Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Inga Cechanovičienė užsimanė cenzūruoti laikraštį „Elektrėnų kronika”. Ir šį savo norą ji nieko neslėpdama deklaravo raštu nusiųsdama laikraščiui draudimą ateityje skelbti bet kokią informaciją apie ją be jos išankstinio sutikimo ir teksto peržiūrėjimo. Štai Jums ir šiuolaikinis ES valstybės tarnautojo supratimas apie demokratiją.
Pateikiu Jums dalies laiško kopiją (viso neskelbiu, nes kitoje dalyje yra tarnautojos asmens duomenų ir kiti reikalavimai, kurie susiję su turinio paneigimu, kas neturi jokios reikšmės aptariamai temai).
Gavęs šio laiško kopiją, paprašiau pakomentuoti situaciją „Elektrėnų kronikos” redaktorę Juliją Kirkilienę:
Ar dažnai tenka gauti tokius raštus, kuriais prašoma paneigti informaciją ir net draudžia valdininkai apie save rašyti, o to nepadarius grasina teisinėmis sankcijomis ir teisėsauga?
Paskutiniuoju metu tokių raštų gauname rečiau, nei pavyzdžiui, prieš penkerius metus. Elektrėnų policijos pareigūnai į tokius raštus paskutiniuoju laikotarpiu žiūri gana objektyviai ir ikiteisminių bylų nepradeda.
Kaip tai keičia kasdieninį darbą?
Rajonų redakcijose darbas yra gana įtemptas, nes nepakanka lėšų samdyti daugiau darbuotojų, todėl dirbančiųjų laikas yra labai brangus. Dėl laiko stokos apie tokį valsybės tarnautojos raštą dar neparašiau nė komentaro.
Kodėl kyla tokios problemos su tarnautojais?
Problemos, manau, yra žmonių mąstyme. Inga Cechanovičienė, dalyvaudama konkurse į valstybės tarnautojos pareigas ir dirbdama valstybės institucijoje atsakingose pareigose, pasirodo, visai nėra susipažinusi su Visuomenės informavimo įstatymu, bet yra pilna ambicijų, sutramdyti žodžio laisvę. O gal dažnai žmonės būna tiek pilni puikybės, kad atrodo pajėgūs rajoninius laikraščius užčiaupti.
Na o mano komentaras kol kas gali būti tik toks: minėto valstybės tarnautojo kvalifikaciją nedelsiant turėtų patikrinti atestacinė komisija ir įvertinti jos adekvatų suvokimą arba nesuvokimą savo pareigų. Tada jau ministras turėtų priimti galutinį sprendimą – gali toks tarnautojas toliau dirbti valstybės tarnyboje ar jam ten ne vieta.
Taip, gal ir nereikia kol kas daryti skubotų išvadų, – gal čia koks netyčiukas, atsitiktinis dalykas. Bet jeigu žmogus negaus geresnio darbo, tai sueis viskas – moderuos kad ir Radžio veseilią.
Žiūrėk, Dainiau, jeigu patapsi LRT gen. bosu, kad nebandytum jo įdarbinti…Aš nesiruošiu jam mokėti atlyginimą… Gerai?
Regina, man tikrai nebaisu 🙂 Šiuo atveju tikrai neturiu pagrindo smerkti kolegas, jei jie moderuoja ir dar nežinia, ar gavo pinigų. O jei gavo, tai greičiausiai oficialiai.
Apie ką, apie ką…? Aš apie Dovydo Pancerovo ir Artūro Jančio straipsnį Lietrytyje „Vilniuje – liūdesys dėl SSRS žlugimo ir pokštai apie okupaciją”
Jeigu ir nedraudžia moderuoti ir vesti diskusijų, tai padorus žurnalistas, pasižiūrėjęs, kas diskusijų organizatoriai ir kas juos finansuoja, tiesiog atsisakys talkininkauti. Taigi aiškiai įvardinta, kad ta organizacija yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių. Pagrindinė veiklos kryptis – Baltijos šalys.
Manau pats Dainiau, kaip ŽS pirmininkas, turėtum padaryt viešą pasmerkimą. Nes kažkaip atrodo, kad tik Grinevičiūtė su Krivicku blogai elgiasi. Račą aišku, baiosu užkabinti, nes pasiūs į kokią srutduobę – ir ką tu jam….
Regina, apie ką Jūs čia? Kas tampa prostitutu? Tikiuosi nemanote, kad žurnalsitas neturi teisės moedruoti trenginių ir vesti diskuijų? tai jo duona ir darbas. Ir jei jis tai daro profesionalaiia, dalyvių pažiūros yra tik antraeilis dalykas, nes diskusijose turi būti skirtingi požiūriai.
Tai jau taip.Tik vieni iš didelio rašto, 🙄 išeina iš krašto…
Kai buka arogancija sužlugdo karjerą, labai lengva pačiam patapti prostitutu ir nusiristi į srutų duobę. O toliau – alkis kuris priverčia parsiduoti bet kam, paminant savo „tvirtus” principus ir moralę.
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/vilniuje-liudesys-del-ssrs-zlugimo-ir-pokstai-apie-okupacija.htm
Ai, dar vieną pagązdinimui:
Aš ateisiu dažnai
Aš ateisiu dažnai…
Kai išėjęs į minią
Tu ieškosi akių..
Aš ateisiu dvelksmu
Ir dar kartą save
Neįkyriai priminus,
Aš ir vėl neilgam
Iškeliausiu laiku…
Aš ateisiu dažnai-
Pirmo speigo karoliais,
Rudens dargana,
Ar vaiduokliu naktim…
Aš ateisiu per pūgą,
Per lietų, per gruodą
Susitikti ir vėl
Pakalbėt su Tavim…
Aš ateisiu dažnai-
Susisupus į rūką,
Apsisiautus migla
Darganotais rytais..
O pabandžius paliesti,
Nubrisiu per upę,
Akyse suraibavus
Margais sūkuriais…
Aš ateisiu dažnai-
Tik manęs nematysi,
Nesutiksi manęs
Ir dienų tėkmėje…
Aš ateisiu dažnai
Nors ir ginsi, ir vysi-
Aš ateisiu bekūne,
Beveide dvasia..
Aš ateisiu tokia,
Kokią tvėrei ir kūrei.
Kai svajonių pilies
Sudūlės pamatai..
Net tada, net beveidė,
Bekūnė, betūrė-
Aš ateisiu dažnai…
Aš ateisiu dažnai…
Gerai, jau laikas eit miegot 😉
D.Čepauskaitė
Jau laikas gultis
Jau laikas gultis,
tik palauk, aš apsirengsiu
visus rūbus, kuriuos turiu,
visus lig vieno,
suknias ir marškinius,
ir kailinius storiausius.
Manęs bus daug,
aš būsiu didelė,
sunki aš būsiu,
galvosi – tai bent moteris,
tiek darbo
turėsi ligi ryto,
kol išlukštensi
spenelį, rusvą, mažą
tarsi kregždės
šūdeliukas.
Dar vienas, toks jaukus A.Baltakio eilėraštis. Man regis, kad jo beveik kiekvienam eilėraščiui yra pritaikyta melodija. Nors, tiesą sakant, nežinau – gal jis tekstus dainoms kūrė. Vistiek, labai gražu. 🙂
Kaip gera turėti namus
Prigludo prie stiklo
Įkaitus kakta.
Už lango naktis –
Ir tamsi, ir šalta.
Lekioja šiaurys
Po tuščius arimus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!
Aš tiek juk praleidau
Benamių naktų,
Juodų tartum suodžiai,
Kaip ledas šaltų.
Pro apšviestus langus
Slinkau nežymus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!
Bet kam apie šaltį
Ir tamsą kalbu?..
Jaukiam kambary
Dabar sėdim abu.
Ir vakaras slenka
Toks mielas, ramus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!
Kaip jūs manote, ar daug žmogui reikia? Aš manau, kad daug, bet kai galimybės neneša, tai apsimetam, kad užtenka kiek turi. Bet A.Baltakis, vistik, rašė tobulai:
Ar daug žmogui reikia?
Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.
Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.
Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.
Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.
Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai – tik todėl, kad nejaustum žiemos.
Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.
Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.
Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai – paukščiai lekios.
Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių –
Vienintelio kelio. Nereikia kelių…
Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia – nors vieno – bičiulio brangaus.
Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku…
Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku…
7 stulpeliai, 28 eilutės, 100 žodžių – tiek nedaug, o telpa visas gyvenimas.
Pirmasis riksmas. Vystyklai. Lopšys.
Pirmasis žingsnis. Žodis. Kosulys.
Vaistai. Ligoninė. Žaisliukai.
Darželis. Brolis. Dviratukas.
Pirma raidė. Mokyklos suolas. Penketukas.
Draugai. Peštynės. Dvejetukas.
Gipsuota koja. Kraujas. Kamuolys.
Mergaitės. Šokiai. Bučinys.
Bendrabutis. Stipendija. Kava.
Kalėdos. Sesija. Skola.
Pavasaris. Alus. Degtinė.
Diplomas. Darbas. Piniginė.
Romantika. Žvaigždė. Naktis.
Glamonės. Meilė. Žavesys.
Vestuvės. Uošviai. Butas. Mašina.
Kolegos. Brendis. Barniai. Nemiga.
Sūnus. Duktė. Verksmai. Lopšys.
Meilužė. Lova. Liūdesys.
Darbovietė. Alga. Planai.
Kelionės. Biznis. Pinigai.
Namai. Šeima. Lietus. Žiema.
Kavinė. Baras. Nerimas. Pikta žmona.
Vasarnamis. Upelis. Augalai.
Migrena. Plikė. Žilė. Akiniai.
Anūkas. Vystyklai. Verksmai. Lopšys.
Spaudimas. Sąnariai. Skausmai. Širdis.
Kraujagyslės. Insultas. Slaugės. Daktarai.
Mirtis. Pamokslas. Žvakės. Angelai.
Ačiū, Dainiau! Dabar mane „užvežė” poezija. Tai dabar deklamuosiu:
Daiva Čepauskaitė
Noriu pasakyti
Noriu pasakyti – myliu,
bet gėda,
dar apsijuoksiu,
todėl sakau – nekenčiu.
Noriu pasakyti – nekenčiu,
bet neturiu priešų,
todėl sakau – į sveikatą.
Noriu pasakyti – labas,
bet galiu pasakyti per garsiai,
todėl apsimetu nepastebėjęs.
Noriu pasakyti – sudie,
bet bijau, kad sugrįšiu,
todėl nieko nesakau.
Noriu nieko nesakyti,
bet bus per tylu,
todėl sakau – lyja.
Noriu pasakyti – šalta,
bet gali neišgirsti,
todėl šilčiau apsirengiu.
Noriu pasakyti – eisiu,
bet šalia nieko nėra,
todėl paprasčiausiai einu.
Noriu pasakyti – žvirblis,
bet gal ne taip supras,
todėl sakau – akmuo.
Noriu pasakyti – skauda,
bet jau sakiau,
todėl sukandu dantis.
Noriu pasakyti – smarvė,
bet negražu,
todėl nekvėpuoju.
Noriu pasakyti – velniop,
bet ir taip aišku
todėl sakau – sriubos nori?
Noriu pasakyti – kodėl,
bet į kvailus klausimus
niekas neatsakinėja,
todėl sakau – nieko, nieko.
Noriu pasakyti – gražu,
bet dėl skonio nesiginčijama,
todėl sakau – vakar.
Noriu pasakyti, bet nesakau,
nes negaliu, o kai galiu – nenoriu.
Noriu pasakyti – noriu,
bet norai ne visada pildosi,
todėl sakau – karamelė
arba šiaip kvailystė.
Noriu pasakyti – taigi,
bet tokiais atvejais nieko nesakoma,
todėl sakau – geras oras.
Noriu pasakyti – be reikalo,
bet be reikalo, šiaip sau
juk nešnekėsi.
mierga gera, darbas ir žmogus gali daug 🙂
Regina, tai ir nereikia kapstytis ten, kur nenori. Nėra jokiso prievartos ir neturi būti. Todėl jauskis laisvai.
Dainiau, daryk ką tik nori – tavo blogas, tavo valia. Neturiu jokių ypatingų reikalavimų, nes ir taip suteiki laisvę improvizacijoms: darau ką noriu, -noriu deklamuoju, noriu šoku, noriu dainuoju 😀
Tik politika ir teisybės paieškos kažko vis mažiau traukia. Ir po proto vingius nenoriu kapstytis, nes kuo daugiau ieškau, tuo mažiau aš jų ten randu.
Sutinku.Na, matei dabar, sūneli,
Ką žmogus ir darbas gali…
Regina, gal man atskirą rubriką poezijai padaryti?
Nu dar vieną tamsoj parašysiu, nes švenčiu Žemės valandą. Tikiuos J.Erlickas atleis už kai kuriuos pataisymus:
Aš šiąnakt pamiršta visų
Laivų ir okeanų –
Tačiau yra tenai, virš debesų,
Žvaigždutis mano…
Kada užmigti negali,
Kai užverti pageltusį romaną, –
Pro langą žiūri iš toli toli
Žvaigždutis mano…
Kai viena paliktas kely,
Visi visi praėjo karavanai, –
Nebetoli, visai nebetoli
Žvaigždutis mano…
Ir jei pavirsiu obelim, ar uosiu,
Ar miško samana, –
Vis tiek vis tiek aš jį sapnuosiu
Žvaigždutį mano…
ŠS, kur dingai? Mane jau patraukė ant meilės…Bet kokia čia su tavim meilė 🙁
Užmigo žemė, laukai,
Nutilo paukščiai, miškai.
Belikom tik aš ir mėnuo.
Širdis prisipildo nerimo,
O vėjas plevena pelenus
Užgesusios meilės manos.
Sielą užplūsta mintys,
Manęs neapleidžia viltys,
Kad grįši tu atgalios.
Trūksta man tavo meilės,
Liūdnas be tavęs pasaulis.
Nebegaila net gyvybės savos.
Tu sugrįžk, pabučiuok,
Apkabink ir paguosk.
Nepalik šiam pasauly vienos.
Pas mane jau tamsu, o H.Radauskas rašė visiems gyvenimo atvejams- deklamuoju apie naktį:
NAKTIES ISTORIJA
Ranka vienodai suko laiko ratą:
Naktis ateina, o diena pražūna.
Naktis žvaigždyną ant žvaigždyno meta
Ir kūną numeta ant kūno.
Viso pasaulio operose groja smuikai.
Meilė, kardai ir dekoracijos.
Žaliam miške, po medžiais, šoka puikiai
Trys nuogos gracijos.
Vienkiemy kvailas, spindinčiom akim šunytis
Loja į drebantį klane mėnulį jauną.
Namo parėjęs, jaunikaitis pradeda rūkyti
Ir užsimerkęs nusišauna.
Pražydo kaime pirmosios purienos.
Pušis ant fono mėnesienos linksta.
Vitrinoj šypsos gelsvas, aklas manekenas,
Visai nepanašus į sfinksą.
Per visą naktį žvaigždės gieda „gloria”,
Tik paryčiu ima virpėt ir blykšti.
Numiršta su visom nakties istorijom
Auksinė ir triukšminga vaivorykštė.
o man labai patinka H.Radausko „Vakaras” 😀
O kadangi dabar vakaras,siunčiu Regina,tau 😆
Vakaras. Nereikia nieko,
Tik sėdėti ir žiūrėt,
Kaip ta saulė mus palieka,
Ir lyg vakaras žėrėt.
Ir matyt, kaip upėj gluosnis
Atsispindi ir lanka,
Ir kaip žemę ima glostyt
Šilto vakaro ranka.
Ir girdėt ties galva skrendant
Nepažįstamus paukščius,
Ir matyt į naktį brendant
Kažką murmančius medžius.
Taip sėdėti ir žiūrėti
Be jokios, jokios minties
Ir jau nieko nenorėti,
Nieko, nieko, net mirties
Man pats gražiausias metas, kai žydi alyvos.
Svaigiai čia parašė H.Radauskas
Pavasario tvanas
O, parkų ir moterų grožis,
O, vienišos akys vėlyvos!
Žarijų prižėrusios rožės,
Pridrėbusios putų alyvos!
Balandžiai į naktį nuskrido,
Į naktį vanduo nuriedėjo,
Ir parkas į naktį įkrito,
O ji ant suoliuko sėdėjo.
Mėnulis sapnus išdalino,
Sargams ir alyvoms pamojo,
Ir sargas vartus užrakino,
Ir viską alyvos užklojo.
Ir mes į pavasarį tirštą
Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną,
Kur medžiai ir debesys tirpsta,
Kur paukščiai ir vėjai gyvena,
Ir skrenda sietynai, ir puošias
Žėrėjimu skliautas vėlyvas,
Ir dega žarijomis rožės,
Ir putomis drimba alyvos.
Žmonės kalba. Žmonės matė.
Kai Šaltukas pilį statė.
Ledo stogas. Ledo menės.
Pilį saugo besmegenis.
Menėj dega ledo žvakės.
Nuo šviesų net raibsta akys.
Apie pilį snaigės šoka.
Kyla, leidžias, kaip tik moka.
Bet klausyk, pily naujiena –
Saulė švietė visą dieną.
Pilies bokštai sumažėjo.
Menėse vanduo varvėjo.
O jau po trijų dienų
Pažiūrėt pilin graudu.
Pasidžiaugus saulute,
Ji pavirto balute
Ne, šitas irgi per daug politiškas ir mizantropiškas gavosi. Pala, pabandysim dabar sugėdyt pavasarį:
Tu, pavasari, ar tau negėda?
Vaikščioji paniuręs pamiškėm tingiai,
Kai žiema, užėmus tavo vietą,
Šaiposi pūgom šaltom smagiai!
Jau seniai krūtinę mums kutena
Tolimos svajonės apie žiedus, kvepiančias gėles.
Apie tai, kaip tu drauge su saulės šypsniu
Gaivini po vieną medžių šakeles.
Paskubėk ateit, nusišypsok pasauliui,
Kuo švelniausiais vėjo bučiniais!
Pasibelsk garsiau į mūsų širdis,
Atgaivink lietaus lašais gaiviais.
Nektaru gaiviu kas rytą girdyk,
Žadink tyrą meilę mūsų širdyse.
Tu, pavasari, ar tau negėda?
Skleisk žiedus – it vaikas šilumą ir gėrį delnuose.
Ne ŠS, kažkaip čia per daug žiemiškai gavosi….Reikėtų truputį šilčiau
Atlydys
Ko gi šiąnakt verkė stogas? –
Gal jisai sapnavo slogą? –
Ne! Tai Kovas ir Vasaris
Ten ant stogo barėsi.
O iš ryto šokinėja
Termometras išprotėjęs,
Viena koja moja man:
Bėk greičiau kieman!
O kieme it miltuos šilta –
Saulė vaikštinėja tiltu.
Upėje ledų paradas –
Pasiduoda Ledingradas.
Sniegas girtas kaip kaimynas
Tuoj prie pirštinių kabinas,
Kvailas tartum manų košė
Kimba jis ir prie kaliošų.
Ką jis vapa, paklausykit,
Vapa: paskutinį syki
Nulipdyki Besmegenį
Ir paklausk, kaip jis gyvena.
Klausk, tegu prisipažįsta,
Kur pabėgo jo vaikystė:
Ar į šiaurų Sibirą?
Ar į kiaurą kibirą?
Kur jis mokės, ko išmoko?
Ar priklauso Sniego blokui?
Tviska snaigė ant krūtinės –
Ar nebus tik jis partinis?
Koks jo tikslas? Ko jis siekia?
Ar jis veržiasi į priekį?
O jei veržiasi į pirtį –
Kuom svajoja būt ištirpęs?
Koks jo dvasinis pasaulis?
Koks jo požiūris į saulę? –
Ar jis su tais besmegeniais draugavo,
Kurie kitados Žiemos rūmus šturmavo?
Šitaip ir anaip vapėjo
Sniegas, iš galvos išėjęs,
Šaukė: – Būti ar nebūti! –
Kol prižadino Žibutę.
Kai akis jinai pramerkė,
Spruko jis į tamsią kertę,
Kaip meškiukas suriaumojo
Ir į Vakar nurėpliojo.
Ledo rūmuose nuo seno
Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką
Šaltanosį ledinuką.
Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs, nesustiręs
Bet kur eina, ten ir girias:
Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus,
Kiškį piškį užpustyti,
Ežį kežį užmigdyti.
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau.
Miega varlės pūstažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas? Aš ir mešką,
Kai paspaudžiu – šonai braška…
Visą žemę, jei norėčiau
Aš sušaldyti galėčiau!
Vienąkart per sniego pūgą
Šaltis vedasi anūką,
O anūkas Ledinukas
Rateliu su snaigėm sukas.
Žiūri – važy sėdi ponas,
Nuo arielkos net raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius, ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas Ledinukas
Ir po zebrų kailiais brukas:
Šaltanosis, šaldo poną
Šąla, bąla pono nosis…
Ir nuo rankų ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
– Na matai, – anūkas girias,-
Ar, seneli, aš ne vyras:
Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus.
Zuikį puikį – užpustyti –
Ežį kežį – užmigdyti
Ir sušaldyt storą poną,
Nuo arielkos net raudoną.
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau…
– Na jau, na! – jam Šaltis sako. –
Dar tau girtis neužteko.
Tau sušaldyt žemę knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk – tenai už valkos
Pagiry jis kerta malkas.
– Chi! – nusijuokė anūkas. –
Aš nebūčiau Ledinukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietį! Jeigu mešką,
Kai paspaudžiu – šonai braška.
Pasigyrė, na ir dumia
Pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis – malkas kerta.
Kirvis skamba. Darbas verda:
Užsimoja ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
– U ta ta! Karšta dienelė! –
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.
Ledinukas galvą kraipo.
Pasižiūri. Pasišaipo.
Ir galvoja: “Tu sušalsi
Ir kirvuko nepakelsi.
Va, ir bus tada, žmogeli,-
“U ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą rūstį,
Jis pradėjo šaltį pūsti.
Kaklą rankom apsivijo.
Tuoj skrebučiai apšerkšnijo,
Tuoj ir ūsai apšarmojo,
O Šaltutis pagalvojo:
“Na, dar vieną šaltą gūsį,
Ir, vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo arielkos net raudonas…”
Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vėl jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį, griebia nosį,
O valstietis nusikosti
Ir kiek gali stuobrį engia,
Net sušalęs kirvis spengia.
Baltas baltas tartum pūkas
Tūpsi šaltas Ledinukas –
Čiupt už kojų, čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušąla,
Tik į kelmą pleištą kala.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau žmogus prašneko.
– Na ir karšta čia prie trako!
Kur tas šaltis pasidėjo,
Duotų gūsį šalto vėjo.
Ledinukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo
Ir, sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo smarkiai pūsti.
O valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko
Atsisėda, užsirūko…
Pailsėjo, pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Senis Šaltis atlingavo:
– Kur valstietis?
– Nuvaziavo!
– Na, matei dabar, sūneli,
Ką žmogus ir darbas gali.
Tau sušaldyt žemę knieti…
Ką ten žemę! Jei valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo –
Ne sušalo, o sušilo…
Nors valstietis apšerkšnijo. –
Darbas šalčio nesibijo!
Baltas baltas tartum pūkas
Susimąstė Ledinukas.
Ir nusivedė per pūgą
Šaltis tylintį anūką.
Dainiau,aš tikrai nežinau,kas yra pilietiškumas ar pilietinė pozicija.Nežinau.(Regina man tuojau paaiškis 🙂 )O norėti lengvesnės bausmės galima ir tai labai žmogiška.Bet jei negali tikėtis lengvesnės bausmės įstatymų nustatyta tvarka,bandai apeiti įstatymą.Jei pavyksta,gali sau džiaugtis.Bet gi nesidžiaugiame.Vistiek esame nepatenkinti,o tada jau apkaltiname įstaymą, įstatymų sergėtojus,tarnautojus ar pareigūnus.Taigi vyksta prieštaravimas tarp savo veiksmų,įstatymo ar įstatymą prižiūrinčių asmenų.
Aha, Dainiau, aš net nepajuntu, kaip nuklystu į buduliškus aplinkos vertinimus,- visi vagys, kyšininkai, nebaudžiami,tinginiai, savanaudžiai ir nežinia už ką gauna milžiniškas algas…Tiek to, palikime ramybėje. Geriau padarykim poezijos vakarą. Aš pradedu
Apšerkšniję mūsų žiemos –
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną –
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę – žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal…
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta…
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
Šs, tai norėti lengvesnės bausmės galima. Bet gal nėra prieštaravimo ir tame, kd norą pigiau mokėti pastiprini pilietine pozicija?
Regina, vėl girdžiu pamirštą pasiteisinimą „aplinka kalta”. Gal nereikia?
Aš galiu viešai atsiprašyti, kad menamą pareigūną (bendrąja prasme) pavadinu agurku ar mentu…Bet kas atsiprašys manęs, kaip pilietės, kaip žmogaus…su manimi tiesiogiai nesusijusioje situacijoje ❓
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/itariama-kad-salcininku-policininkas-reketaves-kontrabandininkus-vienam-grasino-nukapoti-pirstus-kita-zadejo-pakarti.d?id=60969551
Nu, ačiū tau, ŠS, kad dorai prisipažinai 🙂 O jau pagalvojau, kad čia mane vieną vėl suspardysit. Tu teisi – mes visi esame vienos bendruomenės ir panašaus mentaliteto nariai. Todėl, susidarius tam tikrom sąlygom, esam ir ėmėjai ir davėjai. Bet viso to nuversti ant konkretaus žmogaus sąžinės, manau negalima. Tam kartais sąmoningai sudaromos sąlygos per neprotingai sudėtingus įstatymus ir per dideles biurokratines procedūras.
Ties, buvau užmiršusi apie Marių: tokio tipo žmonės kyšių nei ima, nei duoda – tai ateities žmonės.
Reginut,atkreipk dėmesį,kas gi čia tas akutes sprokdina 🙄
Beje galiu tave nuraminti ir paguosti,kad aš nesu
šventoji ir oreolė man viš galvos nešviečia.Bet nereikia varyti į vienus vartus.Ir tarnautojai ir
pareigūnai neatskrido iš kosmoso.Jie yra iš mūsų pačių tarpo.Dar vienas mano pastebėjimas,kad tie kurie labai mėgsta „duoti”,labai mielai ir paiima,jeigu tik atsiranda tam sąlygos pvz; patampa tarnautoju ar pareigūnu. 😀
ŠS, o tu gyvenime niekada nedavei kyšio? Taip sąžiningai, ką? Lietuvoje kyšio gal nedavę tik Sergejus Muravjovas ir Rytis Juozapavičius….ir tai abejoju….Todėl, nesprogdinkit čia akių….žinoma, tuo girtis yra neetiška.. Tiesa, kad duotum, o po to atsiimtum, man gyvenime irgi pasitaikė tik vieną kartą.
😛 😛 😛 😛 😛 😛 😛 😛 😛 😛
😯 😛 😯 😛 😯 😛 😯
😯
ŠS, visų pirma, ten buvo akivaizdus pareigūnų pasipinigavimas, nes ženklas pastatytas šviežiai ir daug kas tiesiog nepastebėję, statė mašinas iš įpročio. Todėl tą dieną reikėjo tiesiog tik įspėti. Visų antra, ne aš jiems pasiūliau kyšį, o jie man pasiūlė nuolaidą, kuria aš ir pasinaudojau (o dar buvo kažkokia prieššventinė diena). Beje, valdžia pastebėjusi tokią gerą privačią veiklą irgi pakeitė ATPK- jeigu baudą sutinki mokėt iš karto, moki per pus mažesnę (bent jau už ėjimą be atšvaito).
Ne Dainiau,tiesiog Reginai reikėjo susimokėti baudą,nes ji pažeidė ženklą.Bet Regina nenorėjo.Norėjo pigiau.Gal Reginą reiktų perduoti STT?Kodėl nesilaiko kelių taisyklių?Ir pareigūnus papirkinėja?Gudrutė,ta mūsų Regina,oi gudrutė. 😆
ŠS, o gal ten tavo diedas -policininkas buvo, kad taip mūru stoji už mano atsiimtus pinigus? Bet vargiai, nes buvo jauni ir nepatyrę 🙂
Aplamai, tai kyšis kyšiui nelygus. Sunkiausios kyšininkavimo formos tai perkant įstatymus, stambioje kontrabandoje, otkatai viešuosiuose pirkimuose, įdarbinant ir darant karjerą ir pan.
Tačiau tokie dalykai, kai kas nors yra valdininko diskrecijoje ir jis tau gali pasiūlyti lengvesnį (teisėtą) problemos sprendimo kelią, tai tas atsilyginimas gal net ne kyšis, o dėkingumas. Tačiau dažniausiai tik patepus ta diskrecija atsiranda. Taip, kad teigiamų valdininkų yra labai nedaug 🙁
O tu Regina,tokia pareiginga ir ne gudrutė.Pažeidei ženklą ir net nesugebėjai susimokėt?Pažaisti sumanei?
Na pažaidei ,džiaugiesi ?Dešimt litų gavai ir jautiesi puikiai. 😀 O kalbi vis ir rašai apie kažkokią teisybę,gerumą..ir t.t.O iš tavęs tai „nekviapia”,pati prisidirbusi iki ausų.Tau apsimetinėti nebereikia,esi gryna turgaus babcė.Tik vaidini kažką…,oi juokinga tikrai. 😆
Dainiau, aš nesu tokia pabaisa, kad taip elgčiaus.
O gal vertėjo apie tokius vyrukus petduoti stt.
😆 😆 😆 Būtent, kad pareigūnai pasielgė kaip agurkai turguje – parsidavė. Tai iš kur aš jiems turiu jausti pagarbą. Neįkerti tu nieko ŠS, tik apsimetinėji, kad esi gera Mariaus mokinė….Va tokia mąstanti gudrutė 🙄
Regina, samdyti reikia tuos, kurie teikia paslaugos.
Regina,tu neturi jokios pagarbos pareigūnui rašai”Vienas “agurkas” „.Beje kodėl neturi tos pagarbos?Nes pati esi „turginė babcė” nes rašai”Beje, uždirbau dešimt litų 😀 „.Šypsena tikrai kaip rublį gavusios 😆
Su kyšio davimu turėjau linksmą istoriją. Nuvažiavau kartą kažko nusipirkti į miesto turgų. Privairavus artyn apsidžiaugiau, kad gatvė pustuštė ir pilna vietos parkavimui. Pastačiau mašiną ir nuėjau apsipirkti. Sugrįžtu, ogi žiū – du pareigūnai sukinėjasi apie mašiną. Paprašė dokumentų ir sako, tamsta, dabar bausim, kad pastatėt po draudžiamu ženklu. Aš pradėjau atsiprašinėt ir teisintis, kad nepastebėjau, nes neseniai dar nebuvo to ženklo, bet juos suminkštinau tik tiek, kad pasakė galima derėtis dėl kainos. Pasakiau, kad turiu šimtinę kupiūrą, tai liepė nueiti išsikeist, nes jiems užteks trisdešimt. Tai va, sandoris pavyko,- atsiskaičiau, padėkojau, palinkėjom vieni kitiems gero savaitgalio ir aš laiminga, kaip loterijoj išlošus, parlėkiau namo. Tiesa, pastebėjau, kad tiems vyrukams, tą dieną buvo šienapjūtė, – tokius apsižioplinusius vairuotojus tik spėjo žievint. Grįžus namo, po kokių 20 min., žiūriu, atlekia policija. Nu galvoju, jau amen. Pasirodo, kad jie buvo prie turgaus tiek prisirinkę vairuotojų teisių, kad sumaišė ir man atidavė kažkokio seno diedo 😆 Tai gerai, kad nepasimečiau, sakau, kai atiduosit, ką aš jums daviau, grąžinsiu teises,- o jei ne, važinėsiu su vyriškom. Vienas “agurkas” išsitraukė dvi dvidešimtines ir padavė pasakęs “tylėk”. Nu va, sandoris vėl pavyko, atsikeitėm teises , palinkėjom vieni kitiem geros dienos ir draugiškai išsiskyrėm. Beje, uždirbau dešimt litų 😀
Jau rašau nebe į temą,bet taip gaunasi. 🙂 Mane labai stebina,kad kyšio imimas yra blogai.O kyšio davimas? Tai Puiku? 🙄
Kodėl duodamas kyšis?Manau tik siekiant sau naudos, ir bet kokios.Ko tikisi duodantysis kyšį?Manau,kad jis tik paskendęs iliuzijose.Jeigu tai susije su valstybės tarnyba,tai gal greičiau,gal kažkaip geriau,o gal apeisu įstatymą.T.y apgausiu.Kur čia gerumas kyšio davėjo?O jei daktarui nešu medaus statinę?Taigi jo kvalifikacija nepakils.Nebent ateičiau įteikčiau 3000 lt ir paprašyčiau pakelt
kvalifikacija,o tada mane operuoti.Bet kuo baigtusi man šis prašymas?Išsiustų gydytis ir priverstinai. 😆 Taigi tikrai linksma 😆
Tada,ne visi tranai,o yra ir puikių tarnautojų.Ir nereikia kažkokio vieno išsišokimo,kaip šiuo atveju,specialistės iš apsaugos ministerijos,priskirti VISIEMS.Gal jai reikalinga kompetetinga gydytojų pagalba.Mes negalime žinoti.
Duočiau, bet iš manęs jau nebeima 😕
Regina rašai;”taip jų pagrindinis pajamų šaltinis yra kyšiai”.Iš kur toks kategoriškumas?Ar ir tu duodi kyšius? Kodėl? Kad būtų tau nauda?Nenori laukti eilėje,nori greičiau ir kažkaip geriau apeinant įstatymą?Aš manau,kad kyšį duodantis yra toks pat „nusikaltėlis”,kaip kyšį imantis.Kai nebebus duodančių,viskas bus puiku.Bet taip nebus.
Nu ne-eeee, Dainiau, valstybėje visai be tranų neišeina kažkaip…..Tai kas priiminės mūsų prašymus, pareiškimus, skundus? Kas po to atsirašinės? Kas išdavinės leidimus, tikrins, kontroliuos mus, surašinės ATPK protokolus? Kas dėl mūsų posėdžiaus ir darys svarbias išvadas? Kas galų gale dės parašus ir antspaudus?
Sakai nemokėt atlyginimo? Teisingai- ir taip jų pagrindinis pajamų šaltinis yra kyšiai. Tik reikėtų kažkaip įteisinti ir išlaikymas valstybei nieko nekainuotų.
Beje, Dainiau, o kas yra LRT direktorius? Koks jo pareigybės statusas? Bijau, kad ir tu tranu netaptum 😆
Regina labai linksmai parašė 😆 Bet gal tai,ne darbiniai įpročiai,o naminiai? 🙂
Beje Dainiau,o kas suteiks trano verdiktą tarnautojui?Ar Tranų Tranas? 🙄 Nemanau,jis gi Tranų Tranas ir jam aplinkui reikalingi traneliai,o jei atsiras bitutės,tai Traną išmes lauk. 🙂 Užburtas ratas.Bet tikiu tai vienetiniai atvejai ir aišku,kad šaukštas deguto medų sugadina.
Regina, bet tranams mokėti aš nesutinku. Todėl gavęs trano verdiktą tarnautojas turi eiti lauk iš darbo.
Matote, čia jau yra išsivystę darbiniai įpročiai.Bet kurios suknistos įstaigėlės vedėja, turinti suteiktas administravimo galias, tik ir naudoja liepiamąją nuosaką: įsakau, pritariu, patikslinu , ledžiu, tvirtinu ir t.t. Ir jie kitokiu tonu jau nebemoka bendrauti net už savo kompetencijos ribų. Be to biurokratai seniai jau užmiršę žodžio tarnautojas kilmę (nuo žodžio tarnauti). Todėl Dainius taikliai parašė – T R A N A U T O J A I, nuo žodžio tranai (nu tie darbo bitelių tratintojai ir dykavinos). Reikėtų kreiptis į kalbos komisiją, kad pakeistų terminą, kuris atitiktų turinį – VALSTYBĖS TRANAUTOJAI..Ir nustatyti kategorijas – Eilinis Tranas, Tranas vyresnysis specialistas, Tranas Vedėjas, Tranas Expertas, Tranų Tranas……
Na tai čia ir pavyzdys – jei sėdi ministerijoje, tai tokius Elektrėnų žurnalistus ir redaktorius jau gali šokdinti. O jei dar bus negferai, tai negaus niekada jokiso socialinės reklmaos ir užsakymų.
„tranautojas” skamba geriau nei tarnautojas. Ypač tokioje situacijoje. Bet klaidas jau pataisiau. Ačiū už pastebėjimą
Anekdotas 😀 O gal kai kurie išprotėja gavę valstybės tarnautojo statusą? 🙂
Matosi, kad laiko neturi ir paliko nemažai klaidų. Viena iš juokingesnių:
„tosk tranautojas”