reakcijų į visą tą patį. Bet aš siūlau orientyrus. Labai konkrečius. Pirminė, tai bus atsivėrimo poliarizacija. Tik esant atsivėrimo poliarizacijai įmanomas tolesnis paieška, kūrybiškumas ir nauji atradimai. Arsenalas nemažas, tai ne tik naujas mastymas, bet ir savo kvėpavimo, regos, lytėjimo, klausos, naujų pojūčių vystymas, prie viso to ir pozityvių emocijų priedas ir t.t.
Beje,mažiausiai ta valdžia reikalinga normaliam žmogui,kuris dirba savo darbą tvarkingai susimoka mokesčius.Nebent,pats kažkur lendi prisidirbi.Tada ir valdžia gali ateiti į namus. 🙂
O šiaip valdžia,nelenda į mūsų gyvenimą,tik mes vis kažuo nepatenkinti,o daugiausia savimi,ten lendame.
Regina, tu niekaip negali suvokti, kad pažeidžiama būsi tik tol kol pretenduosi į tas pačias kaip ir jų vertybes. Pasikeitus vertybėms, keičiasi ir gyvenimo stilius. Todėl automatiškai gaunasi pagal principą: kas ciecoriaus ciecoriui, kas dievo dievui. Skirtingi malonumai, pojūčiai, emocijos, stimulai, reakcijos į tuos pačius įvykius, situacijas, faktus, reiškinius ir t.t.
Čia ir nusišnekėjai…Dar vienas Mesijas
„Aš realiai tokiems siūlau išeitį. Nekovoti prieš esančius hierarchinės piramidės aukštuomenę. O palikti ją! Pasišalinti iš jų veiklos lauko, keičiant savo mastymą ir vertybes” 😆 Tu, varguoli, pūstantis lape, gal ir gali įsivaizduot, kad palieki juos…Bet jie tavęs nepaliks, – tam yra valdžia, kuri remiasi teismais, anstoliais, prokuratūra, policija…Paspurdėk, paukšteli 🙁
Beje, tarnaujantys šiam protui, schemai tegali išgyventi tik dvi emocijas: teigiama kai pritraukei į ką nusitaikė protas arba išsaugojo arba neigiama jei nepavyko pritraukti ir neišsaugojo. Ir viskas. Primityvus ratukas, kuriame sukasi šios rūšies proto tarnai ir emocijos primityvios, skurdžios. Vaikystėje, kol dar nebuvo išsivystęs šis protas ir buvo įvairiaspalvės emocijos. Deja išsivysčius šiam protui viskas pasikeitė. Beje, kiekvienas prieina savo asmeninę ribą kai nebeišeina pritraukti arba byra, griūvą ką pritraukė, tuomet ir prasideda nepasitenkinimas ir kančios.
Regina, normalu, kad nesuvoki kokl kas ką noriu pasakyti.
Bandyk paprastai: skirstai viską į du polius geris – blogis, laimė – nelaimė, teigiamas – neigiamas, aukščiausias žžemiausias ir t.t. ? Skirstai! Ne tik, kad skirstai, bet suskirsčius iš šių dviejų polių pirmenybę atiduoti vienam: aukščiausiam, gėriui, sėkmei, pergalei. Instinktu atiduodi pirmenybę! Tai betarpiškos, instinktyvios reakcijos realiose gyvenimo situacijose. Tam kam atidavei pirmenybę reikia dar ir išsaugoti! Instinktu išsaugoti! O kas bus jeigu nepritraukei to kam pirmenybę atidavė tavo protas? Arba neišsaugojai tai ką pritraukei? Instinktyvi reakcija kova ir nepasitenkinimas, kančios. Štai ir visa schema, kuriai tarnauji instinktu. O visos žinios, erudicija tai jau priemonės tarnauti šiai schemai, programai. Todėl vieni būna sėkmingesni pritraukiant į tai ką nusitaikė tas pats protas, o kiti mažiau sėkmingesni. Visas sociumas yra tik šio proto, schemos atspindys. Čia vyrauja šio proto, schemos dėsniai. Linijiškumas ir hierarchija.
Mariau, viską per daug suprimityvinai apie visų vienodas proto savybes. Gal pirmiausia protą galima būtų prilyginti prie diskelio. Pas gimusį kūdikėlį, tame diskelyje bus labai mažai informacijos: pirmiausia, tai įgimti instinktai ir užkoduota genetinė informacija. Vėliau, žmogučiui augant, tas diskelis pildosi. Jį pildo savo paties patyrimas, auklėjimas, mokslas, papildomas lavinimasis ir t.t. Šiame atape gali labai pasitarnauti genai, sakykim išryškėja koks nors įgimtas talentas. Dar vėliau, veikiant ligoms, tas diskelis gali vietomis išsitrinti. Tai atminties trumpėjimas, Alsheimeris ir t.t. Paimk mažą negriuką ar čigoniuką ir atiduok į lietuvių šeimą – užaugins grynu lietuviu. Vadinasi, kuo užkrausi protą, tą turėsi; kokią informaciją ir kiek jos ten patalpinsi, tiek ir bus. Bet nuo genetinių savybių, ne kiekvieno protas tai informacijai yra imlus.
Madinga kaltinti dauguma, kad ji neina į gatves, o tik kalba, kad viskas blogai. Deja, dauguma instinktu jaučia, kad einant į gatves nieko nepakeisi. Suinteresuoti manipuliatoriai trokštantys perimti valdžią pyksta ir keikia, kaltina tuomet daugumą, vadina apatiškais runkeliais, varguoliais ir t.t. Manau, kad masiškas atsinaujinimas gyvenimo kokybės link neįmanomas. Esantys aukštuose hierarchijos sluoksniuose, šiltai įsitaisiusiems, turtingiems nėra prasmės ką nors keisti, jiems jokios permainos nereikalingos išskyrus savo kapitalo padidinimo, ar aukštesnio laiptelio hierarchijos skalėje. Jie ir yra išrinktieji, sėkmingi. O hierarchinės piramidės apačioje masė, nevykėlių sluoksnis. Jie atskirti nuo esančių hierarchinės piramidės viršuje. Jie rėkia kaip viskas blogai, kovoja prieš neteisybę, keikia valdžią ir t.t. Manau, kad kovojantys, keikiantys, tokie ir yra pasmerkti supūti kaip pernykščiai rudeniniai lapai. Jų laukia dar sunkesni laikai. Viskas kas sena ir įprasta pas juos byra, o naujo nėra. Jie tarpinėje merdėjimo stadijoje. Nei mirę, nei gyvena. O kova prieš neteisybę, keiksmai, dejonės yra ėjimas atgal, destrukcija, kuri tik pagreitins supuvimą nepasitenkinime gyvenimu ir kančiose. Aš realiai tokiems siūlau išeitį. Nekovoti prieš esančius hierarchinės piramidės aukštuomenę. O palikti ją! Pasišalinti iš jų veiklos lauko, keičiant savo mastymą ir vertybes. Formuoti naują elitą, bet su visiškai kitomis vertybėmis nei pinigų ir gerbuvio vaikymasis ir pavydas esantiems hierarchijos viršuje. Aš galiu pasiūlyti jiems visiškai naują pasaulį, naujų pojūčių, emocijų. Gatavo šio pasaulio nėra. Bet orientyrai kur jis yra… 🙂
Atkreipkite dėmesį į madingą faktą, kai vienas individas (ar grupelė) kritikuoja arba kaltina daugumą. Kas yra dauguma? Pavyzdžiui, paimkime televizorių. Jame yra labai konkreti schema. Pavyzdžiui, vienas televizorius ar tūkstantis televizorių schemos esmės nekeičia. Kiekybė kokybės pakeisti negali. Žmogaus protas irgi turi labai konkrečias savybes kaip ir televizoriaus schema. Todėl milijonas protų su tomis pačiomis savybėmis išties yra tik vienas protas. Gaunasi, kad jokios daugumos realiai nėra. Dauguma tėra vienas žmogus, kaip vienas ir tas pats laikraštis tik išleistas milijoniniu tiražu. Atkreipkite dėmesį į tai, kad televizorius gali būti įvairių formų, dizaino, įvairiais pribambasais ir t.t. Bet esmė jo viena ir ta pati tik įvilkta į tūkstančius skirtingų apvalkalų. Lygiai taip pat yra ir su proto savybėmis. Gali susidaryti iliuzija, kad baigusio Harvardą proto savybės yra kitokios nei turgaus prekeivio, deja jos tos pačios. Erudicija, žinios proto savybių nekeičia. Pabrėžiu: SAVIBIŲ! Pavyzdžiui, paimkime bet kokį Lietuvos politiką, jo proto savybės nesiskiria nuo kokio nors runkelio. Jis gali būti labiau apsiskaitęs, eruditas, gražiau kalbėti, daugiau žinoti, bet jo proto savybės tokios pat. Proto veikimo principas toks pat. Skirstymas į du polius : gėris – blogis ir t.t. Ir pirmenybės atidavimas teigiamam poliui. Štai ir viskas. Žiauriai primityvi schema. Bet kadangi gali būti tos pačios schemos didžiulis kiekis skirtingų variacijų, tai susidaro iliuziją, kad egzistuoja begalė skirtingų protų. Deja viskas yra ne taip. Tai tas pats kaip tūkstantis skirtingų formų ir dizainų televizorių, bet su viena ir ta pačia schema. Visas mokslas užstrigo toje schemoje. Niekas nieko naujo nebegali sukurti, o tik vyksta vieno ir to paties skirtingose variacijose dauginimas. Masė tipiško šlamšto! Iš čia ir tema apie globalią krizę. Pradžioje buvo mokslo progresas, o dabar riba. Masė tipiško proto produkcijos virto šlamštu. Masyvių šlamšto kalnu. Visose srityse pradedant ekologija ir t.t.
Dainiau, o tai taip ir neparašei, kuo baigėsi tas “Global Forum Vienna 2013″…Ar radote kokių sąlyčio taškų tarp skirtingų kultūrų? Man tai atrodo, kad greičiausiai tarpusavio sąlyčio taškus randa Jis ir Ji, t.y. skirtingų lyčių asmenys, nereikia nė forumų 😎
O Lietuvos mąstu, tokie forumai man panašūs į kaimo bendruomenei suorganizuotą kokį nors seminarą iš ES lėšų…Ten susirenka lochelių grupelė, išsižioję pasiklauso patys nesuprasdami apie ką… Gauna po tušinuką, krūvelę metodinės m-gos; aišku ir furšetą iš tų pačių ES lėšų….dar kas nors ir fleškutę išsitraukia iš po stalo…Ir laimingi apšviesti išsiskirsto 😆
Vilkas avelės kailyje ir yra diversantas. Beje, visos diversijos yra vykdomos tik vardan gėrio, diversijų vardan blogio nebūna. Prievartautojas nežino, kad jis prievartautojas, jis nejaučia savo vykdomos prievartos todėl jaučiasi absoliučiai teisus.
By the way, mano asmeninę nuomonę apie komunistus ir veikėjus nuo religijos, ar jų šalininkus, labai taikliai atspindi Sirijos prezidento žodžiai, kuriuos jis šiandien pasakė savo interviu The Sunday Times:””We do not expect an arsonist to be a firefighter” 😆
Qwerty, daugybė komunistų, ateistų iš esmės laikėsi tų pačių vertybių kaip ir laikantys save katalikais. Pavyzdžiui, iš dialektinio mąstymo atskaitos taško gaunasi, kad „tas, kuris užmiršo Dievą, pas tą jis širdyje”. Daugelis ateistų neįtaria, kad jie išties yra praktikuojantys katalikai.
Mariau,ateistinės kritinės refleksijos religijų atžvilgiu šalininkai,komunizmo/ateizmo propoguotojai (Feuerbachas, tas pats Marxas) religiją supranta paprasčiausiai kaip visuomenės istorinės raidos determinuotą žmonijos klaidą, o Dievo ir žmogaus religinį santykį, kaip nevykusį,nepavykusį žmogaus santykį su savo paties esme, kaip savo paties susvetimėjimą.Todėl reikėtų atriboti… 😉
Keistas tas faktas, kad dėl MADOS daugelis metėsi į tikėjimą, lankosi bažnyčioje ir nepastebi, kad visose religijose ir šventraščiuose spinduliuoja komunizmo dvasia. Sąžiningumas, pagalba silpnesniems, kuklumas, meilė, atjauta, nevok, nepaleistuvauk, MELAGINGAI NELIUDYK.
Ir su tais „banditais”, „stribais”, „veltėdžiais”, ar išsireiškimais:”…o jei didvyriams nepristatysi maisto, tai jie užkurs tavo trobą, arba nušaus” ir pan, tai būk atsargesnis. Čia tau ne Amerika,kur žodžio laisvė. Lietuva yra skurdi, ksenofobinė, homofobinė su stipriom laisvos minties ir žodžio laisvės ribojimo tradicijoms šalis. Čia galima galvoti ir kalbėti tik tai,kas yra leidžiama.Ypač tavo paliesta tema. Priešingu atveju gręsia administracinis ar net baudžiamasis persekiojimas ir bausmės.Gali net ir apspardyti 😆
Qwerty, ačiū kad pataisei, taip taip ne strybai, partizanai. 🙂
Mariau, stribais (nuo rusiško „istrebitelj”) žmonės vadino Sovietinių struktūrų specialius būrius. Jie gaudavo tinkamą aprūpinimą, todėl abejoju, kad vaikiščiojo po kaimus ir reketavo duoti vištų. Tu čia apie partizanus gal bandai pasakyti, tai tuomet teisingai.
Kaip manote kokia poliarizacija dominuoja mūsų valstybėje, Europos sąjungoje, Amerikoje, Rusijoje ir t.t. ? Jeigu dominuoja atsivėrimo poliarizacija tai valstybė jauna, o jeigu užsivėrimo, tuomet valstybė pasukusi senėjimo link. Prisiminkime istoriją 1917 revoliuciją, tai ir buvo užsivėrimo (senėjimo) poliarizacijos riba po ko sekė atsijauninimas, atsivėrimo poliarizacijos dominavimas. Visas buvusios Tarybų Sąjungos kilimas iki kosmoso šturmavimo vyko dominuojant atsivėrimo poliarizacijai. Pavyzdžiui, metro Maskvoje buvo kasamas kastuvais. Jeigu pažiūrėsime senus Tarybinių laikų filmus, tai juose dominuoja atsivėrimo poliarizacija. Su nostalgija daugelis prisimena ir senąją animaciją ir t.t. Ideologija buvo nukreipta į atsivėrimo poliarizacijos dominantę. Deja, netgi atsivėrimo poliarizacija turi savo ribą. Būtent Brežnevo laikais ji ir baigėsi. Brežnevas tikrąja ta žodžio prasme miegojo. O tuo metu kas galėjo tas vogė. Galime apstebėti, kad valstybėje dominuojant atsivėrimo poliarizacijai milicija tarnavo liaudžiai, o už valstybės turto grobstymą, kyšininkams pagal baudžiamą kodeksą grėsė iki 15m kalėjimo ir net aukščiausia bausmė. Pavyzdžiui, dabar priimta kaltinti Staliną represijomis. Bet jeigu įsigilinsite, tai jis negalėjo kitaip elgtis nes vyko nuo besipriešinančių atsivėrimo poliarizacijos dominavimui valymasis. Tai elementarus poliarizacijos dėsnis: poliarizacija siekia save išsaugoti ir nusikrato svetimkūnių. Bet santykis su visu tuo pačiu automatiškai keičiasi pasikeitus poliarizacijai. Pavyzdžiui, Rusijos caras jau šiais laikais dominuojant užsivėrimo, senėjimo poliarizacijai tapo šlovinamu, o tuomet jis buvo niekšas, kurio kariai šaudė į taikius demonstrantus. Arba vadinami Lietuvoje stribai. Dominuojant valstybėje atsivėrimo, jaunai poliarizacijai jie buvo banditai, o dabar kai Lietuva pasuko senėjimo keliu jie tapo gerbiamais didvyriais. Nors seni kaimo gyventojai puikiai prisimena tuos laikus ir aš asmeniškai juos klausinėjau. Tai jie žiauriai kentėjo nuo tų stribų, o dabar jau didvyrių. Praktiškai tie didvyriai niekur nedirbo, o veltėdžiavo ir ateidavo pasiimti iš paprastų žmonių papuolusių tarp dviejų ugnių maisto. Ant durų ryte žmogus rasdavo raštelį, kad ten ir ten pristatyti kiaulę, višta ir t.t. Jeigu saugumas sužinos, tai apkaltins bendradarbiaujant su banditais, o jei didvyriams nepristatysi maisto, tai jie užkurs tavo trobą, arba nušaus.
Atkreipkite, kad dominuojant senėjimo poliarizacijai vertybės tampa pinigai ir gerbuvis. Neseniai teko būti Vokietijoje, nemažai bendrauti su Vokiečiais. Tai jie visi dejuoja tik dėl to, kad per krizę neteko riebaus kąsnio arba , kad negali gyventi riebiau. Su tokiu kontingentu metro neiškasi ar Bamo nepastatysi. O dėl ko gi emigrantai palieka Lietuvą? Dėl to paties riebesnio kąsnio. Senėjimo poliarizacijoje pinigai, gerbuvis ir yra esminės vertybės. Valstybės progresas įmanomas tik dominuojant jaunai poliarizacijai. Bet tuomet keičiasi visos vertybės. Štai kodėl ideologija labai ir labai svarbu, ji pirminė. Ji gali būti nukreipta į senėjimo arba jaunėjimo poliarizaciją.
Šaip tik pagalvojau ir padiskutavau su savimi 😀 ,kad labai būtų fainai,kad tik kiekvienas,kiekvienas mažutėlis ar didelis žmogelis sugebėtų su savo problemomis,darbais ar gyvenimu susitvarkyti,tai būtų puiku. 😀 Nesugabame savo kiemo išsišluoti,o norime visą pasaulį perdaryti pagal save.Taigi,toks yra žmogus su tuo savo PROTU. 😆
Beje ką galima sudiskutuoti ar rasti dialogą su kita kultūra,kai su sava nesusikalbame? Nėra nei dialogo,nei diskusijos savoje kultūroje,o jau norime peršokti į kitą.Aš kaip Marius,pvz. apie sutuoktinų bendravimą:nesusikalbi savoje poroje,tada jau nubėgi į kitą šeimą ir tarp šeimų bandai dialogą surasti? 😆
qwerty ,teisių nėra.Kiekvienas pats sau teisus.O eiti ar neiti kur ir kaip,pasirenkame patys.
Kam ir ko reikia.
Regina, maitinti save, šeimą, rengti, duoti pastogę nėra savanaudiškumas. Tai savęs aprūpinimas gyvenimu. O gyvenimas nesusideda vien tik iš maisto ir daiktų. Savęs aprūpinimas pozityviomis emocijomis, energingumu, gyvybingumu, gera savijauta, sveikata, santykiais su aplinkiniais irgi yra apsirūpinimas gyvenimu. Todėl kriterijumi tampa harmonija. Harmoningas apsirūpinimas gyvenimu. Pavyzdžiui, jeigu turi daug daiktų, bet nebeturi sveikatos ar gyvenimo džiaugsmo, tai jau bus destruktyvus savęs aprūpinimas gyvenimu. Harmonijos nebėra. Todėl kriterijumi tampa harmoningas apsirūpinimas gyvenimu, o ne vienpusiškas. Vienpusiškumas atsiranda peržengus ribą, užstrigus tipiniame šlamšte ir t.t. Beje, jeigu pažvelgsime gyliau, tai visi įsigyti daiktai automatiškai konvertuojasi psichikoje į masę. Ta mase paskui reikia aprūpinti, prižiūrėti ir dar išsaugoti. Visa tai turi atlikti ne mechaninis robotas, o biologinis organizmas. Jeigu harmonijos nėra būna žmogus pratrūksta, nebeturi jėgų, nervų, tampa dirglus, suzirzęs juk kiekvienas pats ir yra užsakovas. Jei per daug apžiojai, o nebėra energijos atsiranda įtampa. Kam reikia išsaugoti postą, statusą, karjerą, turtą, populiarumą ir t.t. Neigiamos emocijos, problemos su sveikata, energijos stoka jau yra destruktyvaus apsirūpinimo gyvenimu simptomas.
ŠS, Marius teisus.Bet Regina teisi taip pat. Gal ir nebereikalo aukščiau čia Marius prisiminė budizmą-reikia eti jo išplėtotu „aštuonkrypčiu” keliu…
Regina,neišsižiok taip,nes dar koks paukštelis prikakos. 😛 Pirmiausia pamėgink dar paskaityti Marių ir apie ką jis rašo.Tikrai ne apie atsagstytą paltą ar atlapotas kišenes. 😀
Mariau, bet argi tu pats tiki tuo, ką rašai? Taigi, sakykim, kiekvienas žmogus turi savo fizinį kūną, kuriame patupdytas tas protas, mąstymas, siela…Bet fizinį kūną dar reikia maitinti realiu maistu, rengti, duoti pastogę…Galų gale, jeigu turi šeimą…Ar nori ar nenori, pirmiausia turi žiūrėti savo fizinio kūno, kaip proto buveinės…Tai gal iš to ir prasideda savanaudiškumas…Juk kaip aš benorėčiau, kaip begailėčiau, kaip atsiverčiau – visų alkanų nepamaitinsiu..Niekaip nesuprantu tų tavo klejonių,….kad ir prasižiojau 😮
Regina, aš puikiai suvokiu, kad tau nėra su kuo suprasti, kad esantis atsivėrimo poliarizacijoje nėra kenčiantysis. Tau nėra su kuo suprasti, kad įsimylėjėlis nėra kenčiantysis, paspaustas po padu, išnaudojamas ir t.t. Todėl tu vis rašai, kad esantį atsivėrimo poliarizacijoje galima apgauti, išnaudoti ir t.t. Neįmanoma, nėra jokių šansų!
Ir vėlgi, prie ko čia visi kiti? Visus kitus tu gali pakeisti per vieną akimirką, visą pasaulį pakeisti. Tai ir įvyksta pakeitus savo paties poliarizaciją. Pavyzdžiui, „budizme” yra sakoma, kad Buda gyvena šiame pasaulyje kaip ir visi kiti, bet prie jo nelimpa pasaulio purvas.
Mariau, jeigu tu turi omenyje žmogų esantį transe, hipnozėje…Teigu tu kalbi apie mistinius šventuosius, ar nežemiškų galių turinčius aiškiaregius (pvz.:Vanga), tai čia kitas dalykas….Taip, tas egzistuoja, bet kol kas mokslas to nepaaiškina…O tarp tų masiškai štampuotų piliečių atsivėrusiais pasinaudoja užsivėrusieji…Na jeigu visi taptų atsivėrusiai vienu metu, nežinau, tokią žele propaguoja liberastinė demokratija…Daug kas ten nepriimtina.
Regina, deja yra atvirkščiai prie atsivėrusio savo išoriniam pasauliui nelimpa nei aferistai, nei virusai, nei barakūdos, šarlatanai ar visokia velniava. Tai limpa tik prie esančio užsivėrimo poliarizacijoje. Pavyzdžiui šventieji, kurie pasiekdavo absoliutaus atsivėrimo poliarizaciją neapsikrėsdavo raupsais, ar maru. Jie galėdavo sergančiam mirtina liga su lūpomis iš rankos išsiurbti pūlius ir nepasikrečia. Arba apaštalo Pauliaus esant atsivėrimo poliarizacijoje įkandus mirtinai pavojingai gyvatei neėmė nuodai. Prie atsivėrusio neįmanoma prilipdyti jokio purvo, nes nėra vietos purvui prilipti. Kaip nuo žąsies vanduo nubėga visas blogis. Arba pavyzdžiui esant absoliutaus atsivėrimo transe žmogaus neima peilis, ugnis, tai faktai rytų kovos menų meistrai. Yra faktų kai absoliutaus atsivėrimo būsenoje žmogui darė operacija, o jis kalbasi su chirurgu ir nejaučia jokio skausmo. Todėl atsivėrimo poliarizacija turi savo gilumą, amplitudę, absoliutą. Žinoma visą šią informaciją naudinga priimti tik kaip orientyrą pažinti savo protą, psichiką.
Deja vienu metu skirtingos poliarizacijos neįmanomos, arba tu vienoje arba kitoje. Ir kaip minėjau pas kiekvieną galima sava asmeninė amplitūdė, o absoliūtas, transas tai jau treniruodavo vienuolynuose, kaip pas moksliniuose institutuose. Vakaruose mokslo institutai, o rytuose vienuolynai, tai tas pats, kad mokslinis institutas tik orientuotas kita kryptimi.
Taip ir supratau, ar tu būsi atsivėrę, ar užsivėręs, vistiek blogai baigsis. Užsivėrusį užpuls pyktis, ligos, marazmai, ankstyva senatvė…O atsivėrusius mėgsta visokio plauko aferistai, šarlatanai, barakudos, lovelasai….liberastai…venerinės ligos ir t.t.
Tai aš bandau biškį prasivėrus, biškį užsivėrus būt 😎
Regina, visiškai teisingai esančiam atsivėrimo poliarizacijoje gali nors kuolą ant galvos tašyti, lygiai taip pat kaip ir esančiam užsivėrimo poliarizacijoje. Nei vieno nei kito jokie loginiai argumentai neima. Pavyzdžiui, įsimylėjėlius (esančius atsivėrimo poliarizacijoje) tėvai, draugai dažnai stengiasi perkalbėti, atverti akis, bet bergždžias reikalas. Akys į teisybę jiems atsivers tik pasikeitus poliarizacijai. Arba esantys užsivėrimo poliarizacijoje pastebi iš šalies, kad jo draugas, draugė ar vaikas yra apgaudinėjamas, juo naudojamasi, laikomas po padu, deja esantis atsivėrimo poliarizacijoje viso to nejaučia. Jam viskas nuostabu! Todėl atsivėrimo ir užsivėrimo poliarizacijas galima sulyginti su skirtingomis civilizacijomis.
Mariau, nu tau nors ant galvos kuolą tašyk…Viskas, šitoje temoje užsiveriu, užsitraukiu visus užtrauktukus, užsisegu visus guzikus ir apsikasu pernykščiais lapais. Ir einu graužt Račo
Regina, pirminė yra poliarizacija į simbolį, pavyzdžiui, šiuo atveju Islamą, o toliau viskas seks automatiškai.
1. Atsivėrimo poliarizacijoje bus susižavėjimas, nauji pozityvūs atradimai.
2. Užsivėrimo poliarizacijoje priešingai, skepticizmas, kritiškumas, baimės, neigimas ir t.t.
Formulę jau minėjau: iš užsivėrimo poliarizacijos į atsivėrimo per loginius argumentus kelio nėra.
Todėl mes galime stebėti ginčus, debatus, logiškiausių argumentų pritempinėjimą, bet jeigu žmogus „užsivėrimo poliarizacijoje”, tai jokie loginiai argumentai iš ten jo neištrauks.
Jaunai psichikai yra būdinga atsivėrimo poliarizacija, o senstančiai užsivėrimo.
Pavyzdžiui, visos baimės, stabilumo, garantijų stoka, kova už lygias teises, prieš neteisybę, globalių katastrofų baimės, dėl laisvės apribojimų, apsunkusi psichika ir t.t. galima tik dominuojant užsivėrimo poliarizacijoje.
Pavyzdžiui, kas gali sukelti psichozę dėl pasaulio pabaigos? Tik priėję ribą užsivėrimo poliarizacijoje. Taip, užsivėrimo poliarizacija turi ribą. Ją priėjus ir tampa psichika sunki. Čia nerimas, įtampos, baimės, kova, nepasitenkinimas, kančios. Masyvi psichika.
Esantiems atsivėrimo poliarizacijoje viso to nėra, reakcijos į tuos pačius įvykius, situacijas, faktus, simbolius bus kitokios. Psichika lengva.
Dialogas su savo išoriniu pasauliu yra neišvengiamybė todėl nes žmonės masiškai užstrigo užsivėrimo poliarizacijoje.
Esantys užsivėrimo poliarizacijoje ginasi nuo savo išorinio pasaulio, o ne atsivėrę su džiaugsmu eina į kontaktą.
Pavyzdžiui, tik esantiems užsivėrimo poliarizacijoje simbolis teroristas, krizė, islamas ir t.t. gali sukelti baimę, įtampą, nerimą ir sužadinti gynybines reakcijas.
Gynyba nuo savo paties išorinio pasaulio.
Tai galima sulyginti ir su tuo kai koks nors žmogus dėl savo tamsumo, neišprusimo, neišsilavinimo ko nors bijo ir yra nusiteikęs priešiškai, nors prieš tai ką jis nusiteikęs išties nekelia jokio pavojaus, bet netgi priešingai gali būti tiesiog tam žmogui pozityvi nauda.
Tad ne krizė, ne islamas ir ne A. Kubilius ar V. Uspaschikas yra blogio šaltinis, bet užstrigimas užsivėrimo poliarizacijoje, prieita riba.
Kaip pakeisti poliarizaciją kelio ir metodikos nėra, tik orientyrai. Todėl čia arba – arba. Ribą užsivėrimo poliarizacijoje galima sulyginti su pernykščiais rudeniniais lapais, jie pasmerkti supūti. Supūti nerime, įtampoje, baimėje, kovoje prieš neteisybę, ginčuose, įrodinėjimuose, kritiškume, gynybinėse reakcijose, neigime ir neigiamose emocijose ir t.t. Tai intensyvus senėjimo procesas ir vis labiau sunkstanti psichika, akumuliatorių išsekimas ir t.t.
Sorry,… prašau nesupraskit manęs klaidingai….Čia aš tik dėl pasikėsinimo į mano pačios apsisprendimo laivę…O agurkus ir bananus naudoju tik maistui 🙂
Mariau, teigi Iš Islamo gali pasimokyti netgi žurnalistai, pavyzdžiui islamas moko:
“Žmogus, kuris išnešioja pletkus,( apkalbas) negali patekti į rojų“.
“Kalbėk arba gerą (pozityvą) arba tylėk.“
Bet toje religijoje pilna kraštutinumų ir juokingų absurdų.
http://www.alfa.lt/straipsnis/13247669/Musulmonems.nuodeme.artintis.prie.bananu.ir.agurku=2011-12-13_09-58/
Nu pabandytų šitaip mums uždrausti ❗ Būdama maištigo charakterio, aš paskelbčiau moratoriumą vyrams 😮
Va tai tau, tu juokies? Taigi pagūglini „kas yra diskusija” ir išmeta – diskusija viešas kokio nors dalyko svarstymas, aptarimas; ginčas. Tiesa, aš dar žinau, kad diskusijai reikia dar nors vieno….Ir kad jis mokėtų plepėt, o ne tik akis vartyt…Tada išeina diskusija. O būtum įsijungus kaip trečia – dar būtų geriau išėję…Ką gi, palieku jus vakaroti, – pasidžiauk Mariuku, – jis tau kaip desertas 😉
Čia ne kas užpultas ar neužpultas.O dėl diskusijos. 😀 Tik vėl nėra diskusijos 😆 😆 😆 „P.S. Dainiau, ar gerai čia mes sumoderavom diskusiją?”. 😆
Moderuok Reginka,ką nori. 😆 Bet kas yra diskusija?Ar žinai ?Aš nežinau.
Kuris, Ponia, jaučiasi užpultas?
Regina, pačios temos pradžioje aš rašiau, kad civilizacijų dialogas neišvengiamybė, o ne svarstymas reikalingas ar nereikalingas. Tai dialogas su savo paties išoriniu pasauliu. Neigti tą dialogą tai reiškia skatinti toliau agresiją, krauti į degantį laužą dar daugiau malkų. Nugalėtojų tuomet nebus. Bus baimė, apsunkusi psichiką, įtampa, aštresni konfliktai, priešprieša, susiskaldymas. Tai galima sulyginti su problemomis šeimoje kai du sutuoktiniai susipyksta ir vietoj dialogo pasilieka tylėti, bet kiekvienas su savo teisybe. Tai kaip uždelsto veikimo bomba, kuri anksčiau ar vėliau sprogs. Todėl dialogo ieškojimas neišvengiamybė.
Na taip,Reginka,sumoderavai puikiai 😀 Esi grynaveislis pitbulis 😆 .Jei šeimininko nėra namie,puoli visus.Jei šeimininkas namie,dar ir šeimininką apkandžioji. 😆 Ir vadini tai diskusija? 🙄
Šaunuolė. 😉
Na, gerai, tai galų gale, apibendrinant šitą “Global Forum Vienna 2013″: kultūrų dialogo samprata mūsų amžiuje, – nu nacher mums reikalingas tas kultūrų dialogas? Tiesiog, gal gyvenkim savo kultūrose, neauklėkim kitų savo kultūros dvasia ir neleiskime kitiems darkyti mūsų kultūros ir dorovės. Todėl Jaunalietuvių šūkis „Lietuva -lietuviams, lietuviai -Lietuvai”, man visiškai yra priimtinas.
P.S. Dainiau, ar gerai čia mes sumoderavom diskusiją? 😀
Terorizmas, džihadas atsirado 50metų atgal. Kur jis buvo anksčiau? Visa tai Amerikos intervencijos į islamo šalis su savo materialiniais interesais ir demokratija pagal Ameriką pasekmė. Musulmonai yra terorizmo aukos. Kur tu matei, kad silpnesnis pultų stipresnį arba su peiliu pultum tanką. Kas gi puls tokią galingą šalį kaip Ameriką? Koks tikslas pulti? Tai įsprausto į kampą gynyba iš beviltiškumo, o ne puolimas. Tas, kuris aukoja savo gyvybę gindamas savo tautos tradicijas, jį suprasti gali tik tie kas dar neprarado meilės savo tautai, patriotizmo, vienybės jausmo.
O kaip tada su džihadu?
Iš Islamo gali pasimokyti netgi žurnalistai, pavyzdžiui islamas moko:
“Žmogus, kuris išnešioja pletkus,( apkalbas) negali patekti į rojų“.
“Kalbėk arba gerą (pozityvą) arba tylėk.“
Žinoma, kad tau būtų tas tikėjimas savas, tu turi jį priimti visa savo esybe ir be jokios prievartos. Aš nesakau, kad islamas blogesnis už krikščionybę. Tiesiog iš kokios mes esam kutūrinės-religinės terpės, tas ir priimtiniau. Beje, krikščionybė irgi buvo žudanti religija -taigi Kryžiaus karai.
Jeigu būčiau musulmonė, tai pasirinkimo kaip ir neturėčiau – turėčiau laikytis Korano ir Šariato. O būdama katalikė galiu eiti į bažnyčią, galiu neiti; galiu eiti išpažinties galiu neiti; galiu laikytis religinių papročių, galiu nesilaikyt. Beje, katalikų tikėjime man labai nepatinka išpažintis. Kai vieną kartą kunigėlis manęs paklausė labai intymaus klausimo, aš jam sušnypščiau-koks tamstos reikalas, pašokau kaip įgelta nuo klausyklos ir stebima davatkų iškaukšėjau iš bažnyčios. Nuo tada į bažnyčią kartais einu, bet išpažinties NIEKADA.
Regina, baimę tau varo ne islamas, o per masines informacijos priemones sąmoningai suformuota nuomonė apie islamą. Panašiai kaip kiaulių gripas masiškai buvo įvaręs baimę nors lengva pastebėti, kad kasdien avarijose daugiau žūsta žmonių nei mirė nuo kiaulių gripo. Lygiai taip pat gali stebėti faktus ir paskaičiuoti kiek Amerikonai išžudė nekaltų, civilių žmonių Afganistane, Irane ir t.t. Atsimenu kaip Algimantas Čekuolis per vieną savo laidą kalbėjo apie gerąjį pasaulio policininką Ameriką. Orientuotis labai paprasta tereikia šiek tiek pastabumo ir pagarbos faktams.
Jeigu kalbant apie islamą, man vistik, šis žodis asocijuojasi su fundamentalizmu (labai atspari religija sekuliarizacijai, daugelyje islamo valstybių religija neatskirta nuo pačios valstybės), fanatizmu (kad ir krepšininko I. Jaabero atvejis) terorizmu („al-Qaeda“, „Hamas“, „Hezbollah“), moterų priespauda (vyrų daugpatystė, veido slėpimas po čadromis). Ir aš nieko negaliu sau padaryti, kad man ši religija svetima, nepriimtina, varanti baimę. Tačiau nors islamo reikalavimą gobtis hidžabu mums europietėms ir sunku suprasti, pasirodo musulmonės tai laiko ne prievarta ir pažeminimu, o kaip tik privilegija. Taip siekiama apginti nuo seksualinio priekabiavimo. Apsidengusi moteris tarsi atsisako, kad su ja būtu elgiamasi kaip su preke, ir užsideda šydą, tarsi savo orumo ženklą, bet ne pažeminimo. Dėl ko moterų teisių gynėjai ir patyrė fiasko, nes musulmonės hidžabo nenori nusiimti. Bet taip yra dėl to, kad jos yra gimę ir užaugę toje kultūrinėje terpėje ir jos tą priima kaip savo natūralią būtį. O kai mūsų lietuvaitės išteka už musulmono, tai pradžioj, apakus iš meilės, tarsi gražu būna. O pagyvenus ir atsiradus vaikų išryškėja tie religiniai – kultūriniai skirtumai, tada jau lieja ašaras ir nori pabėgti, bet ne kiekvienai pasiseka. Tai kas čia gero?
Regina, simbolis vikšras Kinijoje, Tailande, Vietname gali sukelti apetitą, o pavyzdžiui Indijoje pavadinti moterį gyvate yra didžiulis komplimentas, o mūsų kultūroje gali būti priimta kaip įžeidimas. Pavyzdžiui, Islamas yra toks, kokia esi tu, o jei nori pažinti kitokį islamą pirmiausia turi paleisti visą savo patirtį ir sugebėti pažvelgti į tą patį naujai. Islamas yra joks.
Gal ne visai taip. Be smegenų darbo, nebūtų sugalvoti netgi simboliai. Čia yra žmogaus proto veiklos produktas. Bet netgi tas pats simbolis, tik skirtingame kontekste,tam pačiam žmogui gali sukelti skirtingas emocijas. Sakykim žodis „vikšras”. Daugumai kelia pasišlykštėjimą, nes įsivaizduojam riebią besiraitančią kirmėlę. Bet jeigu pasakysiu, kad iš itos kirmėlytės išsivystys gražus drugelis, tai ne tokia ji ten ir bjauri atrodys. Kiekvienas žodis (simbolis) jau yra užkrautas tam tikra prasme. Tik vėliau, perleidus jį per smegenis, vyksta tavo vadinama poliarizacija. Ir ne visada užtenka vieno simbolio. Paprastai jie turi būti jungiami į tam tikrą seką- iš žodžių sudaromi sakiniai, iš sakinių -tekstas. Vadinamoji paradigma-sintagma. Vat tada kiekvieno mąstančio galvoje vyksta poliarizacija.
Taip yra ir su islamu. Tai tą nulinio krūvio informaciją galima sužinoti Vikipedijoj. Kad tai monoteistinė religija, daugiausiai paplitusi pietvakarių Azijoje ir šiaurės Afrikoje. Jos išpažinėjai – musulmonai ir t.t. Bet deja, ten nerašo ar ji bloga, ar gera. Tuomet jau turiu ieškoti tokių šaltinių, žiūrint ko man reikia, – kad ji būtų bloga, ar kad būtų gera.
Regina, argi reikalinga religija tiems, kuriuose jau dominuoja atsivėrimo poliarizacija, pavyzdžiui vaikai? Ne! Bet religija bus harmoningas ėjimas tiems, kurie priėjo ribą savo proto pasaulyje. Kuriems jau sveikatos problemos, gyvybingumo stoka, nepasitenkinimas gyvenimu, sapnuojasi košmarai, emocinis nuskurdimas ir t.t. Todėl Naujajame testamente Jėzus Kristus sako:, kad jis ne sveikųjų atėjo gydyti, bet ligonių. Religijos skirtos tiems, kuriems blogai, kenčia, serga ir t.t. Tik kelio ir metodikos į atsivėrimo poliarizaciją, religingumą nėra. Beje, nesunku pastebėti, kad pavyzdžiui bažnyčia tarnauja priešingai poliarizacijai nei atsivėrimo. Ji nebeatlieka savo funkcijų visuomenėje, taip pat kaip ir daugelis kitų profesijų atstovų įlindę ne į savo profesijas. Talento nėra, bet vieta užimamam todėl, kad ji vertinama hierarchijos skalėje, prestižas, taškai, šilta, pelninga.
Regina, simboliai yra jokie. Kažkokie jie taps tik tuomet kai paklius į proto erdvę arba individo psicho – emocinę būseną. Prote simboliai automatiškai poliarizuojami. Be poliarizacijos mastymo procesas neįmanomas. Pavyzdžiui, rožė, kopūstas, dangus ir t.t. šie simboliai dar nepoliarizuoti. Bet pakliuvę į proto erdvę jie gali būti poliarizuoti, pavyzdžiui ekologiškas kopūstas arba genetiškai modifikuota rožė, niūrus dangus, arba žydras dangus ir t.t. Netgi mano kopūstas ir svetimas kopūstas jau yra poliarizacija. Mano – ne mano tai irgi poliarizacija. Kalbant apie proto rūšis, tai toks protas, kuris poliarizuoja simbolius į mano – ne mano yra ne vienintelis. Yra civilizacijų, besinaudojančių kitokia proto rūšimi. Pavyzdžiui, nėra poliarizavimo į mano – ne mano. Jau nekalbant apie pirmenybės atidavimą savam, mano, teigiamam, sėkmei, pergalei ir t.t. Civilizacijoms su tokiu protu išorinis pasaulis priimamas kaip savo paties sąmonės dalis. Rožė, Regina, kopūstas, kaimynas ir esu aš pats, tai mano išorinis kūnas. Tuomet automatiškai tampa svarbus santykis su pačiu savimi. Pats sau gi nekenksi, pats iš savęs nevogsi ir t.t. Kaip matome simbolių poliarizacija priklauso nuo proto rūšies. Ir nuo psicho – emocinės būsenos. Pavyzdžiui, esant dvasinio pakylėjimo būsenoje mes tikime kitu žmogumi, o kitu atveju galime abejoti arba neigti tą patį simbolį. Vienas ir tas pats simbolis, o kokios skirtingos reakcijos į jį.
Kitas dalykas yra pastebėjimai ir konkretaus tūrinio matymas. Pavyzdžiui netgi iš rašliavos galima tiksliai matyti kito žmogaus proto rūšį, jo proto savybes, kokia proto rūšimis jis naudojasi, matyti kokias emocijas jis gali išgyventi, kokių negali, matyti jo psichiką. Bet neįmanoma matyti kitame to ko pats neturi savyje! Žmonių rūšiavimas, poliarizavimas į blogus ir gerus būdingas tik tam tikrai proto rūšiai. Kitose proto rūšyse tokio poliarizavimo nėra.
ŠS, aš pabūsiu KARALIENE, o tu perskaitysi ir pamatysi daug naujo 😛
Džiaugiuosi,kad Marius vėl rašo 😀 Įdomu.
Regina,pabūk KARALIENE,gal ką naujo perskaitysi ar pamatysi. 😀
O kas su tais, kurie netiki? Vadinasi, jie yra blogi?
Norėčiau grįžti prie to, nuo ko pradėjai -.simbolių. Taigi, sutarėm, kad žodžiai yra simboliai. Ir kaip į jų prasmę įdėtus objektyvius faktus ar interpretacijas apdoroja mūsų smegenys, tokį pasaulio vaizdą kiekvienas ir kuriamės. Sakykim, žodis „kopūstas”….Kiekvienas turbūt suprasim, kad tai yra daržovė, panaši į žalią apvalų kamuolį. Čia skirtingų interpretacijų yra mažai. Dabar pasakysiu žodį „rožė”. Visi sutiksim, kad tai yra gėlė, bet vienas įsivaizduos krūmą, kitas – vieną žiedą ant ilgo koto….Vienas raudonos, kitas geltonos spalvos….Taigi, interpretacijų padaugėja….O dabar pasakysiu žodį „Regina”…..Visi supras, kad tai kalbama apie moterį vardu Regina (tiesa, yra buvusi labai man nemaloni išimtis – Zubovų cirkas turėjo nukaršusią bezdžionę vardu Regina 🙁 ) Tai va, kai kam šitas vardas nesukels absoliučiai jokios reakcijos. Tačiau, sakykim, mūsų rate, Šiaip skaitytojai jis sukels neigiamas emocijas….ir, vardu Regina, ji niekada nepavadintų savo dukros ar anūkės…Kitokia reakcija būtų pas Qwerty…Jam šis vardas, spėju, kad sukelia vaizdinius apie malonią būtybę, su kuria mielai papietautų….Dainiaus reakcija, būtų maždaug DZIN.
Ar ne taip, ŠS IR Qwerty 😆 ?
Tai va, ką norėjau pasakyti, kad mes pasaulį visi matome iš skirtingų savo paradigmų. Tačiau jį reikia stebėti ir stengtis suprasti ir kitą požiūrį.
Vėliau prieisiu prie islamo, nes matau, kad Marius mane mato iš savo sakyklos- pikta, pagiežinga, užsidariusi visko neigime…Vienžo- susisukus mizantropė.
Visos pasaulio religijos, šventraščiai tame tarpe ir Islamas kviečia poliarizuotis į – atsivėrimo poliarizaciją. Kitas reikalas religinio tūrinio žinovai, kurie per savo proto filtrą perleistą tūrinį iškraipo , tuomet galimi traktavimai po kuriais slypi tikri instinktyvus interesai. Kaip pavyzdžiui buvo istorijoje bažnyčios karo žygiai Kristaus vardu.
Regina, individas esantis meilės poliarizacijoje nekenčia. Jis nematys, kad yra apgaudinėjamas, kad juo naudojamasi. Jis laimingas. Nelaimingu jis taps po to, kai ši atsivėrimo poliarizacija baigsis ir įsijungs protas. Galime stebėti gyvenime kai iš šalies atsiranda protingi, kurie stengiasi paprotinti įsimylėjėlius. Jeigu tik tai pasiseks, tai įsimylėjėlis automatiškai praregės teisybę. Iš atsivėrimo poliarizacijos, meilės būsenos jis atsidurs proto pasaulyje. Proto pasaulyje irgi yra emocijos. Kai įtinkama protui teigiama, o kai neįtinka neigiama emocija. Esančiam atsivėrimo poliarizacijoje viskas meilės objekte patinka. Įsimylėjėlis aklas ir kurčias. Bet kokios emocijos, polėkis, dvasinis skrydis! Išmintis yra menas sąmoningai valdyti savo poliarizaciją, emocijas. Sąmoningai gebėti daryti perėjimus iš proto pasaulio į betarpiškų analizatorių pasaulį ir atgal. Egzistavimas proto pasaulyje dabar jau nėra deficitas. Bet esantys proto pasaulyje tik kalba apie meilę, gailestingumą, taikumą, dvasinį skrydį, džiaugsmą be priežasties, tai yra tas emocijas, kurios yra už proto pasaulio ribų. Jos tapo deficitu. Be abejo pozityvių emocijų deficitas intensyviai sendina, atsiliepia gyvybingumui, savijautai, sveikatai. Turtingi konvertuoja pinigus į pozityvias emocijas. Perka brangias keliones į egzotiškas šalis, labai turtingi moka didelius pinigus už ekstrimą, nes jie jau persisotinę daiktais ir svajoja apie bet ką kas jiems sukeltų emociją. Stimulams išsiėmus žmogus pradeda nykti ir trūnyti.
Kiekvienas gyvename savo gyvenimą, svetimo gyventi niekas negali. Todėl man ir yra svarbu mano asmeninis santykis su Lukašenka, Šiaurės Korėja, kaimynu, Lietuva ir kitais simboliais. Pavyzdžiui, kažkas pyksta ant kažkokio simbolio, pavyzdžiui Lietuvos, valdžios. Bet juk jis ir išgyvena asmeniškai tą pykčio, nepasitenkinimo, neigimo emociją. Neigimas, kritika, pyktis yra tai išgyvenančio nuosavybė, realybė. Jeigu batai susinešioja juos gi išmetame, nekaupiame maišuose. Netgi atsikračius nereikalingo šlamšto namuose tampa erdviau, šviesiau. O pamėginkite išmesti iš savęs neigimą? Psichikoje gi irgi kaupiasi šlamštas. Todėl ji apsunksta. Su sunkia psichika žmonės tampa kritiški, užsidarę, pas juos stiprios gynybinės reakcijos, visur jų tyko pavojai, melas, apgaulės ar globalinės katastrofos ir t.t. Priešingai esantiems atsivėrimo poliarizacijoje visi gyvenimo įvykiai į naudą. Jie vystosi. Tai dvi priešingos sistemos, poliarizacijose, kuriose gyvena žmonės. Jaunas žmogus linkęs į atsivėrimo poliarizaciją, o senstantis į užsivėrimo. Nors dabar jau amžius nebeturi reikšmės, jauni žmonės gali turėti senelių ir bobučių psichiką. Bijo mylėti, gyventi, visur mato tik purvą, pavojus arba dejuoja, kad nėra garantijų, stabilumo ir t.t. Tai seno, nebeturinčio energijos, gyvybingumo žmogaus psichika. Tik tokiems reikalingos garantijos nes jis energijos nebeturi. O kam jaunam žmogui pilnam energijos, optimizmo kažkokios garantijos, stabilumas. Jam atvirkščiai tik duok ką nors naują.
Nu čia su tuo atsivėrimu, tai Mariau, prašovei pro šalį. Ot įsivazduok, imu ir atsiveriu pasauliui…Atsilapoju, atsisegioju – imkite mane ir skaitykit,….kaip knygą, a ne? Kvailystė visiška…Be to, tu rašai, kad nebuvęs Š.Korėjoj, negali spręsti, kokia tai šalis; nematęs, nebendravęs su Leninu, lukašenka, Puteikiu…etc., negali spręsti kas tai per žmonės; neragavęs patiekalo nežinai koks jo skonis…Tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu būtum buvęs, matęs, bendravęs, ragavęs – tai būtų tik tavo subjekyvus potyris, nes kiekvienas tą patį galime suprasti gana skirtingai…Netgi istorikai ir metraštininkai, net ir stengdamiesi būti objektyvūs, tuos pačius įvykius aprašo skirtingai.Ir pagal tave reikėtų kiekvienam išsidarinėti po žmogų, kad suprastume žmogaus anatominę sandarą. Apskritai, pačiam patikrinti viską savo jutimo organais yra fiziškai neįmanoma, bet dėl to žmogus yra apdovanotas loginiu mąstymu. O loginiu mąstymu yra pagrįsti visi teoriniai dalykai.
Žvelk į šaknį! ( Kuzma Prutkovas).
Dialogas su savo paties išoriniu pasauliu prasideda nuo atsivėrimo poliarizacijos. Atsivėrimo poliarizaciją galima sulyginti su pavasariu. Sniegas tirpsta, saulė šviečia, pasirodo pumpurai, lapeliai, o mes atsiveriame pavasariui, pasitinkame, priimame jį į save. Tuomet įvyksta atitikimas, išorinio ir vidinio mūsų pasaulio sintezė. Pavasaris išorėje ir viduje – mumyse. Kas mums gali sukliudyti išgyventi pavasarį? Tik hierarchinis protas! Hierarchinis protas visados vaikosi svarbiausio, reikšmingiausio, ypatingiausio, teisingiausio. Todėl atsiranda svarbesnių reikalų už pavasarį, (pozityvių emocijų išgyvenimą savyje). Proto džiaugsmai tik nuo pasiektos pergalės, sėkmės, prestižo, hierarchinio pasikėlimo, savo teisybės įrodymo ir t.t. O džiaugsmas, 100% atsivėrimas pavasariui? Gal pavasaris ne pakankama priežastis džiaugsmui? Kažkas pasakys koks čia gali būti džiaugsmas kai pensijos mažos, valdžia bloga ar teroristai vėl kažką kažkur susprogdino ir t.t. Lygiai taip pat yra ir su kitais simboliais, ne tik su pavasariu. Labai naudinga pastebėti ir peržiūrėti savo poliarizaciją kažkokių simbolių atžvilgiu. Jus pastebėsite, kad į daugelį simbolių automatiškai įsijungia gynybinė, kritiška, neigimo reakcija. Pavyzdžiui, paimkime simbolį “Šiaurės Korėja“, daugeliui automatiškai gali įsijungti per masines informavimo priemones suformuota nuomonė. Naudinga būti savikritišku ir pasitikrinti savo proto sveikumą. Jeigu Šiaurės Korėjoje nebuvai, tai iš kur pas tave išankstinė apie ją nuomonė, ir dar neigiama poliarizacija, išankstinis nusistatymas? Štai taip užsidaroma nuo kitų kultūrų, kaimynų, žmonių, šalių ir t.t. Kaip sakoma neragavai, o išankstinį skonį jau turi. Taip paprasta ir lengva atsekti to išankstinio skonio suinteresuotus formuotojus, užsakovus ir vykdytojus. Galite imti bet kokius simbolius, Stalinas, Leninas, Landsbergis, Afganistanas, Lukašenka ir t.t. Kas iš jūsų asmeniškai pažysta kažkurį iš jų? Bet nuomonę turite. Iš kur tokia nuomonė? Beje, poliarizacijos pakeisti šių simbolių atžvilgiu loginiais argumentai neįmanoma. Tai tas pats, kad ginčytis Dievas yra ar nėra, vieni priveda krūvą argumentų už, kita pusė prieš. Atsivėrimo poliarizacijos neįmanoma nei perduoti, nei padovanoti, nusipirkti, išmokti ir t.t. Ji visados tik čia ir dabar ir yra arba ne. Bet galima stebėti savo poliarizacija diskusijoje, kai kontaktuojate su kitu žmogumi, klausotės per TV žinių ir t.t. Tai psicho – treningas. Pirmiausia galite pastebėti, kad kai esate atsivėrimo poliarizacijoje jums gera, šviesios, pozityvios emocijos, nėra agresyvaus kritiškumo, neigimo. Be abejo, kad atsivėrimo poliarizacija yra naudinga sveikatai, o kritiškumas, neigimas, agresija griauna sveikatą, skatina ligas, konfliktus, blogus santykius su aplinkiniais, apsunkina psichiką. Galite prisiminti mokyklą ir neįdomias pamokas, mokytojus ir kaip sunkiai per prievartą reikėdavo krimsti mokslus kai nėra atsivėrimo poliarizacijos ir atvirkščiai kaip viskas lengvai įsisavinama esant atsivėrimo poliarizacijai. Kaip matome atsivėrimo poliarizacija naudinga ne tik sveikatai, bet ir mokslas ir kitų kultūrų, išorinio savo paties pasaulio pažinimui. Gal būt jums niekados neteks prisiliesti prie kokios nors šalies kultūros, ten nuvažiuoti, esmė ne tame, o jūsų asmeninėje poliarizacijoje. Nes galima gulint namie ant sofutės blogai, neigiamai, kritiškai apie kažką, kokią nors šalį, jos žmones neigiamai galvoti, nors niekados ten gyvenime nebuvai, nebendravai ir t.t. Gali tokia užsidarymo poliarizacija pradėti ir dominuoti charakteryje, toks žmogus tampa vis labiau kritiškas, stiprios gynybinės reakcijos, neigimas. Psichika žinoma automatiškai sunki, emocijos skurdžios ( džiaugsmas tik tuomet kai kažkas įtinka, įvykiai, kiti žmonės, sąlygos). Kaip sakoma kiekvienas pats yra savo gyvenimo kalvis.
Qwerty, baik ant manęs šnypšti…Kadangi esi labai tolerantiškas, mane mylėti turi tokią, kokia aš esu…O aš tau jau atleidau, tik nepamenu už ką 😛
O-o-o-o-o…Marius sugrįžo! Labas rytas! Gal kartais išpažįsti islamą, kad pagaliau neištvėrei? Bet kokiu atveju, labai džiaugiuos 😆
Na, su tavim ginčytis sudėtinga, juolab, kad tavo mintims dažniausiai pritariu. Sutinku su tavim, kad žodžiai yra tik simboliai. Protas apdoroja tuos simbolius ir suteikia jiems prasmę. Bet be teigiamo ir neigiamo poliaus, manau, kad yra dar ir nulinį krūvį turinčių simbolių. Kaip pavyzdys, žodis tolerancija. Tai reiškia, kad esi nei už, nei prieš…tiesiog indiferentiškas kieno nors atžvilgiu. Tačiau gyvenime, tolerancija, kaip reiškinys, jau yra iškraipytas tos pačios Europinės liberastinės demokratijos, masinėm priemonėm suformuojant tą patį bandos mąstymą.
Savo mintis pratęsiu vėliau, dabar truputį užimta…
Organizuoja Jungtinių Tautų Civilizacijų alijansas. JT.
ariua, todėl labai keistai jautiesi renginyje, kur visi kalba apie dialogą, bet… po to iš karto būtinai giria savo šalį, savo poliitką ar savo veiklą. Žodžiu, truputį primena kai kas grožio konkursą, kur ne į kitus nori pažiūrėti, o save parodyti. Tad to dialogo daugiau yra neformaliuose pokalbiuose ir susitikimuose. Beje, Lietuvos URM atstovai, kiek man teko matyti, pakankamai intenbsyviai tarpo sesijų susitikiėnjo su kitų šalių attsovais, teikė visokius dokumentus, kažką ten derino ir pan.
Sveikas Owerty, 🙂 kultūrų, skirtingų pasaulėžiūrų, mastymų dialogo tema šio amžiaus neišvengiamybė. Bet bendraujant su kitomis civilizacijomis pirminis dalykas yra ne gynybinė reakcija, o atvirkščiai atsivėrimo poliarizacija nesuprantamam, naujam, be jos dialogas neįmanomas. Tai tas pats kai susipažįstame su kokiu žmogumi ir jis mums įdomus, norime pažinti jį, be atsivėrimo poliarizacijos, kuri yra pirminė joks pažinimas neįmanomas. Tebus tik išankstinės nuomonės, gynybinės reakcijos, kritiškumas ir galiausiai neigimas. Užsidarymas nuo savo paties naujo.
Sveikas, Mariau 😆 Pastebėsiu tik, kad man nekyla mintis, jog Reginos nuomonę formuoja masinės informacijos priemonės.Neapykanta kitokiems yra Reginos genuose 😆
Islamas, katalikybė, induizmas, liberalizmas, Stalinas, Leninas, Puškinas, kunigaikštis Vytautas ir t.t. Visa tai yra simboliai. Simbolis papuolęs į proto erdvę pirmiausia yra automatiškai poliarizuojamas į teigiamą arba neigiamą poliarizaciją. O toliau jau seka antraeiliai dalykai, tai argumentai, pagrindimai – asmeninės poliarizacijos įrodinėjimai.
Pavyzdžiui, masines informacijos priemones galima sąmoningai panaudoti kaip įrankį formuojant bandos poliarizaciją psichikoje vieno ar kito simbolio atžvilgiu. Pavyzdžiui, stribai kadaise buvo banditai, o dabar argumentuojami kaip didvyriai ir t.t. Bet koks įvykis, situacija, faktas, simbolis yra joks! Pirminė yra poliarizacija, ji yra esmė. Poliarizaciją automatiškai lemia individo instinktai, jie kaip refleksas. Štai kodėl į vieną ir tą patį įvykį, situaciją, reiškinį, faktą, simbolį atsiranda dvi priešingos poliarizacijos, neigiama arba teigiama. Iš čia toliau jau seka debatai, ginčai. Individai esantys priešingose poliarizacijose bando loginiais argumentais, pagrįsti, atstovėti savo instinktus, juos išsaugoti. Iš čia ginčai, debatai, įrodinėjimai – kova. Ar įmanoma loginiais argumentais įrodyti, kad kito individo instinktai yra klaidingi, neteisingi, blogi? Štai kodėl ginče ne gimsta tiesa, bet kiekvienas pasilieka prie savo nuomonės! Loginiai argumentai yra bejėgiai prieš instinktus. Tai galima sulyginti su tuo, kad pasisodintume priešais alkoholiką, kuris 10 metų geria ir valandą laiką loginiais argumentais įrodinėtume, kad alkoholis kenksmingas ir kaip jis blogai elgiasi. Loginiai argumentai prieš ištreniruotus metų metais refleksus yra bejėgiai. Todėl netgi debatuose žmogus gali suabejoti savo teisybe, bet instinktų gynybinės reakcijos galiausiai vis tiek paima viršų. Protas, mąstymo būdas irgi yra instinktas. Pavyzdžiui, noras būti pranašesniu už kitą, tai tam tikros rūšies proto instinktas. Galingas instinktas. Madingų, vertingų, reikšmingų visuomenėje dalykų vaikymasis ( prestižas, karjera, populiarumas, hierarchija, statusas ir t.t.) tai irgi tam tikros rūšies proto instinktas. Galingas instinktas. Instinktai dažniausiai yra slepiami, užmaskuojami. Pavyzdžiui, daugelis politikų slepia, maskuoja savo tikrus instinktus po priešingomis nei jo tikri instinktai kalbomis. Iš čia natūraliai gaunasi, kad viena kalbama, o kita daroma. Instinktai valdo! Instinktai nulemia pirminę įvykių, faktų, simbolių poliarizaciją. Instinktai maskuojami ir siekiama juos išsaugoti debatuose. Esantys priešinguose instinktuose, poliarizacijose vienas kitą atstumia, jaučia antipatiją be jokių priežasčių. Be abejo, stengiamasi būti vienas kito atžvilgiu mandagiu, maloniu, kreipiamasi vienas į kitą mielas, mieloji ir t.t. Bet instinktų neįmanoma apgauti. Todėl pavyzdžiui, karjeristui savo instinktu, konstitucijoje deklaruojamos vertybės tampa spekuliacijos įrankiu. Kai koks individas sako gražias kalbas, reikia matyti jo kruopščiai maskuojamus instinktus, o žodžiai jau antraeiliai dalykai.
Taigi formulė: “loginiais argumentais individo instinktų pakeisti neįmanoma“. Iš čia seka daugelis dalykų, pavyzdžiui, visos temos apie emigraciją, patriotizmą, meilę Tėvynei, vienybę, laisvę yra spekuliacinės. Kokia gali būti meilė Tėvynei, patriotizmas, jei proto instinktas veržiasi į asmeninį gerbuvį, prikaupti daugiau taškų visuomenėje ir t.t. Todėl šiomis temomis puikiai naudojasi populistai užmaskuoti savo tikrus instinktus, asmeninius interesus, karjeristai reitingams pasikelti, teigiamai nuomonei apie save formuoti.
Vienintelis šansas yra individui suvokti, kad proto instinktai turi ribą. Ir ją priėjus, tie patys instinktai pradeda jį patį naikinti. Iki ribos jie vystė, o priėjus ribą jau naikina. Griauna psichiką, sveikatą, santykius su aplinkiniais, gyvenimo kokybę, nuskurdina emociškai ir t.t.
Toliau, pavyzdžiui Regina rašo: “O islamas yra totalitarinė ideologija, pasiryžusi atversti į savo tikėjimą arba sunaikinti netikėlius“. Iš kur tokia nuomonė apie islamą, ar nekyla mintis, kad tokia nuomonė apie islamą yra sąmoningai formuojama masinėse informacijos priemonėse. Ir pagrindinis tokios išankstinės nuomonės( poliarizacijos) formuotojas yra Amerika, turinti savo materialinių interesų daugelyje islamo šalių Irane, Irake, Afganistane. Islamas tai simbolis ir pirminė šio simbolio poliarizacija yra jokia. Aplamai yra religijos žinovai ir religinė pajauta. Religijos žinovai neturi nieko bendro su religingumu. Religijos žinojimas gali būti grindžiamas įvairiais loginiai argumentais arba net išankstine per masines informacijos priemones formuojama nuomone, o religinė pajauta, tikras religingumas visados yra individualus ir jis už logikos ribų. Lygiai tas pats ir su kitais simboliais.
Neturėjau galvoje konkrečios šalies…Aš turiu galvoje bendrai plintančias liberalizmo idėjas. Čia ir yra liberalų nuopelnas, kad Europa labai marga, emancipuota ir kratosi savo tapatybės…Juk negalima abejoti kultūrų lygiavertiškumu, homoseksualizmo priimtinumu ar islamo taikingumu…
Ot įdomu, kas šitą forumą organizuoja? Bet garantuoju, kad kažkoks Vakarų liberastinis elitas. Šiuolaikinis liberalizmas yra ideologija, raginanti vakariečius išsižadėti savo tapatybės ir atsiverti kažkam kitam. O islamas yra totalitarinė ideologija, pasiryžusi atversti į savo tikėjimą arba sunaikinti netikėlius. Pagal liberalus visa, kas sava, gali ir turi būti niekinama; visa, kas svetima, turi būti gerbiama ir sveikinama. Galima Kristaus atvaizdą teatre apmėtyti išmatom(pagirtina „saviraiškos laisvė”), tačiau būtina delikačiai susilaikyti nuo nepagarbaus Muhamedo vaizdavimo.
Vakarų liberalai nemuilyti lenda islamui į uodegą 🙁
Atgalinis pranešimas: “Global Forum Vienna 2013″: kultūrų dialogo samprata mūsų amžiuje | ww.lt - keletas įdomių blogų pasiskaitymui
Bej, dėl religinių dalykų, tai manau, jog vienas geresnių katalikų viešų pareiškimų ir pozicijų dėl socialinių dalykų, buvo paskutinis pareiškimas dėl tų gimdymų šeimose ir prokurorų kovos prieš tas šeimas. Beveik pradedu atgauti pasitikėjimą katalikų bažnyčios kai kuriais žmonėmis 🙂
Beje, kai kalbai apie liberalumą Vakaruose,kurią šalį turi omenyje? Nes nėra vienodo liberalumo. Paimk daniją, Britaniją, JAV ar Prancūziją. Visos skirtingos. Ką jau kalbėti apie Belgiją ir jos dvi skirtingai kalbančias ir dažnai nesusikalbančias dalis.
Regina, būtent , kad yra Geografija, nes vakarai turi išplaukusias religines, socialines, kultūrines ir kitas vertybes. Ten yra visko ir daug, ir mažai. Ten miksai, kurie turi daugybę spalvų ir atsplavių. Ir daugybę problemų, ir iššūkių.
Dainiau, manau kad be reikalo priekabiauji prie pagal tave nelygintinų dalykų, Vakarai – Islamo pasaulis. Vakarai jau seniai nėra suprantama kaip geografinis pavadinimas. Tokiu atveju būtų rašoma:Vakarų, Pietų, Rytų Europa…Vakarai suprantami yra kaip Europietiška kultūra, šiuolaikiška liberali demokratija ir vyraujanti religija krikščionybė su Romos katalikais priešakyje….
Na kaip ir politikoje kairė-dešinė….Taigi mintyse irgi tiesiogiai šitų reikšmių neverti …Kairė asocijuojas su socdemais, o dešinė su koncervais…
Ar aišku? 🙂
O tam forume bus daug kalbų, bet vistiek išsiskirstysit kiekvienas prie savo…Nebandyk Dainiau parvežt mums tos idėjos, kad taptume musulmonais…To dar betrūko… 🙁