www.bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas
„Mes įvedėme privalomą registraciją komentatoriams (naujienų portale www.bernardinai.lt – D.R.), nes komentavimas neturi nieko bendro su žodžio laisve. <...> Keista buvo kai kurių skaitytojų reakcija. Jie pasakė, kad „jei mus registruojate, tai mės Jūsų neskaitysime”.
<...>
Gerai, kad yra krizė, nes kai kurie supranta, kad jei negali kurti kultūrinio laikraščio, tai gal geriau ir nekurk.
<...> Kultūrinė žiniasklaida Lietuvoje atrodo blogiau nei pati kultūra. Duok Dieve, kad kada nors kultūrinė žiniasklaida pasiektų tokį lygį kaip kultūra. Keista, kad dažnai knygų autoriai prašo pinigų knygos leidybai, nes „jų knygos niekas neperka”. Kodėl manoma, kad tai, ko neperkama, yra kultūra, o tai, ką perka, nėra kultūra?”
Tarptautinė konferencija
„Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?”
(2009-11-13, Vilnius)
Mykolai, LŽS tinklapį tvarko Erika Straigytė. Jai gaima siūlyti temas diskusijoms ir jinai tikrai padarys.
Ne i tema: o kodel nebeliko galimybes komentuoti ir diskutuoti naujajame LZS tinklalapyje?
Aušra, man patiko priminimas, kad kitas laikraštis išeis, kai bus naujienų 🙂 Galima būtų šiandie pritaikyti.
tai kad darbo rezultatus vertinam litais tai nėra blogai. Darbas, o ne kokia visumeninė veikla turi būti apmokama Čia viskas gerai. Blogiau, kad mes kultūrai , pačiai savaime davėm lito rūbą. Čia viską ir pametėm. Bižuterinė ji pas mus ta kultūra pasidarė, ar ne- daug kultūrintojų, ir visi pigūs iš esmės. Va čia tokio lygio vieno atsiprašinėjai. Visada man kokiais atvejais prisimena tas anekdotas- kaip manot ponas teisėjau, ar karvė labai įsižeis,jei aš pavadinsiu ja ponia. Ir tada jau atsiprašo ponios.
Tai iš vienos pusės, o iš kitos gruodžio trisdešimtai pirkau bilietus į „Gulbių ežerą” Operos ir baleto teatre, ir kaip pasakyt- bilietų gausos nebuvo, arba va du iš eilės A.Žlabio koncertai , skambėjo Bachas, labai gera, gera matyti jaunus žmones.
Mano sūnus mokosi Čiurlionio menų mokykloj, ten labai gera dermė mokslo, kultūros, meno.
Rašiau, ir kažkaip supratau, kad tai tikrai labiau dera prie Švietimo ir kultūros , nei čia.
Žodžiu painijuosi savyje.
Kultūrinė spauda, laikraštis, dabar galvoju kad arkada turėjo idelį pasisekimą, ir taip jau labai buvo geri? Gal ir taip, kol buvo ką į juos rašyti apie kultūrą ir meną, o ant lygios vietos, na ką galima rašyti, net kartą į mėnesį, apie ką? Graikijoj ar Romoj būdavo parašyta, kad kitas laikraštis išeis, kai bus naujienų. Tai taip ir su kultūra- leidinys susikurs kai bus apie ką rašyti, kai bus kam rašyti.
Aušra, tai ir blogai, kad darbo reultatus įpratome matuoti tik litais. Juk buvome ėprate anskčiau dirbti ir tada jau žiūrėtyim, kas gausisi. dabar – pnigai ryte, kėdės vakare. Arba opinigai vakare, tuomet kėdės tik iš ryto. Taip ir kultūra.
politika pati savaime žinoma ne beveltiška, dažniausia ją bevltiška padaro pilitikieriai- išnyksta tos ribos, nebežinia kur ji prasideda, kur ji pasibaigia. Čia taip tarybiniais laikais, nebegali suprast- karvė užtrūko, tai čia kokia politinė diversija, ar ji tiesiog veršiuosis.
Taip ir su kultūra, pas mus irgi kažkaip su gyvaja aplinka yra pametus bet kokį ryšį, mmaterialus suimaišė su tuo kas nematerialu.Pati aukščiausioj vertybė dabar pas mus piniga- tai nuo tos iškeltos vertybės ir priklauso visa kultūrinė terpė.
Man citata paie kultūra ir kultūrinę žiniasklaidą kartais primena ir politiką bei poliitnę žiniakslaiodą. manau, kad kartais politika nėra tokai bveviltiška, kaip ją piešiama.
todėl, kad tai kas perkama daugiausia- ezoterika. Kodėl tai ne kultūra, nugi kultūra, Šliogeria labai gerai įvardijo kieno- padugnių elito. Permainų laikus reikia išmokti pergyvent, nugi ne vis moka tai pergyvent taip, kaip čekai.