Visame pasaulyje profesionalių žurnalistų bendruomenėje gerai žinomoje knygoje „Universalus žurnalistas Deividas Rendelas rašė:
Nėra ir elitinės ar masinės, rimtos ir bulvarinės žurnalistikos. Nėra nei komercinės, nei pogrindinės, nei valstybinės, nei antivalstybinės žurnalistikos. Yra tik gera ir bloga žurnalistika.
Ir vienai, ir kitai nėra sienų. Ir kalba jų abiejų gali būti bet kokia. Greta kiekvieno dorai tiriančio amerikiečio žurnalisto visada atsiras kitas, kupinas veidmainiško objektyvumo, greta kiekvieno afrikiečio, besitaškančio vyriausybės melu, bus kitas, kuriam gresia mirtis už tiesos rašymą, greta kiekvieno ruso, tiriančio korupciją, kitas nešvariai uždarbiaus slapta reklama, o greta kiekvieno brito, po rėksmingomis antraštėmis pakišančio banalumą, kitas skverbsis į vyriausybės manieringą slaptumą. Yra tik gera ir bloga žurnalistika.
Ir jos abi universalios. Kiekviena kultūra gali turėti savo tradicijas, kiekviena kalba – savo skambėjimą, tačiau viso pasaulio gerus žurnalistus jungiantis veiksnys yra kur kas svarbesnis už skiriamąjį.
<…>
Geri žurnalistai metą iššūkį tiek kabinetinei rutinai, tiek pasauliui už kabineto sienų.
Ši citata yra tik maža dalis kolegos dėstomų minčių, kurias gali ir gal net turėtų perskaityti kiekvienas, kam svarbu pažinti žurnalistikos pasaulį. Ypač tai svarbu Lietuvoje, kur vis dar diskutuojama apie žurnalistiką kaip apie nepamatuotų lūkesčių profesiją, kurios atstovus norisi mokyti, kontroliuoti, reguliuoti, įpareigoti, vedžioti ir bausti. Iš principo. Ir pamirštama papratsa tiesa, kad žurnalisto reguliuotojas yra jo auditorija – jei jis dirba blogai ir yra tikrai blogas, jį baudžia ignoravimu. O jie norime, kad visuomenė atskirtų blogus nuo gerų, turime galvoti apie žiniasklaidos raštingumą šeimoje, mokykloje, darbe. Jei tėvams, mokytojams ar bičiuliams darbe maloniau klausyti propagandistų, pletkininkų, melagių, problema, matyt, visuomenės vertybėse. Ir tų, kurie tai gamina, ir tų, kurie tai vartoja.
Ką tik perskaičiau, kad prokuratūra nusprendė atnaujinti neseniai nutrauktą ikiteisminį tyrimą vieno tokio lobisto A.Romanovskiui atžvilgiu pradėtą pagal įvairias veikas, numatytas LR BK (kyšininkavimas, etc.). Šio asmens facebooke suradau keliomis dienomis ankstesnį įrašą, kuriame jis atvirai ir nuoširdžiai džiūgavo, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Dėkojo draugams, giminėms bei artimiesiems, kurie juo tikėjo. Be kitų banalių komentarų:”kas nepalaužia, tas padaro stipresniu”, ten pat radau ir trumpą, vyrišką Dainiaus įrašą „Sveikinu”. Kaip radau ten ir kažikokio Jono „Teisibė nugalėjo”. ?!? Teisibė…hmm…, ką tas Jonas turėjo galvoje, vietoje teisybė rašydamas teisibė? Kaip manote?
qwerty, na Dainius tai tikrai nesveikins komentatorių. 😆 Nepergyvenk taip. 😀 Jis,Dainius,tikrai žino ką pasveikinti. O kas buvo Jono glavoje, net chirurgai nesužinos. Nesiknisinėk prie klaidų, tai ne tavo darbas, o Reginos. 😀
„…Jis,Dainius,tikrai žino ką pasveikinti. „, -epic))) Bet dėl kito tu nesupratai, Dainius ne komentatorius, o tą lobistą taip sveikino.
Ne nesupratau. Galvojau, kad tu, qwerty, nori to pasveikinimo 🙄 Susimoviau. 🙂
Dainius rašo apie bendruomenę. Tai ir aš parašysiu. Būsiu atviras-myliu jus visus: Reginuką, šeškę, Marių, Dainiuką. Mes irgi bendruomenė. Kas gali paprieštarauti? Jei kiek pagalvoti – juk tiek mūsų nedaug. Tik penki. Tokie visi pažeidžiami, užgaulūs, jautrūs ir mieli…)Labiau mylėti vienas kitą reikia. Bent jau sakyti vienas kitam tai. Tą dabar aš ir darau)
qwerty, ar tu nori žodžių ar tikrų jausmų? Apsispręsk. 😀 Jei myli, žodžių nereikia. Žodžių užsireikia, kai suabejoji meile arba nebemyli. 😀
ŠS, man pilnai užtektų paprasto, primityvaus, tačiau nuoširdaus geranoriškumo…tuomet tikri ar netikri jausmai, žodžiai, etc., jau būtų nesvarbu. Linkiu mūsų chebrytei (debilškai nuskambėjo)))) geranoriškumo vienas kito atžvilgiu, tuomet bus viskas gerai. Beje,tai jau mes beveik turime, kitaip išnyktume iš čia, ar ne, ŠS?
qwerty, iš čia ,mes išnyksime iki tada,kai mūsų vargšai ir tikrai nemechaniniiai kūneliai nebeatlaikys ir pirštai klaviatūros nebesugebės paspaust., o gal tuojau ir nereiks to. 😆 Bet dar laikomės,nors ir rūgštyje, kaip Marius sako. Esame suėsti patys, ėdame ir kitus. Šarmo nėra.